Hibridinė pamoka: pedagogai turėtų nebijoti klysti ir nesibaiminti naujovių

Ką tik prasidėję mokslo metai, kaip ir praėjusieji, švietimo bendruomenei žada ne ką mažesnius iššūkius. Dirbti nuotoliniu būdu (nors jis ir neatstoja visaverčio kontaktinio mokymosi) mokiniai ir mokytojai jau įprato. O jei teks mokyti(s) hibridiniu būdu, kai vieni mokiniai bus klasėje, o kiti – namuose? Kadangi kyla daug klausimų, kaip turi atrodyti hibridinė pamoka, kaip ir kokias technologijas derinti, kaip prisijaukinti hibridinį mokymą, Nacionalinė švietimo agentūra vasaros pabaigoje pedagogams pristatė atnaujintą nuotolinio mokymo vadovą, papildytą informacija apie hibridinį mokymą, ir surengė nuotolinį renginį „Hibridinė pamoka: Kaip ir KAIP?“, kurioje patirtimi dalijosi penkių mokyklų pedagogai, įsileidę kolegas į savo hibridines pamokas.

 

Renginyje taip pat dalyvavo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Jis teigė norintis pasidžiaugti inovatyviais švietimo bendruomenės nariais: „Praėjusieji mokslo metai nebuvo lengvi – sukėlė daug nežinomybės, sunkumų, teko daug išmokti ir būti atviriems naujovėms. Šiandien dalis mokyklų yra žingsneliu priekyje ir dalysis patirtimi. Svarbu, kad nebūtų prievartos. Mes, ministerijos atstovai, sakome, kad hibridinis mokymas yra priemonė ir būdas, kaip galima organizuoti ugdymą, bet nesiekiame, kad jis būtų visuotinis, privalomas. Norime, kad jis būtų kaip galimybė mokyklai, mokytojui, kurie nori ir gali taip dirbti.“ Anot Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės, iššūkiai padaro mus stipresnius ir atveria naujas galimybes: „Ko nežinojome – išmokome, vadovaudamiesi mokymosi visą gyvenimą paradigma. Lietuvos mokytojai nepaprastai daug išmoko ir padarė. Mokiniai, mokydamiesi nuotoliniu būdu, gali dalyvauti kitų mokytojų pamokose, konsultacijose, mokytis iš geriausių, praplėsti akiratį, mokytojai – vesti pamokas būdami išvykę į komandiruotes, mokymus.“ R. Krasauskienė palinkėjo pedagogams sėkmės, žvelgti į hibridinę pamoką ne kaip į iššūkį, o kaip į vieną iš galimybių pasiekti geriausių rezultatų.

Mokytojų patirtis ir pavyzdžiai

 

Skuodo Mosėdžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Laima Kaupienė su kolege istorijos mokytoja metodininke Lina Seleniene visus pakvietė į sutrumpintą integruotą lietuvių kalbos ir istorijos pamoką „Istorinis literatūrinis teismas“. Jos nukėlė į Mindaugo karūnavimo laikotarpį, kvietė mokinius diskutuoti, ar visi jo pasiekimai ir sprendimai buvo teisingi („Ar karaliaus Mindaugo valdymas buvo doras ir teisingas?“). Pamokos uždavinys – remiantis įvairiais istoriniais šaltiniais ir Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ ištraukomis dirbant porose klasėje arba namuose kitapus ekrano pateikti karaliaus Mindaugo valdymo privalumus ir trūkumus. Namuose esanti mokinė per penkias minutes istoriniuose šaltiniuose naudodamasi internetu turėjo rasti penkis, jos manymu, svarbiausius Mindaugo biografijos faktus, o mokinių poros klasėje buvo suskirstytos į prokurorus ir advokatus, iš kurių vieni turėjo pasmerkti, o kiti – išteisinti karaliaus Mindaugo valdymą.

Mokytojos dalijosi patirtimi, kaip ugdymas vyko pavasarį, kai gegužę dvidešimt auklėtinių grįžo į mokyklą, o devyni liko namuose: „Pradėjome turėdami galimybę dirbti hibridiniu būdu. Žinoma, pradžioje buvo suirutė, bet naujovių bijoti nereikia. Taip, jos meta iššūkį, bet po truputį, mažais žingsneliais mes tobulėjame, ieškome išeičių. Grįžę į mokyklą šeštokai buvo pasiilgę draugų, bendravimo, likę namie iš pradžių jautėsi nejaukiai, tarsi atstumti, bet mes juos greitai priėmėme, susidraugavome, paskatinome, puikiausiai vyko darbas ir klasėje, ir namuose. Galimybės yra įvairios – dirbti poromis, grupėse. Namie esantys vaikai į pamokas jungdavosi anksčiau, kad galėtų per pertraukas pabendrauti su klasės draugais, pažaisti, pirmą kartą prisijungę vaikai klasėje netgi atėjo apsikabinti per projektorių matomų draugų. Dviračio išradinėti nereikia – ką esate įpratę daryti dirbdami klasėje, taip dirbkite ir hibridiniu būdu. Privalumas tas, kad jei vaikui ryte skauda galvą ar jis su tėvais kur nors išvyksta, gali nevažiuodamas į mokyklą dalyvauti ugdymo procese, prisijungti nuotoliniu būdu. Net jei vaikas jaučiasi prasčiau ir negali pamokoje dalyvauti aktyviai, jis pasiklauso, neatitrūksta.“

