Integruotų pamokų diena „Laimingas žmogus“

Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė
,
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Dėl pandemijos grėsmės grįžus prie nuotolinio mokymosi, šalies mokytojai ir psichologai vis dažniau kalba apie vaikų ir paauglių psichologines problemas, tiesioginio bendravimo stoką, sumenkusį laimės jausmą. Kad paįvairintume nuotolinio ugdymo kasdienybę ir padėtume mokiniams suprasti savo savijautą ir išmokti mąstyti pozityviai, Vilniaus „Laisvės“ gimnazijoje lapkričio 11-ąją organizavome integruotų pamokų dieną „Laimingas žmogus“. Nuotolinis ugdymas gimnazijoje vyksta per „MS Teams“, tad šioje platformoje pamokų tvarkaraštis vienai dienai buvo pakoreguotas taip, kad pamokas kiekvienai klasei galėtų vesti du skirtingų dalykų mokytojai.

 

Per chemijos-lietuvių kalbos pamokas gimnazistai turėjo sukurti ketureilį arba haiku vartodami žodžius „dalelė“, „laimė“, „degti“, „vanduo“. Per integruotas geografijos-fizinio ugdymo pamokas mokiniai dalyvavo olimpinėje viktorinoje, rinko ir sistemino informaciją apie vasaros ir žiemos olimpiadas, sudarė valstybių, organizavusių vasaros ir žiemos olimpiadas, žemėlapius ir aiškinosi, kiek sportuojant stiprinama sveikata turi įtakos žmogaus laimei. Integruotose informacinių technologijų-biologijos pamokose mokiniai domėjosi, kiek kalorijų ir kokiu paros laiku turi suvartoti sveikai besimaitinantis žmogus, aiškinosi, kokia mityba laikoma sveikos gyvensenos pagrindu, analizavo produktų maistinę vertę ir turėjo pagaminti savo patiekalą bei „Excel“ lentelėje apskaičiuoti jo maistinę vertę, kalorijas.

Per anglų kalbos-dailės integruotas pamokas gimnazistai aptarė mintį, jog laimingas žmogus – tai dėkingas žmogus, tuomet remdamiesi Rene Magrito kūryba išsigrynino savo vizualinę laimės-dėkingumo idėją, ieškojo jos raiškos variantų, simbolių – dėkingumo ženklų. Menines kompozicijas gimnazistai kūrė naudodami balionų tapybos techniką, o nufotografuotus darbus atsiuntė bendraklasiams ir mokytojoms.

 

Ypač įdomios, kritinį ir analoginį mąstymą bei kūrybiškumą ugdančios buvo integruotos matematikos-lietuvių kalbos pamokos: individualiai atlikę testą per „Quizzes“ ir sugalvoję ne mažiau 6 nežinomuosius sveikaisiais arba nesveikaisiais skaičiais ir atlikę ne mažiau nei 4 skirtingus veiksmus (sudėtis, dalyba, daugyba, šaknies traukimas, kėlimas laipsniu, atimtis ir pan.), parinkę nežinomiesiems atitikmenis, gimnazistai kūrė žmogaus (arba savo) laimės formulę. Jei lygtį rašė nežinomaisiais, gimnazistai turėjo užrašyti jų sugalvotas reikšmes.

Nežinomųjų pavyzdžiai – sąvokos:

X – dvasinės vertybės, būdo bruožai: mielumas, kuklumas, atjauta / mokėjimas atjausti, ekologiškumas (šiukšlių rūšiavimas…), šeimos vertinimas…

Y – materialios vertybės: nekilnojamasis turtas (pvz., butas, nuosavas autoservisas, kavinė, zoologijos sodas ir pan.), kilnojamasis turtas (pvz., žinomų menininkų darbai (Klodo Monė paveikslas, faraono sarkofagas ir pan.), medžio pjovimo staklės, siuvimo mašina ir pan.), buities daiktai (pvz., kavos aparatas), darbo priemonės (pvz., kompiuteris „iMac Pro“ dizainui kurti);

Z – finansinės vertybės: tam tikras pinigų kiekis, vekseliai…

B – profesija: avių augintojas, kalnų gidas…

C – gebėjimai / talentai, savybės: mokėjimas puikiai bendrauti / komunikabilumas, chemijos išmanymas, aktorinis talentas…

F – gyvūnas: chameleonas ir kt.;

G – šeima;

E – sveikata;

H – laisvalaikis, gyvenimo būdas: knygų skaitymas, kaitavimas, bėgiojimas valandą lauke vieną kartą per savaitę, apsilankymas teatre, muziejuje vieną kartą per mėnesį ir kt.

 

Naudodamiesi šiais nurodymais, gimnazistai sukūrė daug įdomių laimės formulių ir pristatė jas savo bendraklasiams. Reikia tikėtis, kad šias formules mokiniams pavyks panaudoti ir realiame savo gyvenime bei tapti laimingesniems.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.