Ačiū už galimybę ieškoti ir atrasti!

Birželį ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas išlydėjo kurti, inicijuoti ir skatinti pokyčius pasirengusią ketvirtąją projekto „Lyderių laikas“ magistrų laidą. Taikomosios organizacijos psichologijos modulio ir Švietimo lyderystės programos vadovė Margarita Pilkienė linkėjo jiems gautas žinias, išgirstas teorijas, analizuotas vertingas pasaulines praktikas pritaikyti savo darbe. O universiteto valdybos narys, Porto verslo mokyklos dekanas dr. R. O’Callaghan’as pasakė linkėjimą, nuskambėjusį kaip priesakas: „Žengdami gyvenimo keliu visuomet prisiminkite, kad jis grįstas santykiais su kitais žmonėmis: savo išmintimi ir darbu besidalinančiais aplinkiniais, komandos nariais, šeima, draugais. Organizacijose svarbiausia – stiprus kolektyvas. Profesijos srityje – ryšių užmezgimas. Asmeniniame gyvenime – šeima, draugai ir bendruomenė.“ Į šį linkėjimą tarsi aidu atsiliepia Ramunės URBIENĖS, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, magistro darbas „Skirtingo amžiaus mokytojų profesiniai tikslai“.

Kalbiname magistrę.

 

Pirmasis, bene tradicinis, klausimas: kodėl pasirinkote šią temą? Kas pasufleravo, kad tema itin aktuali?

Temos pasirinkimas buvo ilgas procesas, kelias su įvairiais posūkiais, aplinkkeliais, kartais net grįžimu atgal… Aiškus buvo vienas aspektas – dėmesys vyresnio amžiaus mokytojui, jo profesinei patirčiai, požiūriui į save, į mokinį, į pokyčius švietimo sistemoje. Einant šiuo keliu tolyn, vis dažniau iškildavo klausimai: kuo išsiskiria ir ar išsiskiria vyresnio amžiaus mokytojas šiandieniniame švietimo sistemos kontekste, ar skiriasi įvairaus amžiaus mokytojų profesiniai siekiai, koks gi yra šiandieninis mokytojas? Mokykloje, kurioje dirbu, jauniausiam mokytojui – 23 metai, vyriausiam – 70, juos skiria beveik 50 metų ir keli dešimtmečiai profesinės patirties. Taigi šiandieninis mokytojas – tai ir ką tik pradėjęs pedagogo karjerą, ir subrendęs bei patirties turintis, ir jau ketinantis išeiti į pensiją. Darbuotojų amžiaus skirtumas – galvosūkis mokyklos vadovams: kaip motyvuoti įvairaus amžiaus mokytojus, kaip suderinti jų profesinius lūkesčius ir suvienyti bendrai veiklai, įgyvendinant ugdymo sistemos pokyčius. Taip pamažu ir susiformavo darbo tema – kokie yra įvairaus amžiaus mokytojų profesiniai tikslai?

Labai ačiū darbo vadovei prof. dr. Bernadetai Goštautaitei, kuri visada padėdavo atrasti naują kelią, naują požiūrį, jei „pasiklysdavau“ ar kildavo abejonių.

 

Vienas, t. y. trečias, iš darbo tikslų – nustačius įvairaus amžiaus mokytojų profesinius tikslus, bendrojo ugdymo mokyklų vadovams pateikti rekomendacijas, kurios padėtų formuoti ir įgyvendinti veiksmingą žmogiškųjų išteklių amžiaus įvairovės valdymo politiką, motyvuojant ir integruojant įvairaus amžiaus mokytojus.

Mokytojo profesiniai tikslai nėra statiškas reiškinys – kinta visuomenės sąlygos, švietimo ir ugdymo aplinka, keičiasi ir pats mokytojas. Energija, veržlumas, profesinės karjeros siekis pamažu tampa profesionalumo, meistriškumo siekiu. Profesinė branda skatina siekį dalytis patirtimi ir žiniomis, reikšminga tampa darbo prasmė, atsakomybė ir įsipareigojimas. Mokyklų vadovai turėtų suprasti dėsningą profesinių tikslų kaitą ir tai, kad skirtingo amžiaus mokytojai pasižymi tam tikromis asmeninėmis ir profesinėmis stiprybėmis, kurios gali būti derinamos tarpusavyje, sutelktos bendram darbui, skatinančios kūrybingumą, padedančios rasti įvairiapusiškesnių sprendimų.

 

Labiausiai dėl profesinių tikslų įgyvendinimo abejoja jauni mokytojai. Šias abejones padėtų sumažinti ugdomieji pokalbiai ar mentoriaus pagalba. Mokymąsi iš savo kolegų patirties, kaip vieną svarbiausių veiksnių įgyvendinant profesinius tikslus, pabrėžia ir patys mokytojai iki 30 metų amžiaus. Nuo 30 iki 49 metų mokytojai profesinėje veikloje pabrėžia profesionalumo, meistriškumo siekį. Jiems svarbi pamokos kokybė, mokinių pažanga ir pasiekimai. Tai pasitikintys savimi ir siekiantys aukštų profesinės veiklos rezultatų mokytojai. Mokyklų vadovai, atliepdami šiuos siekius, galėtų skatinti dalyvavimą ugdomosiose veiklose (olimpiadose, konkursuose ir pan.), metodinėje veikloje (seminarų vedimas, metodinės medžiagos rengimas, dalyvavimas dalykinių asociacijų veiklose, ugdymo proceso planavimo ir organizavimo veiklos ir kt.). Tai sudarytų galimybes šios amžiaus grupės mokytojams įgyvendinti ir partnerystės bei bendradarbiavimo siekius, būti matomiems.

 

50 metų ir vyresni mokytojai pabrėžia kūrybiško ir prasmingo darbo tikslus. Šie siekiai galėtų būti įgyvendinami skatinant patirties sklaidą, mentorystę, edukacinių veiklų organizavimą.

Mokinių pažangą ir sėkmę pabrėžia visų amžiaus grupių mokytojai, bet pažangos ir pasiekimų vertinimas – viena iš nemėgstamų mokytojų veiklų. Todėl vadovai turėtų ne tik apie šį svarbų ugdymo(si) proceso aspektą žinoti, bet ir skirti jam pakankamai dėmesio.

Mokyklų vadovai turėtų itin daug dėmesio kreipti į vadybinės veiklos veiksmingumą. Visų amžiaus grupių mokytojai nurodo, kad tai pagrindinis veiksnys, turintis tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką įgyvendinant profesinius tikslus. Dokumentacijos rengimo ir tvarkymo standartizavimas, veiksmingi posėdžiai ir pasitarimai, aiškūs darbo krūvio formavimo veiksniai, motyvuojanti skatinimo sistema – tai dalis veiklų, kurias vadovai galėtų tobulinti.

 

Siekdama nustatyti įvairaus amžiaus mokytojų profesinius tikslus atlikote empirinį tyrimą… Kokios šio tyrimo išvados? Nors netrukus visi susidomėjusieji turės galimybę susipažinti su Jūsų magistro darbu, bet tebūnie šis klausimas nedidelė intrigėlė, skatinanti labiau pasidomėti įvairaus amžiaus mokytojų profesiniais tikslais.

Visų amžiaus grupių mokytojai nurodo keturis svarbiausius profesinius tikslus: siekti mokinio pažangos ir sėkmės, asmeninio profesinio tobulėjimo, pedagogo kaip dalyko ar ugdymo srities mokytojo profesionalumo, partnerystės ir bendradarbiavimo.

Profesinių tikslų svarbą labiausiai pabrėžia ir jų siekia 30–49 metų amžiaus mokytojai. Mažiausiai tai būdinga 50 metų ir vyresniems mokytojams. Labiausiai įsitikinę, kad savo tikslus įgyvendins, yra 30–49 metų mokytojai, o labiausiai dėl savo tikslų įgyvendinamumo abejoja mokytojai, kurių amžius iki 30 metų.

