Projekto mokymų metu diskutuota apie grįžtamojo ryšio svarbą bendraujant su ugdytinių tėvais

Birželio 1–3 d. įvyko pirmasis nuotolinis „Erasmus+“ KA229 projekto „Kokybiškas grįžtamasis ryšys ikimokyklinio ugdymo įstaigose – raktas į sėkmingą pedagogų ir tėvų bendradarbiavimą“ (Nr. 2020-1-LT01-KA229-077868_1) susitikimas, kurį organizavo projekto koordinatoriai, Vilniaus lopšelis-darželis „Justinukas“.

 

Aštuoniolika ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir pagalbos vaikui specialistų iš Lietuvos, Latvijos, Graikijos, Rumunijos ir Bulgarijos susijungę „Zoom“ platformoje diskutavo apie grįžtamojo ryšio svarbą siekiant glaudesnio bendradarbiavimo su tėvais ir jo taikymo ypatumus ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

 

Susitikimo metu dalyviai pristatė, kaip jų šalyse vykdomas ikimokyklinis ugdymas ir pasidalijo savo institucijų gerąja patirtimi įtraukiant tėvus į ugdymo procesą. Bulgarijos darželio „Arabella“ direktorė pasidžiaugė sėkminga iniciatyva – poilsio kambariu. Jame yra tėvams skirtos pedagoginės literatūros bei įvairių stalo žaidimų, kuriuos tėvai gali pasiskolinti. Tai neformali erdvė suburianti tiek pedagogus, tiek tėvus draugiškam pokalbiui. Graikijos darželio „Nipiagogeio Elateias“ pedagogės pasidalijo patirtimi, kaip jos organizuoja atvirų durų dienas tėvams, kurių metu pristato vaikų pasiekimus ir aptaria vaikams kylančius sunkumus. Rumunijos atstovė iš „Tiberiu Morariu Salva” darželio-mokyklos papasakojo apie jų įstaigoje taikomą praktiką mokslo metų pradžioje aplankyti visus vaikus jų namuose. Tokių vizitų metu pedagogas daug artimiau susipažįsta su šeima, jos socialine ir ekonomine situacija, o bendros veiklos (žaidimo, istorijos kūrimo ar pan.) metu užmezga artimesnį ryšį ne tik su vaiku, bet ir su jo tėvais. Latvijos darželio „Mežmaliņa“ direktorė pasidalijo patirtimi, kaip organizuojant darželio bendruomenės kultūrinius ir sporto renginius yra aktyviai įtraukiami ir tėvai. Vilniaus lopšelio-darželio „Justinukas“ direktorė pristatė darželio pedagogų taikomus bendradarbiavimo su tėvais metodus, o pedagogės pakvietė dalyvius į virtualų turą po darželį.

 

Toliau buvo pristatyti iki susitikimo atliktos pedagogų ir tėvų apklausos apie bendradarbiavimą rezultatai. Šioje apklausoje dalyvavo 104 pedagogai ir 260 tėvų iš penkių projekto partnerių šalių. Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip dažnai ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra teikiamas grįžtamasis ryšys apie vaiko ugdymą ir savijautą darželyje bei kokios priemonės padėtų suteikti šią informaciją efektyviau. Apibendrinant apklausos rezultatus išskirtos šios rekomendacijos:

– Siekiant grįžtamojo ryšio poveikio vaiko ugdymui ir savijautai, jis turėtų būti teikiamas sistemingai. Tėvų pageidavimu tai turėtų vykti bent kartą per mėnesį.

– Priimtiniausia komunikacijos forma teikiant grįžtamąjį ryšį tiek pedagogų, tiek tėvų vertinimu yra individualūs pokalbiai.

– Teikiant grįžtamąjį ryšį, tėvams svarbu yra ne tik sužinoti apie vaiko pasiekimus ir kylančius sunkumus, bet ir aptarti su pedagogu kaip jie, tėvai, galėtų prisidėti prie vaiko ugdymo užtikrinant jo tęstinumą namuose.

 

Susitikimo organizatoriai siekdami šiuos mokymus padaryti kuo interaktyvesnius, pakvietė dalyvius diskusijoms išbandyti įvairius IKT įrankius. Antrą ir trečią susitikimo dieną darbas vyko tiek „Zoom“ pokalbių kambariuose, tiek „Mentimeter“ platformoje, o diskusijų metu suformuluotos tolimesnės rekomendacijos buvo pristatomos „Google Docs“ ir „eTwinning“ projekto („Teachers’ high quality feedback to parents – key to a successful child’s development“) „TwinSpace“ erdvėje.

 

Šio susitikimo metu dalyviai turėjo galimybę pagilinti savo žinias apie grįžtamojo ryšio procesą ir jo kokybę lemiančius veiksnius, o praktinių užduočių su kolegomis metu patobulinti savo įgūdžius tiek teikiant grįžtamąjį ryšį, tiek jį priimant. Apibendrinus susitikimo metu pristatytas patirtis ir diskusijas buvo  parengtos pirminės rekomendacijos pedagogams komunikacijai su tėvais. Šios rekomendacijos bus testuojamos visose penkiose projekto partnerių šalyse, siekiant kokybiškesnio pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais. Tikime, kad mokymų metu įgyta patirtis buvo vertinga visiems susitikimo dalyviams ir sustiprino jų pasitikėjimą savimi, bei motyvaciją siekti glaudesnio ir efektyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo. Sėkmingai prasidėjęs projektas taip pat įkvėpė mus parengti kvalifikacijos tobulinimo programą „Sisteminio grįžtamojo ryšio taikymas ikimokyklinėje įstaigoje siekiant ugdymo kokybės gerinimo“.

 

„Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai, programos „Erasmus+“ lėšomis, kurią Lietuvoje administruoja Švietimo mainų paramos fondas. Šis straipsnis atspindi tik autorių požiūrį, todėl Europos Komisija, jos institucijos ir Švietimo mainų paramos fondas negali būti laikomi atsakingi už šios medžiagos turinį ir bet kokį pateikiamos informacijos naudojimą.“

 

Vilniaus l.-d. „Justinukas“ direktorė Monika Kelpšienė, psichologė Asta Kundreckaitė, ikimokyklinio ugdymo pedagogės Emilija Navaitė, Lina Baltušytė, Jurgita Kitovienė.