Daniilo Charmso „Nutikimai“: istorijos ir literatūros mokomės kurdami kiną

Dvi sausio savaites po pamokų Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos koridoriuose ir rūsyje vyko neįtikėtini dalykai: princu save vadinantis gimnazistas valgė sriubą, agurku buvo nužudytas žmogus, dar vieną mokinį tiriamąja piliule nuodijo keistas gydytojas, o jaunuolis geltonomis pirštinėmis bandė be bilieto patekti į dangų.

Tačiau policijos į mokyklą niekas neskubėjo kviesti – iš tiesų gimnazijos Kino klubas čia filmavo naują literatūrinį projektą, šį kartą ekranizavo keletą Daniilo Charmso (tikr. Daniilas Juvačiovas, 1905–1942), šiandien laikomo rusų absurdo literatūros klasiku, novelių. D. Charmso kūrybą šiuolaikiniai literatūrologai lygina su Ionesco ir Becketto absurdo kūriniais, tačiau lietuvių skaitytojams šis autorius dar menkai žinomas. Ciklo „Nutikimai“ („Случаи“) pasakojimai perteikia 4-ojo dešimtmečio atmosferą ir buitį Sovietų Sąjungoje. D. Charmsas, daugelio kūrybinių susivienijimų organizatorius ir dalyvis, dėl savo kūrybos stalinistinės sistemos buvo vertinamas kaip „antisovietinis elementas“ ir nuolat persekiojamas, ne kartą suimtas, o kad išvengtų sušaudymo, apsimetė bepročiu ir 1941 m. buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę tuometiniame Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), kur po metų mirė nuo bado – kaip ir daugelis miesto gyventojų per Leningrado blokadą.

D. Charmso novelės tragikomiškos, mirtis jose praradusi sakralumą, žmonės susvetimėję ir dažnai ne tik nesusikalba, bet ir negali pakęsti vieni kitų. Jie stebisi paprastais dalykais, bet ignoruoja tai, kas, rodos, turėtų išmušti iš vėžių (tarkime, jų nestebina dėl neaiškių priežasčių dingstantys kaimynai ar šeimos nariai – 4-ojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos „valymai“ buvo tapę kraupia, bet įprasta kasdienybe); dėl žmonių pertekliaus komunaliniuose butuose, apgyvendintuose skirtingų šeimų ir nepažįstamų žmonių, keitėsi privatumo supratimas ir žmonių santykiai. Be istorinio konteksto Charmso kūriniai gali būti suvokiami ir interpretuojami pernelyg paviršutiniškai, lyginami tik su juodojo humoro anekdotais.

Daniilo Charmso kūryba nedėstoma mokyklose, todėl jo kūrinių ekranizavimas paskatino gimnazistus susipažinti su „neprivalomu“ autoriumi, kurio kūryba atskleidžia visapusiškesnį XX a. I pusės visuotinės literatūros procesą, pagilinti savo istorijos žinias, suvokti totalitarinio režimo kasdienybę, iš kurios kyla absurdo pasaulėjauta. Šis pažinimas itin svarbus gimnazistų kartai, laisvę priimančiai kaip natūralią duotybę ir tik miglotai suvokiančiai, kad didesnę dalį praėjusio amžiaus Rytų Europa gyveno visai kitomis realijomis nei šiandien. Norėdami pagerbti tragiškos lemties rašytoją ir padaryti ekranizaciją prieinamą ne tik lietuviškai kalbančiai auditorijai, filmą kūrėme dviem kalbomis – lietuvių ir rusų. Šiame filme ekranizuoti kūriniai: „Išsamus tyrimas“, „Nutikimas“, „Ginčas“, „Jaunuolis, nustebinęs sargą“, „Kas dabar parduodama parduotuvėse“.

Filmo pradžioje glaustai pristatomas ir pats rašytojas, todėl rekomenduojame jį literatūros mokytojams kaip papildomą metodinę priemonę, dėstant absurdo literatūros temą vyresnėse gimnazijų klasėse. Filmą galite pamatyti čia.

+12

0