Gamtos mokslų mokymo nuotoliniu būdu ypatumai

Gerda Alksninytė
,
Alytaus Dzūkijos m-klos biologijos mokytoja

STE(A)M – kompleksiškas tikrovės reiškinių pažinimas, pritaikymas ir problemos sprendimas kūrybiškai, aktyviai ir praktika grįstu mokymu. Supaprastinę tai vadiname integruotu gamtos mokslų ir kitų dalykų mokymu, kuris šiuo metu vyksta nuotoliniu būdu.

 

Visada sakiau, kad gamtos mokslai yra ypač svarbūs kiekvienam. Šiomis dienomis visi girdime žodžius „virusas“, „imunitetas“ ir pan., bet ar visi gali pasakyti, kas tai yra? Atėjus pavasariui girdime giedančius paukščius, bet ar žinome, kaip juos vadinti? Girdime apie miego svarbą, bet nežinome, kas vyksta su mūsų kūnu miego metu. Pavyzdžių yra be galo daug. Mokykloje įgytos žinios atsako į daug kylančių klausimų, o jas gilinant vis lengviau ir paprasčiau suprasti, kaip „veikia“ gamta. Labai džiugina žinojimas, kad gamtos mokslams mokykloje skiriama vis daugiau dėmesio, nes šios žinios svarbios kiekvienam ir kiekvieną dieną, nors kartais įprastoje rutinoje mes to ir nepastebime.

 

Visi, kurie mokėsi mokykloje, žino, kad gamtos mokslai – ne tik teorija. Svarbu pamatyti, paliesti, išgirsti, užuosti, o kartais net ir paragauti. Tik pasitelkus visus pojūčius gamtos mokslai įtraukia ir užburia, norisi vis daugiau ir daugiau žinoti apie aplinką, procesus, vykstančius mūsų viduje. Šiandien, kai mokslai iš mokyklos persikėlė į kompiuterių ekranus, galimybė visapusiškai pajusti mokymosi džiaugsmą yra labai apsunkinta ne tik mokiniams, bet ir mokytojams.

 

Pirma, pasiruošti pamokai užtrunka daugiau laiko. Mokykla suteikia daug priemonių, kad pamoka būtų įdomi, pavyzdžiui: mokantis kaulų ir raumenų sandaros, prieš klasę pastatome skeletą, kurį galime apžiūrėti iš visų pusių, pamatyti, kiekvieną kaulelį atskirai, kas su kuo jungiasi. Nuotoliniu būdu tai pademonstruoti padeda paveikslėliai, kurie statiški, todėl ieškoma kuo daugiau iliustracijų, jos dedamos į skaidres ir bent tokiu būdu mokiniai gali apžiūrėti, suprasti ir išmokti, kas yra skeletas ir kokios yra jo funkcijos. Visi geriau išmokome naudotis paieškos sistemomis ir susirasti reikiamą medžiagą ar iliustraciją, kas ateityje mums teiks tik naudos. Iš čia ir kyla problema mokytojams, kurie mokykloje dirba tik pirmus metus, o tarp jų esu ir aš.

 

Kiekvienas mokytojas turi sukauptą patirties bagažą, įvairiomis formomis sugulusį įvairiuose paruoštukuose, planuose, plakatuose, ir atmintyje. Naujas mokytojas į mokyklą neateina „tuščiomis“, tačiau kiekvienai pamokai turimų išteklių nepakanka. Juos su mokiniais renkame kartu, pradedant pačių darytomis nuotraukomis, iliustracijomis, baigiant pavyzdžiais, kuriuos stebime pro mikroskopus. Tokios pamokos yra dažno mokinio laukiamos, nes visiems rūpi pamatyti, kas slepiasi tame mažame, plika akimi nematomame pasaulyje. Nuotoliniu būdu šį pasaulį pažinti yra sunkiau, gal ne taip įdomu. Tai ir veda mus prie kitos nuotolinio mokymosi tamsiosios pusės.

 

Praktiniai darbai, bandymai, eksperimentai – gamtos mokslų pamokose laukiamiausi žodžiai, nes čia, be teorinių žinių, įgyjami ir praktiniai įgūdžiai. Atrodo, paprastas prietaisas – mikroskopas, o atveria kito, nematomo pasaulio erdvę. Taip įdomu pamokoje pačiam pasigaminti preparatą, padėti jį ant objektinio stiklelio, susireguliuoti vaizdą ir surasti „bėgojančią“ klumpelę ar apžiūrėti žiedadulkę iš arti, kaip dar nesame matę. Patirti šio pažinimo džiaugsmo ir įgyti įgūdžių naudotis gamtos tyrimo prietaisais nuotoliniu būdu yra neįmanoma. Taigi, vėl tenka pasitelkti iliustracijas, trumpus filmukus, kurie bent trumpam leidžia pamatyti įvairius objektus. O kur dar chemijos pamokos, kur sumaišę, atrodo, visiems jau žinomas chemines medžiagas, gausime neįtikėtinas reakcijas. Ir čia dažnai svarbu ne tik pamatyti, bet ir užuosti, kokie aromatai pasklinda, atrodo, net galva apsvaigsta. Deja, kompiuterio ekranas nei kvapų, nei tikrųjų spalvų atskleisti negali. Tačiau ne viskas yra neįmanoma. Ir mokiniai, ir mokytojai rado naujų būdų, kaip teoriją pritaikyti praktiškai ir kai kuriuos bandymus, stebėjimus, kūrybinius darbus mokiniai atliko namuose su priemonėmis, kurias galima rasti kiekvienų namų spintelėje ar parsinešti iš lauko. Laboratorija iš mokyklos persikėlė į kiekvieno mokinio namus, o atliekami bandymai gali džiuginti ne tik mokinius, bet ir jų šeimos narius. Mokinių išmonė, išradingumas tikrai stulbinantis ir džiuginantis, o rezultatai matomi gražiuose koliažuose.

 

Apie praradimus nuotolinio ugdymo metu galima rašyti ir daugiau, tačiau visada yra ir gražioji, šviesioji pusė. Mokiniai ir mokytojai yra savoje, pažįstamoje, saugioje aplinkoje, nebereikia stoviniuoti valgyklos eilėje, anksti keltis. Sugebėjome laboratorijas perkelti į namus, mokiniai, padedami mokytojos, kasdien tobulina savo gebėjimą ne tik matyti gamtą, bet ir ja grožėtis, užfiksuoti akimirkas, pokyčius nuotraukoje bei pasidalyti patirtimi su kitais. Kiekvienas, pasinaudodamas savo išmone, galimybėmis, šį laikotarpį paverčia sau malonesne patirtimi, kartu kantriai laukiame, kada galėsime susitikti su draugais, juos apkabinti ir sugrįžti į mokyklą.

 

Nuotraukoje: mokinių projektinių veiklų darbai.

 

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *