Ar įmanoma siekti „neįmanomo“?

„Erasmus+“ programos projekto „Socialinių-emocinių kompetencijų tobulinimas profesinei ir asmeninei sėkmei“ dalyvių mokymosi patirtis Kroatijoje

Išugdyti visapusišką, t. y. kūrybingą (gebančią priimti nestandartinius sprendimus, veikti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje), socialiai atsakingą (gebančią ir pasiryžusią drauge su kitais dirbti visuomenės labui) ir išsilavinusią (demonstruojančią aukštus akademinius pasiekimus) asmenybę – rimtas šio laikmečio iššūkis, kylantis bene kiekvienai Lietuvos mokyklai, kuris dažnai vertinamas kaip „misija neįmanoma“. Ši švietimo bendruomenei deleguota misija ne vieną pedagogikos studijų programos absolventą paskatino rinktis kitą, ne pedagoginės veiklos sritį, ne vieną mokytoją – palikti jau gerai pramintą profesinį kelią.

Šiandien niekas neabejoja, kad siekiant įveikti kylančius iššūkius švietimui, nebepakanka aukštos pedagoginės kvalifikacijos, pavienių mokytojų lyderystės ar periodinių politinių iniciatyvų. Vadovaujantis mokslinių tyrimų rezultatais galima drąsiai teigti, kad tam reikalingas aukštas pedagogų įsitraukimo į darbą lygis[1], mokytojų profesinių, bendrųjų ir asmeninių kompetencijų sinergija[2]. Vis aktyviau pradedama kalbėti apie mokytojų profesinę gerovę, užtikrinančią aukštą pasitenkinimo darbu lygį, kas, savo ruožtu, skatina didesnį mokytojų įsipareigojimą organizacijai ir vidinę motyvaciją įsitraukti į darbą[3].

Išvardinti pedagoginio darbo aspektai pastaruoju metu yra atsidūrę Šiaulių ir Joniškio rajonų savivaldybių švietimiečių dėmesio centre: nuo 2020 m. pavasario paminėtose savivaldybėse įgyvendinamas „Erasmus+“ programos projektas „Socialinių-emocinių kompetencijų tobulinimas profesinei ir asmeninei sėkmei“ (SEKPAS). Projektu siekiama skatinti ir sudaryti sąlygas kryptingam suaugusiųjų socialinių-emocinių kompetencijų tobulinimui. Ypatingas dėmesys skiriamas pedagogų asmeniniam tobulėjimui, t. y. bendrųjų ir asmeninių kompetencijų tobulinimui. Norisi pabrėžti, kad loginio kirčio vieta šioje projekto tikslo formuluotėje – „kryptingas“, o tai reiškia – orientuotas į tų asmeninių galių, gebėjimų, individualių būdo bruožų tobulinimą ir plėtojimą, kurie užtikrina sėkmingą profesinę veiklą ir padeda įgyvendinti organizacijai keliamus uždavinius.

Š. m. gegužės 24–28 d. projekto rengėjai – Šiaulių r. švietimo pagalbos tarnybos ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai, kartu su projekto partnerio – Joniškio rajono švietimo centro, atstovais vyko į mokymus Splito mieste (Kroatija). Mokymuose, kuriuos vedė organizacija „Maksima TC“ (Maksima Teaching Center), analizuotos projekto SEKPAS įgyvendintojams aktualios temos: „minkštuosius“ (t. y. socialinius-emocinius) gebėjimus tobulinti padedantys metodai, kritinio mąstymo svarba, dėmesingumo reikšmė mokytojo profesijoje, streso įtaka profesinei ir asmeninei veiklai ir pan. Pietietiškai charizmatiški lektoriai sugebėjo ne tik pagrįsti analizuojamų temų aktualumą, bet ir pateikti mokymų turinį patraukliai, linksmai, įtraukiant mokymų dalyvius į žaismingas praktines veiklas. Mokymų metu praktiškai išbandyti netradiciniai socialinių gebėjimų ugdymo metodai, tokie kaip drama (kūrybiškumo ir komunikavimo gebėjimų stiprinimui), praktinis problemų sprendimas (bendradarbiavimo gebėjimų ir kritinio mąstymo ugdymui), videofilmo kūrimas (kūrybiškumo skatinimui) ir pan. Lektorių kompetencijos dėka būtų sunku nubrėžti ribą tarp darbo ir poilsio: visą vizito savaitę neapleido jausmas, kad „mokėmės ilsėdamiesi, arba ilsėjomės mokydamiesi“ (cit. refleksijos metu išsakyta mintis). Mokymosi procesas nekėlė įtampos nei dėl kalbos, nei dėl kultūrinių skirtumų, mokytis buvo ne tik smagu, bet ir naudinga: išbandytos tokios streso valdymo ir dėmesingumo ugdymo technikos, kurias kasdieniškai galės taikyti kiekvienas mokymų dalyvis, siekdamas pagerinti profesinės veiklos kokybę.