 

Į savo pamoką pakvietė ir Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos fizikos vyr. mokytojas Vytautas Batkauskas. Jo vadovaujami, bandymus atliko visi mokiniai – skirtumas tik tas, kad tie, kurie buvo namuose, rinkosi paprastesnes priemones, kurias galima rasti po ranka. Šiaulių Dainų progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Irena Kazymirkienė vedė pamoką „Dvibalsių ir balsių skyrimas o ir uo“. Joje buvo kartojama mokiniams jau žinoma medžiaga, tikrinamos žinios. Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pedagogės vedė netgi nuotolinę šokių pamoką, per kurią viena iš užduočių mokiniams buvo sugalvoti šokių judesius dirbant poromis, o vieną iš tų porų sudarė mokiniai, kurių vienas šoko salėje, o kitas – namuose. Pasirodo, įmanoma viskas! Dažniausiai renginio metu matytose pamokose visi mokiniai gaudavo tas pačias užduotis: klasėje vaikams jos būdavo išdalijamos atspausdintos, o namuose esantiems – rodomos ekrane ar atsiunčiamos elektroniniu paštu, jie jas atlikdavo elektroninėje erdvėje. Taip pat per renginį nuskambėjo patarimas pedagogams pratęsti klasę, t. y. namie esančius vaikus matyti projektoriuje klasės gale, nebijoti klysti, mokytis iš klaidų.

Kauno Simono Daukanto progimnazijos informacinių technologijų mokytojas Fernando Antunez Cid papasakojo apie mokykloje vykusį hibridinį renginį, kuriame penktokai dalyvavo nuotoliniu būdu, o pirmokai – klasėje. Pradinių klasių mokytoja metodininkė Nida Juozaitienė pasidalijo mintimis apie tai, kas jai buvo svarbiausia, kai dalis vaikų mokėsi klasėje, dalis – namuose. Pedagogei norėjosi, kad namie esantis ir tik ekrane matomas vaikas jaustųsi lygiai toks pat svarbus kaip tas, kuris klasėje mokosi gyvai, užtikrinti optimalų, sėkmingą vaikų, dirbančių klasėje ir namuose, tarpusavio bendravimą. Pasak N. Juozaitienės, nuotolyje esančio vaiko turėtų būti klausiama, kaip jam sekasi, bet tam, kai klasėje daug mokinių, pritrūksta laiko, todėl pasitelkiami tam tikri metodai, įrankiai. Vienas iš mokytojos naudotų metodų grįžtamajam ryšiui – interaktyvių knygų kūrimas, nuotoliniu būdu besimokę vaikai užduotis atlikdavo ir pristatydavo interaktyviose knygose, skaidrėse, mokinių darbams nuotoliniu būdu būdavo naudojama „Padlet“ lenta, teksto skaitymo suvokimui patikrinti – programėlė „Kahoot“, refleksijai – „Poll“ programėlė, refleksijai ir naujos temos įžangai – „Menti.com“, beveik kiekvienoje pamokoje būdavo naudojami ir mąstymo žemėlapiai – atspausdinti arba esantys elektroninėje erdvėje.

Papildytas Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadovas

 

Rengiantis naujiems 2021–2022 mokslo metams, atnaujintas Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadovas, papildytas informacija apie hibridinį mokymą. Mokytojams pateiktos šiam ugdymo būdui skirtos rekomendacijos ir metodiniai siūlymai.

Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadove aptariant hibridinį mokymą atkreipiamas dėmesys į organizacinius šio ugdymo būdo ypatumus (kokie yra galimi scenarijai ir mokinių grupavimo būdai), analizuojami galimi techniniai sprendimai (kamerų, garsiakalbių, išsidėstymo galimybės) ir programinė įranga (virtualiosios mokymo aplinkos ir vaizdo bendravimo sistemos).

Nuotolinio mokymo(si) / ugdymo(si) vadovą parengė Nacionalinės švietimo agentūros darbuotojai kartu su LieDM konsorciumo nariais.

 

Visą renginio vaizdo įrašą galite pamatyti čia.

 

 

Redakcijos inf.