Europos Sąjungos programavimo savaitė Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose

doc. dr. Renata Kondratavičienė
,
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto informacinių technologijų docentė, Studijų skyriaus vedėja

Spalio 8–23 d. vyko Europos Sąjungos (ES) programavimo savaitė. Šiais metais šiai visuomeninei iniciatyvai jau 10 metų. ES programavimo savaitės tikslas – visus sudominti programavimu ir skaitmeniniu raštingumu. Mokydamiesi programuoti suvokiame sparčiai besikeičiantį pasaulį, geriau suprantame, kaip veikia technologijos, ir tobuliname savo įgūdžius bei gebėjimus, kad galėtume rasti naujų idėjų ir kurti inovacijas.

 

Šią visuomeninę iniciatyvą palaiko ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentai, jau dirbantys ikimokyklinio ugdymo mokytojais. Vilniaus kolegijoje rengiama nauja pedagogų karta, kuri mokosi kūrybiškai ir atsakingai ugdyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų algoritmavimo ir programavimo gebėjimus. Pagal studenčių parengtus algoritmavimo ir programavimo scenarijus projektinių veiklų metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojos padėjo vaikams suprasti komandų paskirtį atliekant įvairias veiklas, naudojantis įvairiais fiziniais objektais atlikti veiksmų sekas siekiant rezultato, nuosekliai, žingsnis po žingsnio nusakyti, kaip pavyko pasiekti rezultatą. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto studentų, inicijuotų manęs, doc. dr. Renatos Kondratavičienės, organizuotos programavimo savaitės visuomeninės veiklos sujungė Lietuvos pedagogus, skatino juos bendradarbiauti, dalytis vaikų algoritmavimo ir programavimo patirtimi.

 

Vilniaus lopšeliuose-darželiuose „Žiogelis“ ir „Aušrelė“ spalio 20–21 d. vyko renginys „Rudenėlio linksmybės taikant skaitmenines technologijas“, kuriame dalyvavo „Bitučių“, „Kregždučių“, „Drugelių“, „Pasakiukų“ ir „Smalsučių“ grupių ugdytiniai (mokytojos Ona Šidlauskienė, Daina Marčiulionienė, Rasa Šimanskienė, Audronė Gedvilaitė, Beata Olesia Paškevičienė, Milda Matulionienė, Rasa Budrevičienė, Jolita Stankevičiūtė, Edita Mockienė). Renginio metu buvo siekiama kiekvienam vaikui suteikti galimybę pajusti programavimo džiaugsmą.

 

Tyrinėdami rudens gėrybes, ugdytiniai programavo „Bee Bot“ robotą, kad šis nukeliautų iki tam tikros daržovės. Nuskaitę kvadratinius kodus (QR), vaikai sužinojo apie vaisius, daržoves ir jų naudą sveikatai, minė mįsles. Atgyjančių vaizdų programėle „QuiverVision“ vaikai stebėjo, kaip jų nuspalvinti kiškiai ir avytės atgyja, mokėsi naudotis planšetiniu kompiuteriu, susipažino su liečiamo ekrano funkcijomis. Priešmokyklinių grupių vaikai išmaniojoje lentoje programavo, naudodamiesi programėle „Code“, žaisdami mokėsi kurti algoritmus.

 

„Programavimo savaitės „CodeWeek“ metu vaikai ugdėsi kritinio mąstymo gebėjimus, susipažino su programavimo pradmenimis ir sužinojo, kad programuoti gali visi. Vaikai mokėsi bendradarbiauti vieni su kitais, spręsti problemas, nepasiduoti ieškant išeičių, taip ugdydamiesi atkaklumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą“, – pasakojo Vilniaus lopšelių-darželių „Žiogelis“ ir „Aušrelė“ mokytojos Milda Matulionienė ir Edita Mockienė.

 

Vilniaus lopšelio-darželio „Žolynas“ vaikus mokytojos įtraukė į edukacines veiklas, pasitelkusios virtualios ir papildytosios realybės technologijas: vaikai, naudodamiesi išmaniuosiuose įrenginiuose įrašyta „QuiverVision“ programėle, dvimačius pačių nuspalvintus paveikslėlius pavertė judančiais trimačiais. Bendradarbiaudami vaikai kodavo informaciją išmaniojoje lentoje, vykdė muzikines roboto nurodytas komandas – taip įsitraukė į judrią veiklą. „Muzika padeda mankštintis, sutelkti dėmesį. Muzika skatina ištvermę sportuojant, o jei ji ritmiška, kūnas veiksmingiau naudoja deguonį“, – pasakojo veiklų idėjų autorė Liucija Petkevičienė.