Kaip žinia, „Erasmus+“ programos mobilumai neapsiriboja tik formalia mokymo(si) programa. Šis vizitas į Kroatiją – ne išimtis: mobilumo dalyviai turėjo galimybių grožėtis nuostabia šalies gamta, pažinti šalies kultūrinius ypatumus, išmaniai pritaikytos virtualios realybės technologijos dėka – išgyventi svarbiausius šalies istorijos momentus. Kelionės metu aplankytas vienas geriausiai iš viduramžių Europos miestų išsilaikiusių ir į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įtrauktas Trogiras, svečiuotasi jau nuo antikos laikų baltuoju kalkakmeniu garsėjančioje Bračo saloje, stebėtasi pačia gražiausia salos puošmena – Auksinio rago kyšuliu, kuris, skalaujamas jūros bangų ir pustomas vėjo, nuolat keičia savo formą. Bračo salos Pušišcos miestelyje aplankyta unikali (vienintelė Kroatijos respublikoje), 1909 m. įkurta Akmentašių mokykla.

Neįmanoma popieriaus lape (ar monitoriuje) perteikti visų kelionės metu patirtų įspūdžių, išgyventų emocijų – net ir fotoaparatu užfiksuotais vaizdais. Tačiau projekto SEKPAS rengėjai ir vykdytojai tiki, kad mokymosi vizituose įgytos žinios taps akstinu intensyviau aktualizuoti pedagoginių darbuotojų  profesinės gerovės temą Šiaulių ir Joniškio rajonų savivaldybėse, o parsivežtos patirties sklaida paskatins mokyklų vadovus ir pedagogus vis daugiau dėmesio skirti ne tik profesinių / dalykinių, bet ir  asmeninių kompetencijų tobulinimui. Tik visapusiška (išsilavinusi, kūrybiška, komunikabili, savimi pasitikinti, gebanti kritiškai mąstyti) asmenybė savo pavyzdžiu, pozityviu profesionalumu, nuoširdžiu įsipareigojimu organizacijai, visuomenei ir savo šaliai, gali padėti augti ir bręsti kitai, tokiai pat visapusiškai, asmenybei. Tuo įtikėjus, Mokyklos misija nebebus neįmanoma.

[1] Kahn W. A. (1990). Psychological conditions of personal engagement and disengagement at work. Academy of Management Journal, 33, 692–724

[2] Brown P., Hesketh A. (2004). The Mismanagement of Talent. Employability and Jobs in the Knowledge Economy. Oxford:  Oxford University Press.

[3] Brandišauskienė A. ir kt. (2021). Mokymuisi palankios aplinkos kūrimas. Rekomendacijos mokyklų vadovams ir švietimo politikams. Vytauto Didžiojo universitetas.

Šis straipsnis atspindi tik autorių nuomonę, todėl Nacionalinė agentūra ir Europos Komisija negali būti laikomos atsakingomis už jame pateiktą informaciją.

+1

0