Etatinis gerai taiso ankstesnės sistemos klaidas, jis yra socialiai teisingesnis

Galiu drąsiai teigti, kad mes etatinio įdiegimo laukėme ir reforma mūsų mokykloje pasiteisino. Manau, etatinio modelio principai yra geri, etatinis yra socialiai teisingesnis ir labai reikalingas miestelių mokykloms.

Mūsų gimnazijoje atlyginimai padidėjo 90 proc. mokytojų, 26 proc. mokytojų atlyginimai padidėjo daugiau nei 200 eurų, 7 proc. – nuo 150 iki 200 eurų, 28 proc. – nuo 100 iki 150 eurų, o kitiems – per 50 eurų. Nors algos kilo, darbo krūviai nesikeitė. Atlyginimai neaugo tik šešiems žmonėms, kurie patys paprašė mažesnio krūvio, o vienam mokytojui kontaktinių valandų teko mažiau dėl tėvų pageidavimų.

Spaudoje matau nuogąstavimų, kad nebuvo laiko pasiruošti ir prie etatinio modelio pereita skubotai. Aš taip nemanau. Mūsų mokykloje laiko pakako. Pirmiausia, pranešėme mokytojams, kokie bus pokyčiai ir kada tikslinsime darbo krūvius. Iš pradžių pasiskaičiavome mokytojų vidutinį darbo krūvį. Mūsų mokykloje mokytojas vidutiniškai turėjo 0,6 etato, taigi iš viso turėjome 27 etatus, o pagal naują modelį mokyklai skiriami 34 etatai – kiekvienam mokytojui jau gavome po 0,8 etato.

Mokytojams atlyginimai didėjo, nes padidinome antrą ir trečią kišenę už pasiruošimą pamokoms, mokinių darbų tikrinimą, be to, dabar galime apmokėti už darbus, už kuriuos anksčiau neapmokėdavome. Kūno kultūros, šokių, dailės mokytojams atsiranda galimybių atlyginti už vaikų ugdymą įvairiose varžybose, konkursuose, parodose. Su etatiniu taip pat pasidarė aiškesnė kiekvieno mokytojo krūvio sandara. Lietuvių, užsienio kalbos, matematikos mokytojams trūkdavo laiko mokinių darbams tikrinti, o su etatiniu šios problemos sprendžiamos. Be to, atsirado lankstesnis individualus nuotolinio darbo grafikas, pritaikytas kiekvienam žmogui. Nuo šiol nebėra būtina laikyti mokytoją mokykloje, dabar kiekvienas gali atlikti savo darbus patogiu laiku.

Mano supratimu, etatinis modelis netgi sprendžia dėl nepalankių demografinių tendencijų susidariusias švietimo problemas. Mokinio krepšelio sistema buvo pavojinga mažoms mokykloms. Pavyzdžiui, savo gimnazijoje anksčiau negalėjome mokytojams apmokėti už daugumą vykdomų veiklų, taikėme jiems minimalius koeficientus. O rajonų mokyklos, kurios taikė didesnius koeficientus, viliodavo geriausius mūsų mokytojus. Galite suprasti, kur lenkiu: išvykdavo mokytojai, o paskui geriausius mokytojus ir mokiniai patraukdavo iš Viekšnių. Taip didėjo atskirtis tarp mažų miestelių ir miestų. O kai sąlygos taps vienodesnės, mes irgi galėsime kelti koeficientus ir skatinti mokytojus likti Viekšniuose. Mažesniems miesteliams kaip Viekšniai, kuriuose irgi yra nemažai mokinių, mokyklose jų būna po 380–420, etatinis suteikia stabilumo ir pagrindą išlaikyti mokytojus. Etatinis gerai taiso ankstesnės sistemos klaidas, jis yra socialiai teisingesnis. Jei pajamos gaunamos pagal mokinį, tai ir išlaidos turi būti pagal mokinį, jei pajamos pagal klasę, tai ir išlaidos turi būti pagal klasę (pavyzdžiui: pagal senąją metodiką, jei grynoje (4 klasių) gimnazijoje mokėsi 390 mokinių, ji galėdavo ugdymo procesą finansuoti trylikai komplektų, o ilgoji (12 klasių) gimnazija, kurioje mokėsi 408 mokiniai, turėdavo finansuoti dvidešimt keturis klasių komplektus. Ar tai buvo teisinga? Be abejo, kai kam tai buvo naudinga, bet kieno sąskaita?).

Kaip ir visur, mūsų gimnazijoje buvo tų, kurie nepasitikėjo ir bijojo permainų. Visgi žmonių, turinčių panišką pokyčių baimę, yra visur. Pagaliau visas baimes mūsų bendruomenėje išsklaidė atėjusi atlyginimų diena, kada net ir skeptikai buvo patenkinti.

+3

-34