 

Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos ir Vilniaus r. Rudaminos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ mokytojų Jurgitos Valiukaitės ir Gelenos Prokopovič ugdytiniai dalyvavo fizinio aktyvumo kodavimo veikloje „Šuolis ir spalvos“. Pasak mokytojos J. Valiukaitės, ugdytiniai ne tik vykdė užkoduotas pagal spalvą šuolio komandas, bet ir gerino akies, rankos, kūno koordinaciją, smulkiąją ir stambiąją motorikas, lavino pojūčius, kalbą.

 

Bendradarbiaujant mokytojoms Neringai Rinkūnei, Dianai Chadzevičienei ir Vilmai Šlepikienei, Vilniaus lopšelių-darželių „Rasa“ ir „Kodėlčiukas“ vaikams vyko „Judriojo Kubo“ savaitė, skirta fiziniam vaikų aktyvumui ir informacijos kodavimo gebėjimams ugdyti, mokytis naudotis skaitmeniniais įrenginiais, informacijai įvertinti ir apdoroti, bendrauti ir bendradarbiauti. Iš pradžių buvo pasiūlyta užduotis su mažuoju kubu. Vaikai su malonumu jį rideno ir atkartojo iškritusioje kubo sienoje užkoduotą pratimą. Pasibaigus veikloms grupėje, darželio kieme vaikai iš surinktų gamtinių medžiagų (lapų, akmenukų, kaštonų, pagaliukų ir pan.) dėliojo kvadratinį kodą (QR), o sugrįžę į darželio vidaus erdves linksmai šoko, klausydamiesi muzikinio kūrinio „Šoka kiškis, šoka lapė, šoka visi žvėrys“. Vėliau vaikai susipažino su didžiuoju „Judriuoju Kubu“. Ridendami didelį kubą, ant kurio šonų buvo pritvirtinti QR kodai, naudodamiesi planšetiniu kompiuteriu, atkodavo QR kodus ir atliko fizinio aktyvumo užduotėles. Vėliau darželio vidaus erdvėse ir lauko teritorijoje ieškojo QR kodų ir svarstė, diskutavo, kas juose galėtų būti užkoduota. Surastus QR kodus vaikai mokėsi atkoduoti savarankiškai.

 

Veiklų savaitei tęsiantis buvo pasiūlyta naujų iššūkių, naujų idėjų. Iš kartotinės dėžės vaikai gaminosi savo grupės kubą, į kurio vidų sudėjo įvairių gyvūnėlių figūrėlių. Ant kubo akvarele piešė savo sukurtus QR kodus – labirintus ir „kodavo“ kube esančius gyvūnėlius. Vaikam pavyko įgyvendinti ir sukurti grupės QR kodų kubą. Viena iš veiklų – apsidairius grupėje, surasti kvadrato formos daiktų – buvo ypač aktyvi. Vaikai stengėsi, varžėsi, kas daugiau ras tokių daiktų, diskutavo, kokių kvadrato formos daiktų yra jų namuose, lygino su darželyje pastebėtais ir atrastais. Veiklų metu vaikai sužinojo, kad atkoduoti QR kodus galima naudojant ne tik planšetinį kompiuterį, bet ir mobiliojo ryšio telefoną, tai padaryti bandė patys. Veiklų savaitės pabaigoje darželio salėje iš spalvotos lipnios juostos klijavo didelį QR kodą, kurio „labirintais“ vaikai vaikščiojo, stengėsi išlaikyti pusiausvyrą, eiti nuo vieno kampo iki kito. Vaikai sakė, kad tai taip pat judrusis kubas, nes jie jame vaikšto, juda.

 

