Atviras laiškas Lietuvos mokytojams

Kuršėnai,

2022 m. spalis

2022 m. pavasarį užvėriau Šiaulių r. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos duris. Dabar jau esu studentė, kasdien važiuoju į Šiaulius, į universitetą, nes ruošiuosi būti pradinių klasių mokytoja. Artėjančios Tarptautinės mokytojų dienos proga nutariau parašyti atvirą laišką savo ir Lietuvos mokykloms bei visiems Lietuvos mokytojams, nes esu dėkinga, Mokytojai, už Jūsų žinias, pasiaukojimą ir mūsų, esamų ir buvusių mokinių, tobulinimą.

Mylimi ir mieli mokytojai,

kaip jaučiatės, sulaukę Mokytojų dienos? Ar prisimenate, kiek veidų, kiek žvilgsnių lėkte pralėkė per Jūsų gyvenimą? Ir taip kasdien ratu ratu… Jūs kas rytą vis einate tuo pačiu takeliu į mokyklą ir save, žinias, gebėjimus atiduodate mums, mokiniams. Ačiū už Jūsų meilę!

Ach, Jums net nereikia daug kalbėti. Viskas, ką norite pasakyti, paliečia mus, t. y. tuos, kurie nori jus išgirsti širdimi. Kiek daug tokių širdžių įsileidote ir į savo širdį? Kiek daug nuoširdžių žodžių Jus lydėjo ir tebelydi!

Mes, buvę ir esami Jūsų mokiniai, daugybę dienų, valandų ir sekundžių suskaičiavome praleidę klasėje. Atrodė, tiek daug prarandame, bet iš tiesų mes dar daug atradome mokykloje ir mokytojuose. Tikiu, kad ir tave, mano bendraamži, mokykla glostė ir glosto maloniais prisiminimais.

Asociatyvi Pexels.com nuotr. 

Miela mokykla,

ar atmeni tas akimirkas, kai visi, skubėdami, įniršę, susinervinę, bėgdavome iš Tavęs, norėjome, kad tik greičiau baigtųsi pamokos, pabodę atsiskaitymai, byrantys pažymiai, galvos skausmas?.. O juk kaltė buvo ne Tavyje… Tu – Šviesa mūsų gyvenime, t. y. bendruomenių gyvenime, nes stengiesi sukurti jaukią aplinką ir apglėbti mus visus, jaunus žmones, šilta globėjiška mokslo skraiste. Kaip gaila, kad kartais to nemokėjome vertinti. O kad įvertintume, prireikė laiko ir brandos. Kartais atrodė, kad sėdėti mokyklos suole 12 metų – didžiausia kančia. Bet kodėl, kai šie praeina, imame ilgėtis tų laikų: „Oi, kaip būtų gera sugrįžti į mokyklą…“ Ar ne tokius žodžius dažniausiai girdime iš suaugusiųjų? Taigi… Aš nesuprantu, kodėl mes, žmonės, tokie keisti… Kol turime – nenorime, nekenčiame, bėgame. Kai išeiname ir paliekame – ilgimės prarasto. Įdomus tas gyvenimas…

Mokykla ir mokytojai, aš Jumis didžiuojuosi, nes aš – Jūsų vaikas. Kaip Jūs sugebėjote atrasti tiek jėgų, kad suprastumėte kiekvieną ir perduotumėte mokslo žinią, užauginti mus iš mažų sėklyčių į nuostabius ryškius žiedus? Tiesa, dalis mūsų iš Tavęs, mokykla, išėjo, paliko galvodami apie verslą, kiti – apie gydytojo, muzikanto, rašytojo, dėstytojo, profesoriaus, aktoriaus profesijas. Daugelis vis dėl to giliai širdyje dėkojo, kad čia, savo namuose, atrado mokytojus, nes „Mokykla – tai sodas, kurio sodininkas – mokytojas“. Manau, kad sodu mokyklose tampa ir visa bendruomenė, nes dirbame išvien.

Ačiū Tau, Mokykla, Mokytojai, už galimybę tobulėti, pažinti save, suprasti kitus ir per kančias pasiekti kelią į žvaigždes! Juk nebūna lengvo kelio į sėkmę – privalome džiaugtis tuo čia ir dabar! Mums viskas pavyks, jei tik patys to norėsime! Daug daug laimės akimirkų Tau, mokykla, ir Jums, Lietuvos mokytojai. Be Jūsų nė vienas sėkmingas žmogus nebūtų pasiekęs ir įkopęs į savo Laimės kalną.

Tegul visų Lietuvos mokyklų ir mano, t. y. Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos, širdis plaka dar labai ilgai ir kviečia kuršėniškių vaikus į pačią geriausią Šiaulių r. mokyklą!

+25

0