„Erasmus+“ mokymosi patirtys Turkijoje

Irma Grabauskienė, Laima Laiševcevienė

Lapkričio mėnesį mes, Šiaulių sanatorinės mokyklos mokytoja Laima Laiševcevienė ir direktoriaus pavaduotoja Irma Grabauskienė, dalyvavome „Erasmus+“ programos darbo stebėjimo vizite Izmiro mieste (Turkija), lankėmės Sehit prof. dr. Ilhan Varank AIHL mokykloje, įsteigtoje 1977 m. Šioje mokykloje mokosi 300 14–18 metų amžiaus jaunuolių iš Izmiro ir aplinkinių regionų. Dalis jų gyvena mokyklos bendrabutyje. Mokykla ypatinga tuo, kad mokiniai pagal savo gebėjimus tolesnę karjerą gali rinktis iš siūlomų keturių krypčių: fizinio ugdymo, muzikos, socialinių ir gamtos mokslų. Pasirinktos krypties specializacijos dalykams per savaitę skiriama papildomai iki 16 val. Mokiniai per dieną turi 8 pamokas, kurių trukmė po 40 min. Pamokų ir pertraukų „nerėmina“ skambučiai. Neformalus ugdymas šioje mokykloje neorganizuojamas.

 

Susitikimo su mokyklos vadovais metu susipažinome su Turkijos švietimo sistema ir ugdymo(si) organizavimu, domėjomės Lietuvos ir Turkijos švietimo sistemos panašumais ir skirtumais. Turkijos Respublikos pradžioje (iki 1923 m.) daugiau nei 90 proc. gyventojų buvo neraštingi. Tačiau pirmojoje Respublikos konstitucijoje buvo skelbiama, kad pradinis mokslas turi būti privalomas ir nemokamas visiems turkams, tad dabar Turkijoje švietimas yra privalomas ir nemokamas nuo 7 iki 15 metų amžiaus. Veikia valstybinės ir privačios (daugiausia religinių organizacijų išlaikomos) mokyklos. Privačiose mokyklose išskirtinis dėmesys skiriamas anglų kalbai. Aštuonmetė pradinė mokykla susideda iš keturmetės žemesnės ir keturmetės aukštesnės pakopos. Vidurinį ugdymą vaikai pradeda sėkmingai baigę pradinį ugdymą arba gavę pradinio išsilavinimo diplomą. Vidurinis ugdymas pradedamas nuo 14 metų amžiaus ir tęsiamas 4 metus. Vidurinis ugdymas apima bendrąsias, technines ir profesines studijas.

 

Vizito metu stengėmės kuo daugiau sužinoti apie mokyklą, rasti tai, ką norėtume ir galėtume pritaikyti savo įstaigoje. Susipažinome su ugdymo(si) aplinkomis, jų pritaikymu ugdymo procese. Apžiūrėjome laboratorijas, didžiulį sporto kompleksą, lauko aikštyną, mečetę, biblioteką, valgyklą, bendrabutį ir puikiai sutvarkytas ir pritaikytas ugdymui(si) lauko erdves, kuriose auginami naminiai paukščiai ir kiti gyvūnai. Mokyklos teritorija žavėjo savo žaluma ir augalų įvairove. Nors mokykloje mokosi vien vaikinai, stebino pamokų ir pertraukų metu vyraujanti ramybė, nuoširdus ir šiltas mokinių ir mokytojų bei kitų mokyklos darbuotojų bendravimas. Per pertraukas mokiniai mėgsta būti lauke, bendrauti, žaisti aikštyne, o ne žaisti su mobiliaisiais telefonais. Beje, pamokų metu mobilieji telefonai būna išjungti arba guli dėžutėse ir naudojami tik prireikus.

 

Daug dėmesio mokykloje skiriama Turkijos krašto istorijai įprasminti. Koridorių sienas puošia Osmanų imperijos valdovų atvaizdai, Turkijos Respublikos istoriniai momentai: Nepriklausomybės karo vaizdai, Turkijos nacionalinio lyderio Mustafos Kemalio Atatiurko nuotraukos. Sujaudino netikėtai pamatytas savanoriškai mokinių repetuojamas šokis, skiriamas šio pirmojo Turkijos Respublikos prezidento artėjančioms mirties metinėms. Mus nustebino mokinių pagarba krašto istorijai ir jos vadovams.

 

Vizito metu turėjome galimybę stebėti 6 pamokas, kuriose dalyvaudami palyginome mokymo(si) ypatumus, metodus, skaitmenines platformas ir priemonių įvairovę Lietuvos ir Turkijos mokyklose. Anglų kalbos pamoka buvo skirta supažindinti su Lietuvos kultūra ir tradicijomis. Mokiniai domėjosi Lietuvos istorija, geografija, kalba. Aptardami pamoką, mokiniai išskyrė penkis būdingiausius Lietuvos bruožus. Nustebino mokinių smalsumas ir domėjimasis mūsų kraštu.

Biologijos laboratorinių darbų metu mokiniai aktyviai mikroskopais tyrinėjo ir mobiliojoje programėlėje užfiksavo lapo, gėlės žiedo ir kraujo ląstelės sandarą. Chemijos ir fizikos pamokose mokiniai įtvirtino žinias ir ruošėsi žinių patikrinimui. Mokytojai užduotis pateikė interaktyvioje „Smart“ lentoje.

 

Didelį įspūdį paliko muzikos pamoka. Nuo pat pirmos pamokos minutės mokiniai buvo įtraukti į aktyvią veiklą: solfedžiavo skaitydami muzikinį raštą, dainavo, grojo. Pamokoje mus supažindino su turkų nacionaliniais muzikos instrumentais def (mušamuoju rėminiu būgnu) ir ney (mediniu pučiamuoju muzikos instrumentu), kuriais mokiniai muzikavo kartu su mokytojais.

Dalyvavome keliose fizinio ugdymo pamokose ir buvome aktyviai įtraukti į ugdymo procesą. Puikiai įrengtame sporto komplekse stebėjome pamoką, kurioje mokiniai demonstravo judrumą, taiklumą, šoklumą, greitį, orientaciją. Teko išbandyti jėgas žaidžiant su mokiniais ir mokytojais petankę (žaidimą su metaliniais rutuliais), smiginį. Rankos taiklumą bandėme kartu su mokyklos čempionais, kurie nominuoti ir kaip geriausi savo amžiaus grupėje Izmiro miesto smiginio žaidėjai.

 

Daug dėmesio mokykloje skiriama religijai. Vizito metu susipažinome su Islamo religijos apeigomis ir tradicijomis. Mečetėse visos moterys ir mergaitės turi atskirą vietą maldai. Mokyklos teritorijoje esančiuose maldos namuose stebėjome mokinių improvizuotas maldos apeigas, kurių metu tikybos mokytojos paaiškino kiekvieną šventiko (Imamo) veiksmą ir prasmę. Nustebino, kad kiekvienas mokyklos mokinys mokomas skaityti Koraną mintinai. Penktadienis yra musulmonų šventa diena, todėl tą dieną su visa mokyklos bendruomene dalyvavome bendroje maldoje. Turkijos kolegos organizavo įspūdingą kelionę į XIV a. mečetę Seldžiuko mieste ir senovinį miestą Efesą, įtrauktą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

 

Vizito metu didelį įspūdį paliko šilti, draugiški santykiai su mokyklos bendruomene, mokinių domėjimasis Lietuva ir jų bendraamžiais Lietuvoje. Užmegzti profesiniai ryšiai su priimančios institucijos pedagogais, kurie, tikimės, išsirutulios į glaudžius tarpusavio ryšius.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.