Gamtamokslinio ugdymo projektas „Žalią pupą sodinau“

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijos 1a klasės mokiniai visą pavasarį vykdė gamtamokslinį projektą „Žalią pupą sodinau…“. Projektas gimė lietuvių kalbos pamokoje skaitant, analizuojant, pasakojant lietuvių liaudies pasaką „Pupa“. Mokiniams ji labai patiko, todėl pirmokai nusprendė pasėti pupas ir stebėti galutinį augimo rezultatą. Gal ir jų pupos pasieks dangų! Pirmokai jų nedėjo po lova, kaip senelė lietuvių liaudies pasakoje, sėjo į maišelius, kad galėtų stebėti pupos augimo procesą. Susiskirstę grupėmis, ugdydami savo inžinerinius gebėjimus, berniukai konstravo šiltnamius, kūrė tinkamas sąlygas augalui.

Pirmokėliai kėlė hipotezes, kokių sąlygų augalams reikia, kad augtų; kokia jiems tinkamiausia aplinka, be ko jų sodinamas augalas neišgyventų ir pan. Todėl antrame projekto etape „Gyvas – negyvas“ mokiniai stebėjo ir aiškinosi, kokia aplinka palankiausia augalo augimui, o kuri – ne. Mokiniai aiškinosi, kodėl augalas yra gyvas ir ko jam reikia, kad jis augtų ir duotų vaisių. Stebėjo, kaip augalas ima maisto medžiagas, kaip jis kvėpuoja, kaip auga. Atliko eksperimentines veiklas. Į pagalbą pasitelkė ir kitus, jau pavasarį žydinčius augalus. Žydinčių augalų žieduose vaikai matė žiedadulkes, jas stebėjo per mikroskopą. Visi pro mikroskopo okuliaro lęšį nustebo pamatę mažyčius spalvotus žiedadulkių burbuliukus.

Trečiasis projekto etapas prasidėjo mokinių pasėtoms pupoms išleidus šaknis, stiebą, lapus. Kadangi augalą būtina buvo persodinti į žemę, nes tik taip augalas gaus tinkamas sąlygas augimui. Kodėl dirvožemis tinkamiausia vieta augalo augimui? Tai tyrė jaunieji romuviečiai. Pirmokai tyrinėjo dirvožemį, stebėjo per mikroskopą jo sudėtį bei kaip jis keičiasi sušlapinus. Aiškinosi, kodėl dalis žemių yra vandens viršuje, o kodėl kita dalis nusileidžia žemyn. Galiausiai, vaikai išsiaiškino, kas atsitiktų, jei augalas negautų tinkamų sąlygų augimui. Viso projekto metu mokiniai daug reflektavo, komentavo, taikė savo jau turimas žinias ir visi vienareikšmiškai nutarė, kad įvykdžius projektą jų žinių bagažas stipriai papilnėjo.

 

Viso projekto metu pirmokai stebėjo ir fiksavo augalų dygimą, maisto medžiagų pasiėmimą, augimą skirtingomis sąlygomis, dirvožemį. Projekto pradžioje iškelta hipotezė, kad augalas yra gyvas organizmas, kuriam reikalingos tinkamos sąlygos augimui – pasitvirtino.