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos „Lakštingala“ mokytojų Viktorijos Strazdauskienės, Dianos Sipavičienės ir jos pedagoginių studijų kolegės Olgos Malaiškienės manymu, svarbu padėti vaikui pastebėti aplinkoje esančius kodavimo elementus. Koduojant informaciją ugdomi vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, problemų sprendimo ir bendradarbiavimo gebėjimai. Pastarieji gebėjimai itin svarbūs ne tik technologijų vartotojui, bet ir kūrėjui. Kodavimo savaitės projekte ugdytiniai tapo „miesto detektyvais“. Vaikų smalsumą sužadino ikimokyklinio ugdymo įstaigoje skirtingose vietose iškabinti QR kodai. Prieš kelionę vaikai tyrinėjo skaitmenines technologijas, kūrė savo išmaniuosius telefonus iš kartono, piešė kodavimą, o kelionės metu mieste aplankė įsimintinas vietas: Mindaugo tiltą, Karaliaus Mindaugo paminklą, Vilniaus arkikatedrą, Bernardinų sodą. Kiekviename lankytiname objekte vaikai rasdavo jiems iš anksto mokytojų paruoštus QR kodus su garso įrašu apie šios vietovės ypatumus. Juos nuskaitę atrasdavo atsakymus į klausimus. Pavyzdžiui, kieno vardu pavadintas šis tiltas? Kieno garbei pastatytas paminklas? Kas toks buvo Mindaugas? Kokio aukščio varpinės bokštas, stovintis šalia arkikatedros? Kas yra varpinės viršuje? Kokia upė teka aplink Bernardinų sodą? Koks medis auga šalia įėjimo į Bernardinų sodą ir kiek jam metų? Taip vaikai susipažino su vietovių ypatumais. Kelionės metu vaikai susidomėję ieškodavo QR kodų ir rasdavo juos netikėčiausiose vietose. Džiaugėsi atradę įvairią užkoduotą informaciją. Labiausiai įsimintinus faktus vaikai fiksavo savo piešiniuose, kuriuos vėliau taip pat užkodavo QR kodais.

 

Pasak ikimokyklinio ugdymo mokytojų Astos Andreikėnienės ir Rasos Šomkienės, jei anksčiau jūrų mūšiai vykdavo tik ant popieriaus lapo, tai šiandien jie atsiskleidžia skaitmeninių laikmenų ekranuose. Tokių žaidimų taisyklės taip pat išlaikomos ir tai patraukia ne tik jaunosios kartos, bet ir jų tėvų, kurie užaugo su šiais pramoginiais ir intelektiniais gaminiais, dėmesį. Vilniaus lopšelių-darželių „Aitvaras“ ir „Naminukas“ ugdytiniai išmėgino jėgas jų pačių sukurtame žaidime „Jūrų mūšis“. Kiekvienas vaikas prisidėjo prie šio žaidimo gamybos. Pavyzdžiui, vieni atsinešė picų dėžių, kiti karpė ir klijavo skaičius, raides ir t. t. Šis žaidimas vaikų grupėje yra mėgstamas, nes patys prisidėjo prie jo gamybos.

Žaisdami vaikai vykdė komandas, laikėsi sutartų žaidimo taisyklių, pažino skaičius ir raides, pritaikė skaitmenines technologijas ir mokėsi jomis naudotis. Kodavimo veiklą atliko ir 3–4 metų amžiaus „Kodėlčiukų“ grupės vaikai. Ugdytiniai, koduodami spalvomis boružę ir žaisdami, įtvirtino žinias apie spalvas ir sužinojo, kur gyvena boružė.

 

Įstaigos „Vaiko sparnai“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Jolantos Petrauskienės ir jos pedagogikos studijų kolegės Simonos Černiuvienės organizuotų veiklų metu 4–5 metų vaikai išmoko programuoti „Bublle“ robotukus taip, kad jis pieštų nurodytas geometrines figūras, suprato duomenų ir informacijos tvarkymo, kodavimo paskirtį ir naudą, atskiriant dalis nuo visumos ir dalis sujungiant į visumą.

 

Vita Rukaitė, privataus Vilniaus meninio ugdymo darželio „Balsių Mažylis“ ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja, „Code Week“ savaitės metu organizavo net dvi veiklas 5–6 metų amžiaus vaikams. Viena iš jų buvo užkoduotos mankštos savaitė. Visą savaitę rytais vaikai mankštinosi kurdami ir iššifruodami įvairiomis formomis arba simboliais užkoduotą veiksmų kelią. Vaikai ne tik atliko mokytojos sugalvotas mankštas, bet ir patys kūrė įvairius judesius, kuriuos priskyrė skirtingoms formoms ar simboliams, taip sukurdami mankšteles vieni kitiems. Dalyvaudami veikloje vaikai lavino pirmuosius kodavimo ir programavimo įgūdžius, stambiąją motoriką, atmintį. Kita veikla buvo užkoduotų paveikslėlių diena. 5–6 metų amžiaus vaikai skaičiais ir raidėmis sužymėtose lentelėse kūrė kodinius paveikslėlius, kuriuos vėliau jų draugai turėjo atkoduoti – pagal nurodomą skaičiaus ir raidės kodą lentelėje priklijuoti atitinkamos spalvos kvadratėlį. Paveikslėlio autorius draugams diktavo kodus ir sakė, kokia spalva, o draugai didelėje lentelėje į atitinkamas vietas klijavo nurodytos spalvos kvadratėlius. Kvadratėlis po kvadratėlio vaikai didelėje lentelėje suklijavo jų pačių sukurtus paveikslėlius. Pasak mokytojos Vitos Rukaitės, renginio metu vaikai ugdėsi ne tik pirmuosius kodavimo ir programavimo įgūdžius, bet ir kantrybę, pastabumą, dėmesį, lavino mąstymą.

