Demokratinis ugdymas ir ugdymo procese kylantys iššūkiai

Remiantis EUDEC (Europos demokratinio ugdymo bendruomenės) apibrėžimu, demokratinis ugdymas – tai ugdymas, kuris geriausiai atitinka besimokančiojo, bendruomenės ir visuomenės poreikius. Ugdomi sąmoningi asmenys, kurie bendradarbiauja spręsdami problemas ir mąsto lanksčiai ir kūrybiškai. Panašu, kad tai kaip tik yra tai, ko reikia nuolatinės politinės suirutės ir naujų technologijų pasauliui.

Dubysos aukštupio mokyklos patirtis

 

Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys pasakoja apie demokratinį ugdymą ir ugdymo procese kylančius iššūkius V. Bacys demokratines mokyklas identifikuoja kaip ugdančias humanišką, išprususį ir išsilavinusį jauną žmogų. Šiose mokyklose skiriamas dėmesys žmogaus teisėms ir įtraukiajam ugdymui.

 

„Demokratinis ugdymas – tai ugdymo forma, grindžiama suaugusiųjų ir vaikų lygybės, abipusės pagarbos bei mokinių laisvės rinktis ugdymo turinį principais. Svarbus pasitikėjimas vaikais, jų vidiniu smalsumu ir gebėjimu priimti sprendimus. Siekiama, jog vaikai augtų be baimės, taptų atsakingi, empatiški ir savarankiški piliečiai“, – pasakoja  V. Bacys.

Mokykloje vykdomi grupiniai ir individualūs tyrimai. Tokiu būdu mokomasi bendradarbiauti, svarbus kiekvieno vaiko prisidėjimas. Vaikai mokosi kritiškai vertinti, kelti klausimus, planuoti, veikti, tyrinėti, dirbti su informacijos šaltiniais, bendradarbiauti, sisteminti medžiagą ir įsivertinti.

 

V. Bacys pasakoja jog „vaikams visada aktualios temos – kas aš esu, jiems svarbu suprasti save. Jiems aktualu, kas yra aplink juos, kas juos supa. Įdomu kaip išreikšti save, kaip veikia pasaulis, gamta. Tai yra kiekvieno iš mūsų natūralus interesas. Vaikams rūpi kaip bendraujame ir koks yra globalus pasaulis.“

Socialinė demokratija

 

Tai demokratijos ir lygybės principais grindžiama bendruomenė, kur kuriamas pagarbus ir lygiavertiškas santykis tarp mokinių ir mokytojų. Kuriami bendruomenei aktualūs susitarimai ir taisyklės, drauge sprendžiamos problemos.

 

Demokratinėse mokyklose rengiami mokyklos susirinkimai, kuriuose visi bendruomenės nariai turi lygias balso teises – nepriklausomai nuo jų amžiaus ir statuso. Susirinkimuose moksleiviai ir mokytojai dalyvauja kaip lygiaverčiai nariai sprendžiant dėl mokyklos taisyklių ir susitarimų. To rezultatas – tolerantiškos, atviros, atsakingos asmenybės, gebančios išreikšti save ir įsiklausyti į kitų nuomonę.

 

„Pradinukai ir vyresniųjų klasių moksleiviai dalyvauja skirtinguose susirinkimuose. Renkasi savanoriški komitetai, dalyvauti kviečiami ir mokytojai. Susirinkimai padeda įveikti vaikų baimes, sprendžia problemas. Vaikai diskutuoja, išsako savo nuomonę, balsuoja, visi turi teisę pasisakyti“, – pasakoja  V. Bacys.

Ugdymo procese išskiria skirtingus iššūkius

 

„Mokytojai ne visuomet yra pasiruošę pripažinti, išsakyti, jog nežino, nesupranta, jiems neaišku. Daliai mokytojų trūksta informacinių technologijų žinių, tai ypač išryškėjo pandemijos metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tėvų rolę. Tėvai savo nerealizuotas svajones bando realizuoti per savo vaikus“, – pastebėjimais dalinasi V. Bacys.

 

V. Bacys atkreipia dėmesį, jog 70 proc. ugdymo turinio reglamentuos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o 30 proc. pačios mokyklos. „Tai yra iššūkis ir svarbus pasirinkimas. Manau, jog pasirenkant 30 proc. turinio turi būti atliepti akademiniai ir socialiniai ugdymo tikslai. Pavyzdžiui, vaikas gali būti labai akademiškai stiprus, tačiau turėti kitokių problemų, kurias mokykla gali padėti spręsti“, – komentuoja jis.

 

Demokratinėje mokykloje yra derinama socialinė, emocinė ir intelektinė veikla, atsižvelgiama į grupės dinamiką. Taip pat naudojama konstruktyvistinė kognityvioji (pažinimo) psichologija. Vaikai patys aktyviai kuria arba konstruoja sąvokas, tikrovės sampratas ir suteikia prasmę savo pačių patirčiai.

 

V. Bacys  pasakoja, jog „demokratinėje mokykloje mokytojams reikia permąstyti, kaip padėti vaikui mokytis savo tempu. Vienintelis dalykas jungiantis vaikus klasėje yra jų amžius, visi yra labai skirtingi. Pavyzdžiui, aukštosiose mokyklose egzistuoja kreditų sistema, tačiau to reikėtų ir mokyklose. Tai padėtų vaikams konstruoti savo žinojimą jungtinėse klasėse“.

Demokratinio ugdymo nauda

 

Šis mokymo metodas gali būti taikomas bet kokio amžiaus besimokantiesiems bet kurioje mokymosi aplinkoje. Demokratinės mokyklos yra bendruomenės, kuriose visiškai įgyvendinamas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis: „Vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, į kurią turi būti atsižvelgiama bet kurioje veikloje, susijusioje su vaiku”. „Džiugu, jog mokiniai gali prisidėti prie demokratijos plėtros teikdami ir įgyvendinami siūlymus, o mes į juos atsižvelgiame ir suteikiame visą reikalingą pagalbą“, – komentuoja jis.

 

Straipsnis yra Aktyvių piliečių fondo (finansuojamo EEE finansinio mechanizmo) projekto „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“ dalis.

 

Demokratinės m-klos inf.