Kad vaikai augtų sveiki ir laimingi

„Švietimo naujienos“ tęsia pažintį su mokytojų asociacijomis.

Šįkart renkantis, kurios asociacijos vadovą kalbinti, kryptį padiktavo aktualijos – nuo sausio pirmosios Švietimo ir mokslo ministerija tampa Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Seimas patvirtino Sporto įstatymą: visuomenės fiziniam aktyvumui skatinti bus skiriama daugiau dėmesio ir pinigų, neseniai buvo apdovanoti geriausi kūno kultūros mokytojai… Todėl ir kalbamės su Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos (LKKMA) prezidente Laima TRINKŪNIENE.

 

Daug kalbama apie mažą mokinių fizinį aktyvumą, planuojama įvesti trečią kūno kultūros pamoką. Kaip siūlytumėte tą trečią pamoką išnaudoti – ar ilgiau tęsti pamokas pagal dabartinę programą, ar siūlytumėte naujas sporto šakas, užsiėmimus?

Trečią kūno kultūros pamoką norima įvesti jau 30 metų, tačiau noras vis likdavo kalbomis. Kad to reikia – nediskutuotinas klausimas. Taip pat svarbu peržiūrėti Bendrąsias ugdymo programas, t. y. ugdymo turinį pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose, sistemiškai kontroliuoti mokyklas dėl higienos normų laikymosi sporto salėje, persirengimo kambariuose, nacionaliniu lygmeniu parengti kūno kultūros mokymo priemonių mokyklose standartą, visiems susitarti, kad trečioji kūno kultūros pamoka vyktų lauke. Svarbu į ugdymo turinį įtraukti netradicines formas – pilatesą, kalanetiką, cross training, zumbą, TRX funkcinius diržus, kovos menus.

Svarbu į ugdymo turinį įtraukti netradicines formas – pilatesą, kalanetiką, cross training, zumbą, TRX funkcinius diržus, kovos menus.

 

Pastaruoju metu tampa populiaru bėgioti, dalyvauti maratonuose, daug kalbama apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą. Ar pastebite, kad jaunimui tai vis aktualiau?

Tai, ką minite, tikrai šiuo metu aktualu jaunimui, ypač 9–12 klasėse. Visi šio amžiaus berniukai ir mergaitės nori būti estetiškai patrauklūs, jiems pradeda rūpėti „kūno vaizdas“, natūraliai kyla noras gražiai atrodyti, turėti atletišką kūną. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje aktualu kalbėti apie mitybą, poilsio ir miego režimą, streso valdymą, praktiškai išbandyti modernias fizinio aktyvumo formas. Kūno kultūros mokytojas turi būti pavyzdys.

 

Kokius sporto renginius, akcijas organizuoja Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija?

Per metus organizuojame apie 22 įvairius renginius, į kuriuos įtraukiame apie 12 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Bendradarbiaujant su Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ vyksta tarptautiniai projektai „#BEACTIVE“, „Pasaulinė sniego diena“, nacionalinio lygmens iniciatyvos „Mano klasės mankšta“, Lietuvos kūno kultūros ženklo laikymo šventė, festivalis „Sportas visiems“. Pažymėtinas „Judėkim.lt“ projektas – tiesioginės kūno kultūros pamokų transliacijos per „Delfi TV“. Pernai ir šiemet bendradarbiaujant su Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ transliavome 20 kūno kultūros pamokų ir paskelbėme interneto svetainėje www.judekim.lt. Pamokas pasižiūrėti ir naudoti kaip metodinę priemonę gali ne tik įvairių dalykų mokytojai, bet ir aukštųjų mokyklų studentai, tėvai, mokiniai.

 

 

Kas vaikams labiausiai patinka per kūno kultūros pamokas? Kokių sporto šakų būrelius jie dažniausiai renkasi?

Pradinio ugdymo programos (1–4 klasės) mokiniams labiausiai patinka žaidimai, ypač su kamuoliu. Šią tiesą savo išvadose pateikia 30 Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, atlikta „Eurydice“ studija. Vadinasi, mokymas turi vykti per žaidimą. Pagrindinio ugdymo mokiniams akcentuotinos komandinės sporto šakos, vidurinio ugdymo – individualus, netradicinis mokymas. Berniukai dažniausiai renkasi tradicinių sporto šakų neformalaus ugdymo pratybas, o mergaitės – netradicinio neformalaus ugdymo pratybas.

 

Kas Jūsų asociacijai šiuo metu yra aktualiausia, svarbiausia?

Ugdymo plėtotės centras kvietė į du informacinius susitikimus dėl ugdymo turinio atnaujinimo, norėtume prisidėti. Asociacija turi siūlymų, iniciatyvų ir pageidautų dalyvauti ugdymo turinio atnaujinimo procese.