 

Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio mokytojų Ingos Vyšniauskienės ir Viktorijos Kvaraciejienės ugdytiniai interaktyvioje lentoje rūšiavo vaisius ir daržoves, dėliojo dėlionę, bandė piešti. Su interaktyviais kubais atliko fizinę ir loginę mankštą. Savarankiškai susipažino su „Bee-Bot“ robotukais ir sukūrė kelią į miestą. Aktyviai sportavo ir dainavo pagal ekrane rodomas komandas.

 

Prie ES programavimo savaitės iniciatyvos prisijungė ir Vilniaus lopšelio-darželio „Vaidilutė“ grupės „Voveraitės“ vaikai ir jų mokytoja Kristina Žvinklytė. Spalio 13–17 d. „Voveraitės“ buvo virtusios „Grybų karalyste“. Vartydami knygeles ir apžiūrėdami plakatus vaikučiai mokėsi pažinti grybus paveikslėliuose, vėliau – tyrinėdami grybus gyvai ir atlikdami įvairias menines veiklas. Pažintį sustiprino ir programavimo pradmenis vaikams įkvėpė edukaciniai robotukai „Blue-Bot“. Vaikai kartu su mokytoja išsiaiškino, kaip yra valdomas robotukas, kokios yra rodyklių krypčių reikšmės. Visi kartu braižė veiklų kilimėlį, spalvino grybų paveikslėlius. Išsikėlė tikslą – užprogramuoti „Blue-Bot“ robotuką ir padėti jam pasiekti grybą. Vaikai turėjo pabandyti sukurti nesudėtingą kelių komandų programą: išsirinkti labiausiai patinkantį grybą, įvardinti jo pavadinimą, o tam, kad sukurtų kelių komandų seką, veiklos kilimėlyje suskaičiuoti langelius ir išsiaiškinti, kiek kartų reikės paspausti veiklos rodyklę „į priekį“. Paspaudus mygtuką „Go“ – stebėti, kaip robotukas keliauja iki grybo, aiškintis, ar pavyko teisingai jį užprogramuoti, o nepavykus – ieškoti klaidos ir bandyti iš naujo. Siekiant aktyvesnio vaikų bendradarbiavimo, žaidžiant buvo pasiūlytas antras „Blue-Bot“ robotukas. Vaikai vėl kartu vardino grybų pavadinimus, o veiklos kilimėlyje dėjo juos į pasirinktą vietą, kūrė nesudėtingos sekos programas. Pasak mokytojos Kristinos Žvinklytės, 4–5 metų vaikams tai iš tiesų unikali patirtis. Kurdami programą ir programuodami robotukus mažieji patyrė daugybę teigiamų emocijų, įtvirtino savo aplinkos pažinimo žinias, tobulino suvokimo, bendradarbiavimo, skaičiavimo, problemų sprendimo ir skaitmeninio raštingumo gebėjimus. Vaiko kūrybos skatinimas, erdvinio matymo išlaisvinimas ir mąstymas inovatyviai – vaiko rengimas ateičiai.

 

Pasak mokslo ir menų mokyklos Taškius“ ir tarptautinio darželio „Katino dienelės“ priešmokyklinio ugdymo mokytojų Odetos Janulės ir Sandros Giedraitytės, informacijos kodavimas ir vaikų vertybių ugdymas yra neatsiejamos veiklos. Pedagogės kiekvieną mėnesį organizuoja ugdomąsias veiklas, pokalbius ir žaidimus, kurių metu atskleidžiama vis kitokia vertybė, kurią bandoma pažinti, suprasti ir puoselėti. Spalio mėnesio veiklos – atsakomybės ugdymas pasitelkiant QR koduose užšifruotą informaciją. Įvairiose darželio erdvėse buvo sukurtos QR kodų stotelės, kuriose vaikai kartu su mokytojomis atliko atsakomybę ugdančias užduotis, žaidė žaidimus, skaitė istorijas ir dalyvavo diskusijose – sužinojo naujų faktų apie atsakomybę.

 

Džiaugiamės, kad programavimo ir skaitmeninio raštingumo ugdymo temos Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigoms yra aktualios. Pedagogai noriai dalijasi gerąja patirtimi, semiasi idėjų ir siekia, kad kasdienė vaikų veikla taptų įdomi, šiuolaikiška ir inovatyvi.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras