Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija mini 105-erių metų jubiliejų

Šių metų spalio 9-ąją Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija paminėjo 105-erių metų jubiliejų. Šalyje ir visame pasaulyje siaučiant koronavirusui, mokyklos bendruomenė, nors ir susidurdama su naujais iššūkiais, išlieka optimistiškai nusiteikusi. Anot gimnazijos direktorės Jolitos Marcinkevičienės, tuo nereikia stebėtis, nes gimnazijos bendruomenė visada pasižymėjo veržlumu, novatoriškumu ir netradiciniu požiūriu.

Kokiomis nuotaikomis ir mintimis minite gimnazijos 105-erių metų jubiliejų?

Minėdami jubiliejus, dažniausiai atsigręžiame į praeitį ir kalbame apie visą istorinį laikotarpį. Ieškome laimėjimų, nutylime nesėkmes. Gimnazijos istorija nėra tiesi linija. Jos gyvavimas yra kreivė su daugeliu vingių. Didelė laimė ir dar didesnė atsakomybė būti šios kreivės dalimi.

Per ilgus gyvavimo metus gimnazija veikė skirtingų laikmečių metu. Kokius svarbiausius gimnazijos istorijos momentus išskirtumėte po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo?

Gimnazijos bendruomenė visada pasižymėjo veržlumu, novatoriškumu, netradiciniu požiūriu. Ši mokykla viena iš pirmųjų nepriklausomybės pradžioje (1995 m.) įsteigusi gimnazijos klases, o 1999 metais jai suteiktas humanitarinio profilio gimnazijos statusas. Dar po beveik dešimties metų (2008 m.) gimnazija tapo grynąja keturmete gimnazija. Ši restruktūrizacija pakeitė jau nusistovėjusį gimnazijos gyvenimo ritmą, tradicijas ir nuostatas.

 

Gimnaziją yra baigę daug absolventų, kurie vėliau tapo garsiais, žinomais žmonėmis, svariai prisidėjusiais prie valstybės kūrimo. Kokie gimnazijos santykiai su absolventais?

Gimnazijos alumnų galėtume rasti turbūt kiekvienoje srityje. Jų yra tarp nusipelniusių gydytojų, menininkų ir, žinoma, politikų. Daugelis jų užima vadovų pozicijas ir priima sprendimus valstybės lygmeniu. Džiugu, kad jie pagarbiai dėkodami prisimena savo mokytojus. Neatsisako įsitraukti į gimnazijos gyvenimą – susitikti su dabartiniais mokiniais. Nuo 1992 m. vykstantis krepšinio turnyras „Salama“ yra vienas iš pavyzdžių, kad buvusių absolventų ryšiai su mokykla – gyvi. Buvę ir esami mokiniai suburia komandas ir varžosi tarpusavyje. Vyriausieji, 1995–1996 metų komanda, vis dar rodo pavyzdį ir įkvepia patekdami į finalinius etapus. Mokiniai ir yra tikroji, gyvoji mokyklos istorija, o kai juos sutinki po kelių dešimčių metų, supranti, kad jie ir tavo, kaip mokytojo, išsipildymo istorija, nes esi gyvas jų prisiminimuose apie mokyklą.

 

Nors apie žiniasklaidos raštingumą dabar kalbama labai daug, tačiau kol kas Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija yra vienintelė mokykla, kurioje mokiniai gali gauti nuolatines, tęstines žiniasklaidos raštingumo pamokas. Kodėl nusprendėte tapti medijų meno mokykla?

Medijų meno gimnazijos idėja gimė atviroje mokytojų diskusijoje, nagrinėjant gimnazijos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Suprasdami, kad mūsų gimnaziją renkasi labai įvairių gebėjimų mokiniai, negalėjome orientuotis vien į akademinius mokinių pasiekimus. Svarstėme kaip suteikti galimybę tobulėti kuo didesniam skaičiui mokinių ir padėti atsiskleisti jų individualiems gebėjimams. Medijų meno gimnazijos idėja atrodė labai šiuolaikiškas ir daug apimantis sprendimas. Tikėjomės, kad medijų meno mokymasis suteiks galimybes mokytojui kartu su mokiniais tyrinėti įvairių formų bei žanrų informacinius šaltinius ir aplinkas.

 

Žiniasklaidos raštingumo ugdymas – neatsiejama kritinio mąstymo ir bendrųjų kompetencijų ugdymo dalis, todėl planavome, kad mokiniai tobulins komunikavimo, kultūrinio sąmoningumo, kūrybiškumo, socialinę, pilietinę ir kitas bendrąsias kompetencijas. Medijų meno gimnazija – tai mokykla mokiniams, kurie ieško individualios saviraiškos, yra kūrybingi, smalsūs, nori kurti ir parodyti save pasauliui bei mokytis tai daryti atsakingai ir profesionaliai. Išlaikydama užsienio (anglų) kalbos ugdymo tradicijas, žiniasklaidos turinį gimnazija skatina kurti ne tik lietuviškai, bet ir užsienio kalbomis.

 

Turbūt apie nieką tiek daug nediskutuojama kaip apie švietimą, nuolatines jo reformas, mokytojo ir mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Ką Jūs manote apie švietimą Lietuvoje?

Švietimas, gal tiksliau jo reformavimas, yra tikrai viena iš populiariausių temų. Ir ne tik Lietuvoje. Man labai įstrigo profesoriaus iš Anglijos Davido Bekingemo (David Dennis Buckingham) teiginys, kad švietimas yra futbolo kamuolys politikų žaidime. Šią temą pačiumpa tai vieni, tai kiti. Visi suvokiame, kad švietimo kokybę, tai, kas vyksta pamokų metu klasėje, kokia sąveika egzistuoja tarp mokytojo ir mokinių, lemia ateities sprendimus ir visos šalies gerovę. Deja, atrodo, kad esame gerokai įklimpę nuolatinio švietimo reformavimo liūne.

 

Mūsų gimnazijos filosofija remiasi rašytojo Hermano Hesės (vok. Hermann Hesse) teiginiu, kad „tikrasis lavinimasis nenukreiptas į kokį nors tikslą, jis, kaip ir kiekvienas siekimas tobulėti, pats savaime turi prasmę.“ Artimiausi mokyklos planai – mokyti šią gimnaziją pasirinkusius mokinius, suteikti jiems ne tik akademinių žinių, bet ir padėti pažinti sudėtingą suaugusiųjų pasaulį, ugdyti jų atsakomybę ir drąsą priimant sprendimus. Tikiuosi, prie šio lavinimo prisidės ir žiniasklaidos raštingumo ugdymas.

 

Džiugu girdėti, jog dauguma mokinių nurodo, kad jie mokykloje jaučiasi gerai arba net labai gerai. Labai norėčiau palinkėti mums visiems, kad gera savijauta būtų tas pagrindas, kuris padėtų nuolat kelti sau pakankamai aukštus lūkesčius, nuolatos kantriai lavintis, daug dirbti ir džiaugtis pasiektais rezultatais.

 

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos inf.