• Tarptautinis bendradarbiavimas.
• LKKMA naujų skyrių miestuose ir rajonuose plėtra. 2014 m. turėjome keturis skyrius Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Zarasuose, šiuo metu oficialiai Registrų centre įregistruotų turime 16, du yra steigiami.
• Ugdymo turinio atnaujinimo procesas.
• Lietuvos mokinių fizinio pajėgumo vertinimo sistemos aprašo parengimas ir įgyvendinimas.
• Atnaujinamų Higienos normų nuostatos.

 

Ar kūno kultūros mokytojų asociacija dalyvauja ugdymo turinio atnaujinimo darbuose, kaip prie jų prisideda?

Ugdymo plėtotės centras kvietė į du informacinius susitikimus dėl ugdymo turinio atnaujinimo, norėtume prisidėti. Asociacija turi siūlymų, iniciatyvų ir pageidautų dalyvauti ugdymo turinio atnaujinimo procese.

 

Dalyvaujate kūno kultūros mokytojų seminaruose užsienyje, vėliau skleidžiate įgytas žinias ir patirtį kitiems mūsų šalies pedagogams. Ko išmokstate, kokių idėjų parsivežate iš užsienyje vykstančių renginių?

Šiemet liepos pabaigoje penki asociacijos nariai dalyvavome kūno kultūros mokytojų seminare Suomijoje. 2019 m. vasario–kovo mėnesiais planuojame vykdyti kvalifikacijos tobulinimo seminarus – perteikti įgytą patirtį ir žinias Lietuvos kūno kultūros mokytojams. Sunku išvardinti viską, ką išmoksti ir sužinai. Akcentas būtų mokymo priemonių ir fiziškai aktyvių veiklų įvairovė. Kitais metais planuojame vykti į Italiją, kūno kultūros mokytojų seminarą.

 

2017 m. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija įstojo į Europos kūno kultūros asociaciją, kurios valdyba šių metų gegužę Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos kvietimu pirmą kartą buvo atvykusi į Lietuvą. Ką Jums suteikia buvimas šioje asociacijoje?

Europos kūno kultūros asociacija – didžiausia asociacija Europoje, jos devizas „Nėra ugdymo be fizinio ugdymo“ – trumpa, tikslu ir aišku. Buvimas kartu – didesnės galimybės organizuoti sporto renginius, dalytis patirtimi, spręsti iškilusias problemas, pasitarti ir priimti teisingus sprendimus. Įdomu pastebėti, kad, išklausius trylikos kolegų iš įvairių šalių pranešimus apie kūno kultūros ir sporto situaciją jų šalyse, padėtis mažai kuo skiriasi nuo Lietuvos. Esminis skirtumas – visose Europos šalyse vyksta glaudus bendradarbiavimas tarp vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, siekiant bendro tikslo – mokinių raštingumo kūno kultūros ir sporto srityje.

Pasaulyje seniai įrodyta mokslu grįsta tiesa, kad kuo vaikas fiziškai aktyvesnis, tuo geresni jo mokymosi pasiekimai.

 

Ar visos mokyklos gali suteikti mokiniams tinkamas sąlygas sportuoti (stadionai, sporto salės, inventorius)?

Dauguma Lietuvos mokyklų suteikia mokiniams tinkamas sąlygas sportuoti: renovuoti ir modernūs sporto aikštynai, sporto salės, inovatyvios mokymo priemonės. Viskas priklauso nuo mokyklos vadovo ir kūno kultūros mokytojo pozicijos dėl teigiamos nuostatos į fiziškai aktyvią veiklą. Tokioje mokykloje formalus ir neformalus fizinis ugdymas vyksta teisinga kryptimi: kūno kultūros pamokos šiuolaikiškos, inovatyvios ir modernios, rengiami sporto renginiai visai mokyklos bendruomenei, kitų dalykų mokytojai, mokiniai ir tėvai patenkinti. Beje, pasaulyje seniai įrodyta mokslu grįsta tiesa, kad kuo vaikas fiziškai aktyvesnis, tuo geresni jo mokymosi pasiekimai. Asociacijai bendradarbiaujant su Lietuvos sporto universiteto mokslininkais Lietuvoje taip pat atliktas mokslinis tyrimas, siekiant patvirtinti arba paneigti šią tiesą. Nekantriai laukiame mokslinio tyrimo išvadų.

 

Tikiu, kad esminiai pokyčiai Lietuvoje – nauja Sporto įstatymo redakcija, Švietimo ir mokslo ministerijos virsmas Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sporto viceministro pareigybė ministerijoje, teigiama sveikatos apsaugos ministro pozicija, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Ugdymo plėtotės centru – leis žengti koja kojon su kitų pasaulio šalių kolegomis link geresnio Lietuvos mokinių raštingumo kūno kultūros ir sporto srityje. Noriu, kad visi Lietuvos vaikai augtų sveiki ir laimingi!

 

Nuoširdžiai dėkoju už pokalbį.