Ar skirtingų kultūrų pažinimas mokyklos suole naudingas būsimiems pasaulio lyderiams?

Kokybiškas ir visapusiškas išsilavinimas tampa bevertis nemokant nė vienos iš oficialių ES kalbų. ES daugiakalbystės politikos tikslas – bendrauti su savo piliečiais jų gimtosiomis kalbomis, apsaugoti didžiulę Europos kalbų įvairovę bei skatinti kalbų mokymąsi. Tad kaip gali pasikeisti tradicinės pamokos mokant ne vieną užsienio kalbą?

 

Užsienio kalbos mokėjimas skatina ne tik savarankišką ugdymąsi, darbo paieškas užsienio šalyse, tarptautinius ryšių mezgimą, bet ir prisideda prie ekonomikos augimo visose ES šalyse žmonėms nebijant migruoti ar ieškoti didesnio pajamų šaltinio. Sparčiai plintant multikultūriškumui bei tarptautiškimui švietimo įstaigos privalo reaguoti ir sparčiai vytis šalis, kurios jau užaugino ne vieną kartą pasaulio lyderių, kurie geba bendrauti keliomis kalbomis, yra smalsūs, iniciatyvūs, nebijantys rizikuoti, lyderiauti, domisi įvairiomis disciplinomis ir kuria inovacijas. Savo ruožtu, mokant daugiau kalbų atsiranda galimybės gauti naujausią informaciją, ją sisteminti ir neatsilikti nuo labiausiai išsivysčiusių pasaulio lyderių. Multikultūriškumas įpareigoja domėtis naujausiomis technologijomis, jas vytis, tad vien bendrauti keliomis kalbomis nepakanka, būtinas įvairių sričių išmanymas bei kompetencijos.

 

Reaguodami į paskutines mokyklų tobulinimo tendencijas ir mokinių poreikius 2020–2022 m. m. Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos mokytojai ir mokiniai žengia žingsnį įvairiapusio švietimo link. Progimnazija pasirašė net 5 „Erasmus+“ KA229 bendrojo ugdymo mokyklų partnerysčių stiprinimo projektų sutartis:

• „Ypatingi draugai – ypatingiems mokiniams“ (angl. Especial Friends for Especial Students)
• „Mūsų gamta – mūsų ateitis“ (angl. Our Nature Our Future)
• „Kūrybiški spektakliai ir žaidimai anglų kalbos pamokose“ (angl. Creative Drama and Games in ELT)
• „EUROBRAVE“
• „Tarpdisciplininės veiklos tvariam gyvenimui“ (angl. Cross-disciplinary activities for sustainable life)

Projektų dėka Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos mokytojų bei mokinių tikslas yra stiprinti žinias per savivaldį ir patirtinį mokymąsi kartu su partneriais iš Lenkijos, Bulgarijos, Portugalijos, Prancūzijos, Estijos, Turkijos, Latvijos, Italijos, Rumunijos, Šiaurės Makedonijos bei Švedijos. Bendrojo ugdymo partnerystes jungiančių projektų temos įvairios, žadinančios norą pažinti ir plėtoti asmenines, pažinimo, mokėjimo mokytis kompetencijas, skatinančios domėtis ir pažinti robotikos, gyvūnų terapijos, užsienio kalbos, gamtosaugos, tarpdisciplininio ugdymo sritis.

 

Projektų vykdymo metu dalyviai bendraus su žymiausiais savo sričių profesionalais, kurs produktus, atliks eksperimentus, keliaus, pažins naujas kultūras, atliks praktines-netradicines veiklas pamokų metu, kurs spektaklius, pranešimus, lavins viešojo kalbėjimo įgūdžius.

 

Rengiant projektus kartu su partneriais numatėme ir darbo metodus, kurie sustiprins temų pritaikomumą realiose situacijose: terapinės programos, užsiėmimų stebėjimas, komandinis darbas, dalijimasis gerąja patirtimi, inovatyvių metodų taikymas, interviu, seminarai, apklausos.

 

Anot graikų filosofo Platono, geriausias būdas mokytis yra žaidimas: „Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai. Prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos. Geriausias būdas mokytis yra žaidimas“. Tad auginkime ateities lyderius per patyrimines veiklas ir žaidimus!