Metodinė valanda muzikos mokyklų mokytojams „Karantinas netrukdo mokytis“

Eglė Valantinienė
,
Kauno muzikos mokyklų muzikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkė

Nuotolinis mokymas, kaip ir kiekviena naujovė, iš pradžių yra eksperimentinio pobūdžio ir reikalauja daug lankstumo. Tad turime pasiruošti įvairių instrumentų ir scenarijų testavimui. Svarbu ne tik atrasti ar atkartoti distancinį formatą, bet ir prisitaikyti jį sau bei savo mokiniams. Manau, metodinė valanda „Karantinas netrukdo mokytis“, kurią gegužės 7 d. organizavo Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, gražiai koreliuoja su mūsų darbu, vykstančiu naujomis sąlygomis, ir leidžia pasidaryti savų ieškojimų pirminę reviziją. Virtualiame metodiniame renginyje savo patirtimi pasidalijo patyrę Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai.

 

Tadas Balaišis (mokytojas metodininkas) visus sudomino internetinės telefonijos programėlių naudojimu nuotolinių pamokų vedimui. Jo pristatytos Ritmo mašinos ir metronomas (programėlės „Soundcorset“, „Beat maker“ iš psl. splice.com, „Youtube“ platforma, fonogramos) praturtina virtualų darbą bei skatina motyvaciją.

 

Diana Galdikienė (mokytoja ekspertė) pranešime „Smuiko pamoka nuotoliniu būdu“ pasidalijo savo patirtimi ir pasidžiaugė, jog dirbant nuotoliniu būdu mokiniai išmoko savarankiškai jungtis prie programėlių („Viber“, „WhatsApp“), žymėtis visas pastabas, prisiminti užduotis, susiderinti instrumentą, griežti su koncertmeisterio atsiųstu akompanimentu.

 

Edita Matulionienė (mokytoja ekspertė) kalbėdama tema „Nuotolinių fortepijono pamokų galimybės ir specifika“ akcentavo emocinio konteksto svarbą ugdymo procese. Juk mūsų visų uždavinys – pasitikėti savimi ir gerai jaustis ugdymo procese, kokiomis formomis jis bevyktų. Itin patyrusi mokytoja pabrėžė konkrečių tikslų svarbą bei atsakingą ruošimąsi kiekvienai pamokai. Dalydamasi savo pastebėjimais, ji iškėlė klausymo(si) ir kūrinių interpretacijos klausimus bei argumentavo, kodėl, jos nuomone, apie tai reikia nuolat kalbėtis, aiškintis, o vizualinio kontakto gali būti ir mažiau, nes vaizdas ir garsas per išmaniąsias programėles ne visada sinchroninis. Baigdama pranešėja, pasiremdama Hermano Hesės idėja, palinkėjo jungti informaciją su patirtimi ir tokiu būdu tapti vis labiau išmintingiems.

 

Aistė Bagočienė (mokytoja metodininkė) pranešime „Nuotolinio ugdymo procesas choro pamokose“ dalijosi darbo su chorinio dainavimo klasėmis patirtimi. Be populiariosios „Zoom“ platformos, ji pasidžiaugė „Google for Education“ įrankiu „classroom“, kur vienoje vietoje ir kuriama, ir sisteminama, ir saugiai bendraujama.

 

Eglė Valantinienė (mokytoja ekspertė) pranešime „Informacijos naudojimas ir savišvieta“ rėmėsi Andrėjaus Kurpatovo šiuolaikinės psichiatrijos sukurtu modeliu ir atkreipė dėmesį į šio kintančio laikmečio iššūkius mokytojui. Dabar esama be galo daug visomis temomis laisvai prieinamos populiarios mokslinės informacijos, kuri atrodo įdomi, bet realiai gaišina laiką, o mes tampam tik informacijos naudotojais. Savišvieta, atverianti šiuolaikinio pasaulio galimybes, reikalauja struktūrizuotų žinių, t. y. kryptingo ir sunkaus darbo su gaunama informacija. Beje, savišvietos algoritmas puikiai gali pasitarnauti ir mūsų mokiniams.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.