Vokietijos lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminaras

Spalio 19–20 d. Renhofo pilyje vyko Vokietijos lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminaras „Efektyviausi lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo būdai“. Jį organizavo Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdybos narė lituanistinio švietimo reikalams dr. Sandra Petraškaitė-Pabst. Renginyje dalyvavo Vasario 16-osios gimnazijos darbuotojai, VLB nariai, Vokietijos lituanistinių mokyklų mokytojos ir vadovės.

 

Renginio dalyvius Renhofo pilies salėje pasveikino laikinai einanti Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pareigas pavaduotoja Irena Sattler ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas. Po trumpo seminaro dalyvių prisistatymo dr. S. Petraškaitė-Pabst kalbėjo apie lietuvišką tapatybę daugiakultūriame kontekste. Susirinkusieji buvo paskatinti pagalvoti, kodėl būtent emigracijoje permąstomas tapatumas ir kokią reikšmę „pasauliui atviram lietuviui“ turi gimtoji kalba. VLB narė savo pateiktį baigė žymaus filosofo Leonido Donskio žodžiais, skatinančiais kibti į darbus, nes tapatybė, pasak jo, „yra visų pirma sąmoninga veikla, o ne vien jausena“.

Vėliau savo asmeninėmis įžvalgomis apie trikalbių vaikų auklėjimą dalijosi Lina Lefteri, o mokytojai – lituanistinių mokyklėlių gerąja patirtimi. Visi priėjo prie išvados, kad jau penkerių ar šešerių metų vaikučiai yra „mažieji lingvistai“.

 

Po trumpos kavos pertraukėlės Vilniaus lietuvių namų mokytoja, Užsienio lietuvių švietimo skyriaus vedėja Janina Varnienė ir tos pačios mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, Užsienio lietuvių skyriaus vyr. metodininkė Vilma Vilkytė-Žemaitaitienė žaismingai pristatė įtraukiuosius mokymo metodus. Savo srities specialistės, turinčios daug patirties su lietuvių kalbos besimokančiais vaikais, seminaro dalyviams įtaigiai aiškino metodus ir būdus, lavinančius kūrybingumą, užkertančius kelią mokymui ir mokymuisi kaip „vienkryptei komunikacijai“. Abi mokytojos pabrėžė, kokia mokymosi procesui svarbi mokyklos ir namų aplinka, skatindamos vaikus mokyti žengiant mažus žingsnelius, nes: „visi ką nors gali, bet niekas negali visko“. Energija trykštanti mokytoja V. Vilkytė-Žemaitaitienė pristatė užduotis, padedančias geriau pažinti mokinius, o jos kolegė J. Varnienė – daugybę įdomių refleksijos metodų. Be to, pedagogės iš Lietuvos patarė, kur ieškoti naujų idėjų pamokoms.

 

Frankfurto universiteto Baltistikos katedroje suaugusiesiems lietuvių kalbą dėstanti dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt pasidalijo savo įžvalgomis ir patirtimi. Dr. Lina Pranaitytė-Wergin pristatė unikalių lietuvių liaudies sutartinių ypatumus ir seminaro dalyvius pakvietė kartu sudainuoti ir pašokti keletą sutartinių. Aš, Vasario 16-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Asta D’Elia, pasidalijau giliomis mokinio mintimis apie gimtąją kalbą, o seminaro organizatorė dr. S. Petraškaitė-Pabst skaitė savo eilėraščius. Vėliau visi turėjo progą apžiūrėti Renhofo pilį, apsilankyti joje esančiuose Lietuvių kultūros instituto archyvuose ir bibliotekoje.

Nesuvaržytoje aplinkoje seminaro dalyviai ne tik įgijo teorinių ir praktinių žinių, pasidalijo patirtimi, bet ir užmezgė įdomių pažinčių, praplėtė savo akiratį, pasisėmė energijos naujiems darbams.