Debatų metodą kviečia pritaikyti mokyklose: tai ugdo savarankiškai mąstantį jaunuolį

Daugiau kaip 60 mokytojų ir jaunimo darbuotojų iš 15 šalies miestų prisijungė prie Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro rengiamo projekto „Laisvės debatai“. Jų metu jauni žmonės raginami debatuoti jiems aktualiais klausimais, svarstyti apie kūrybiškumą, pilietiškumą ir laisvę.

 

Vienas svarbiausių šiuolaikinio mokytojo uždavinių – ugdyti kritiškai ir savarankiškai mąstantį jaunuolį. Pastaruoju metu tai tapo itin aktualu – kasdien besiplečiantys informacijos laukai, skaitmeninė bei technologinė pažanga, sudėtingėjanti socialinė aplinka jaunam žmogui kelia vis daugiau iššūkių.

 

„Reaguoti į juos savarankiškai, daryti tai aktyviai ir smalsiai, socialinius procesus apgalvoti ir atsakingai ieškoti jų sprendimo būdų išmokstame dar mokykloje, todėl itin svarbu, kad mokytojai ir su jaunimu dirbantys darbuotojai turėtų įrankius ne tik sudominti jauną žmogų, bet ir įtraukti į aktualių socialinių, ekonominių bei etinių problemų sprendimą“, – kalbėjo LLRI Švietimo centro vadovė Justina Kuncaitienė.

 

Dėl šios priežasties LLRI Švietimo centras ėmėsi projekto „Laisvės debatai“, kuriuo siekia įtraukti jaunimą į diskusijas apie jiems ir bendruomenei aktualias kūrybiškumo, pilietiškumo, moralės, laisvės temas. Iniciatyvos centre – konsultuojantis su mokytojais bei „Jaunimo debatų asociacija“ sukurtas unikalus debatų metodas, lengvai pritaikomas 45 minutes trunkančioje pamokoje.

 

„Bendraudami su mokytojais ir jaunimo darbuotojais, supratome, kad itin populiarus popamokinėje veikloje debatų metodas klasėse pritaikomas rečiau. Ne tik dėl to, kad viešasis kalbėjimas mokiniams kelia nerimą. Dažnai sudėtingas jis reikalauja ilgesnio nei 45 minutes trunkanti pamoka laiko metodui perprasti“, – sakė J. Kuncaitienė.

 

Jos teigimu, lengvai suprantamo kiekvienam moksleiviui ir pamokose pritaikomo debatų metodo kūrimas buvo ypatinga patirtis. „Supratome, kad paprastume slypi galia mokytis, tobulėti ir prisijaukinti debatų metodą. Stengėmės kartu sukurti įdomią prieigą mokytojams bei naudingą ir inovatyvią mokymosi medžiagą mokiniams, kuri skatintu įsitraukti į diskusiją, ir taptų vertinga priemone edukacija“, – kalbėjo LLRI Švietimo centro vadovė.

 

Projekto „Laisvės debatai“ metu sukurtas debatų metodas yra išskirtinis, nes taikomas siekiant pademonstruoti, kad debatai yra pilnavertė ir universali komunikacijos priemonė, prieinama visiems ir pritaikoma skirtinguose kontekstuose.

 

„Debatų metodo esmė ir pagrindas – išgirsti kitus debatų dalyvius, palaikyti su jais ryšį, grįstą abipusiu supratingumu ir pagarba“, – kalbėjo „Jaunimo debatų asociacijos“ prezidentas Sergej Stoma. Visa tai, jo teigimu, neatsiejama nuo kokybinių reikalavimų turiniui: kiekvieno debatų dalyvio pareiga ir atsakomybė yra užtikrinti, kad jo mintys būtų aiškios, suprantamos ir pagrįstos. „Gebėjimas tiksliai ir aiškiai apibūdinti savo tikslą yra pirmas ir svarbiausias žingsnis norint jį pasiekti“, – sakė S. Stoma.

Apie tai, kas aktualu

 

Projektas skirtas visiems švietimo darbuotojams bei jaunuoliams mokyti ir mokytis laisvės bei atsakomybės, ugdyti šiuolaikines kompetencijas, kūrybiškumą, pilietiškumą. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos, istorijos mokytojos Daivos Dūdaitienės teigimu, debatai – neatsiejama iniciatyvos dalis, nes leidžia išeiti iš komforto zonos, aktyviai, kritiškai dalintis nuomone ir idėjomis, suburti komandą ir joje organizuoti darbą, domėtis pasaulio aktualijomis.

 

Mokytoja pastebi, kad debatuodami mokiniai ugdosi oratorinius gebėjimus, informacijos rinkimo, kritiško vertinimo, argumentų formulavimo ir informacijos taikymo rašydami ir sakydami savo kalbas,  diskutuodami komandoje ir su oponentais.

 

„Tai taip pat puikus mokymosi būdas, leidžiantis savarankiškai  gilintis į atskiras temas, siekiant ne tik žinių, bet  ir ugdantis tų žinių pritaikymo būdus, leidžiantis kūrybiškai ieškoti problemų sprendimo būdų, planuoti laiką, – pastebėjo D. Dūdaitienė. – Debatuojant galima susirasti draugų ir bendraminčių, pasimokyti iš savo klaidų ar pasisemti patirties iš oponentų. Mokykloje, remiantis debatais, galima kurti debatų klubą, vykti debatuoti į debatų turnyrus, debatuoti pamokose.“

 

Tam, kad tai daryti būtų įdomu ir naudinga, debatų temos apima konkrečius, aktualius reiškinius, pavyzdžiui, migracija, skurdas, globalizacija, technologinė pažanga ir panašiai, o siūlomas temų sąrašas  apima įvairiausias sritis nuo socialinių tinklų ir dirbtinio intelekto iki rinkos ekonomikos ir valstybės vaidmens šiuolaikinėje visuomenėje.

Jėgas galės išbandyti debatų turnyre

 

Nuo projekto pradžios LLRI Švietimo centras apmokė daugiau kaip 60 mokytojų, jaunimo centrų darbuotojų, psichologų, kitų švietimo specialistų iš 15 Lietuvos miestų ir miestelių. „Visiems jiems buvo pristatytos kartu su Jaunimo debatų asociacija parengtos metodologinės gairės, užduočių rinkiniai, kurių tikslas – padėti mokytojams ir moksleiviams debatuoti įsigilinti į socialinių problemų kompleksiškumą bei rasti atsakymus į kaip kiekvienas galime prisidėti prie jų sprendimo“, – sakė LLRI Švietimo centro vadovė J. Kuncaitienė.

 

Kitas projekto etapas – tarpmokyklinis debatų turnyras, kuriame savo jėgas galės išbandyti 9–12 klasių moksleiviai. Vasarą LLRI Švietimo centras dirbs su jaunimo centrais, lankysis jaunimo stovyklose ir dalinsis patirtimi, kaip stiprinti jaunuolių gebėjimą argumentuotai reikšti mintis, kritiškai vertinti bei atsirinkti informaciją ir domėtis bendruomenės bei pačios valstybės problemų sprendimo būdais.

 

 

„Projektas „Laisvės debatai“ yra atviras visiems norintiems prisijungti. Vasarą LLRI Švietimo centras dirbs su jaunimo centrais, lankysis jaunimo stovyklose ir dalinsis patirtimi, kaip stiprinti jaunuolių gebėjimą argumentuotai reikšti mintis, kritiškai vertinti bei atsirinkti informaciją ir domėtis bendruomenės bei pačios valstybės problemų sprendimo būdais“, – sakė J. Kuncaitienė.

 

Daugiau informacijos  

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.