Mokytojams nurodžius veiklas, veiksmus ir kitus veiksnius, kurie padeda ar trukdo įgyvendinti profesinius tikslus, išskirtos veiksnių grupės, turinčios įtakos profesinių tikslų įgyvendinimui. Administracijos vadybinė veikla, asmeniniai profesiniai veiksniai, švietimo sistemos kaita, profesinės komunikacijos kultūra ir situacijų įvairovė, ugdymo(si) veiklų ir užduočių planavimo tobulinimas – tai veiksnių grupės, galinčios turėti ir teigiamą, ir neigiamą įtaką. Mokymasis iš savo ir kolegų patirties nurodomas kaip teigiamą įtaką įgyvendinant profesinius tikslus turintis veiksnys.

 

Svarbiausias mokytojų iki 30 metų profesinis tikslas – asmeninis profesinis tobulėjimas. Jo įgyvendinimas priklauso nuo asmeninių profesinių veiksnių. Siekti mokinio pažangos ir sėkmės – svarbiausias 30–49 metų mokytojų profesinis tikslas; jam įgyvendinti įtakos turi administracijos veiklos veiksmingumas. Svarbiausias 50 metų ir vyresnių mokytojų profesinis tikslas – siekti mokinio pažangos ir sėkmės; jam įgyvendinti teigiamą įtaką turi administracijos veiklos veiksmingumas, neigiamą – ugdymo(si) veiklų ir užduočių planavimo įgūdžių stoka (darbas su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais, laiko valdymas).

Visų amžiaus grupių mokytojai nurodo, kad mėgstamiausia profesinė veikla – tiesioginis (kontaktinis) darbas su ugdytiniais, nemėgstamiausia – dokumentacijos rengimas ir tvarkymas.

 

Ką šis darbas ir studijos ISM, projektas „Lyderių laikas“ pakeitė Jumyse, Jūsų profesinėje veikloje?

Studijos ISM – tai naujų patirčių laikas, suteikęs galimybę naujai pažvelgti į save, į mokinius, į kolegas, į darbą. Buvo įdomu vėl mokytis, vėl įprasti, kad tave vertina. Juk mokytojas įpratęs vertinti pats… Tai, kad mokytojas mokosi, labai šiltai priėmė mokiniai. Jiems buvo labai smalsu diskutuoti ir apie švietimo sistemą, ir apie studijas, ir apie studentiškas aktualijas. Kolegos mokytojai buvo santūresni: kokie mokslai, nėra laiko, amžius… Bet mokytojas turi mokytis. Mokytis, kad atnaujintų savo žinias, kad geriau suprastų šiandieninį jauną žmogų, jo poreikius ir lūkesčius, kad nepaisant amžiaus išliktų smalsus, jaunatviškas, turintis siekių, atviras pokyčiams ir iššūkiams.

 

Rašant darbą ir ieškant atsakymo, koks gi yra šiandieninis mokytojas, kas jam svarbu profesinėje veikloje, pamažu formavosi supratimas, kad būtina atsižvelgti į kiekvieno mokytojo profesinę brandą, vertybes, požiūrį į darbą, asmeninio ir profesinio tobulėjimo siekius. Gebėjimas derinti amžiaus įvairovę taip, kad būtų išryškinamos kiekvieno stiprybės, atsižvelgiama į kiekvieno poreikius – šiuolaikinės organizacijos privalumas. Veržlumo, maksimalizmo ir patirties derinys gali tapti organizacijos sėkmės pagrindu.

Vykstant priėmimui į švietimo lyderystės studijų programą, daugeliui kandidatų buvo užduotas klausimas: kas gi yra lyderis, lyderystė? Tai klausimai, į kuriuos ieškojome atsakymų diskutuodami su dėstytojais ir tarpusavyje, stebėdami save ir kolegas… Kartu radome daug galimų atsakymų, bet, manau, svarbiausia – tai, kad pradėjome ieškoti, dalytis, diskutuoti. Studijos ISM, projektas „Lyderių laikas“ – tai ir nuostabus bendraminčių kolektyvas, puikūs dėstytojai. Ačiū visiems už galimybę ieškoti ir atrasti.

 

Dėkodami už mums skirtą laiką linkime sėkmės kuriant santykius su žmonėmis.

 

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.