Dar arčiau įtraukties: mokykloms paskirstytos specialiosios mokymo priemonės

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) mokykloms paskirstė papildomas specialiąsias mokymo priemones, skirtas specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui. Šios priemonės leis mokykloms geriau taikyti įtraukties principą švietime. Iš viso iki šių metų pabaigos mokyklas pasieks virš 1500 įvairių specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių.

 

„Priemonės skirtos padėti mokykloms lengviau pasiruošti įtraukčiai, jomis aprūpinamos mokyklos, kuriose ugdomi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė. – Mūsų vertinimais, įgyvendinus projektą, skirtą specialiųjų mokymo priemonių įsigijimui, jo naudą pajus ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, dirbantys su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais“.

 

Atlikusi bendrojo ugdymo mokyklų apklausą apie specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių poreikį, NŠA ES finansuojamo projekto lėšomis įsigijo ir 110 mokyklų paskirstė 168 specialiąsias mokymo priemones: įvairių tipų komunikatorius, specialias kompiuterio peles, alternatyvias klaviatūras, interaktyvius stalus bei kilimėlius, įvairią kitą techninę bei programinę įrangą, skirtą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

 

Specialiuosius vaikų poreikius atliepiančios vaizdinės, techninės, demonstracinės, skaitmeninės mokymo priemonės, literatūra, žaislai, daiktai, medžiagos padeda plėtoti mokinių žinias ir gebėjimus, ugdytis mokymuisi reikalingą kompetenciją, įgyti socialinių ir kasdienio gyvenimo įgūdžių.

 

Tam pritaria Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Juknevičienė: „Tokios mokymo priemonės pagerina mūsų ugdymo procesą. Esame be galo dėkingi ir džiaugiamės, kad jų gauname, nes mokyklai jų įsigyti ne visada paprasta“.

 

Ši mokykla gavo relaksacinę šviesos lempą, padedančią įvairiapusį raidos sutrikimą turintiems vaikams, o visai neseniai – interaktyvų stalą. „Su nekantrumu laukiame rugsėjo, kai galėsime jį naudoti, nes specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams dažnai iššūkiu tampa rašymas ranka“, – sako J. Juknevičienė.

 

Pasak Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Editos Garelčonkos, mokyklą pasiekė šviesos ir vandens relaksacijos įrenginys: „Mes jį vadiname „burbuliatoriumi“. Ši priemonė paskatino mokykloje įkurti sensorinį kambarį. Juo labai džiaugiamės visi – ir specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, ir mokytojai, ir mokytojų padėjėjai. Sensorinis kambarys intensyviai naudojamas nusiraminimui ar tam tikroms edukacijoms. Gavome ir išmanųjį stalą. Specialioji pedagogė juo jau rengia užduotis kitiems mokslo metams. Dar laukiame aplinką struktūruojančių širmų, labai naudingų autistiškiems vaikams“.

 

Specialiosios mokymo ir techninės pagalbos priemonės rengiamos ir pritaikomos atskiroms specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų grupėms: turintiems kalbos ir komunikacijos, autizmo spektro, judesio ir padėties ar klausos sutrikimų.

 

NŠA taip pat surengė 50 seminarų apie specialiųjų mokymo priemonių pritaikymą mokyklose. Šiuose mokymuose dalyvavo arti 1500 specialiųjų pedagogų, logopedų, pradinių klasių ir įvairių dalykų mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų.

 

Tęsiant mokyklų aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis, iki šių metų pabaigos mokyklas pasieks dar 1411 įvairių specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių. Specialiosiomis mokymo priemonėmis mokyklas aprūpinti turi ir jų steigėjai – savivaldybės.

 

NŠA inf.