Virtuali Kauno miesto ugdymo įstaigų gerosios patirties konferencija „Kaip suvaldyti mokymosi krūvius“

Balandžio 30 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras surengė virtualią Kauno miesto ugdymo įstaigų gerosios patirties konferenciją „Kaip suvaldyti mokymosi krūvius“. Konferencijoje dalyvavo Audronė Šuminienė, LR švietimo mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja; dr. Ona Gucevičienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas; Rasa Bortkevičienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė; Danguolė Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė; Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius; Antanina Džiugienė, Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė; dr. Virginija Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė.

 

Sveikindama konferencijos dalyvius dr. O. Gucevičienė pasidžiaugė, kad Kauno miesto mokyklose nuotolinis mokymas vyksta sklandžiai, pažymėjo, kad tai didžiulis iššūkis visiems. Tiek mokytojai, tiek mokiniai, pagalbos mokiniui specialistai įsitraukė į nuotolinį ugdymo organizavimo procesą. Tačiau ir tėveliai neliko nuošaly. Jie taip pat dalyvauja ugdymo procese. Vieni yra stebėtojai, kiti – aktyvūs vertintojai, treti – pagalbininkai.

Nuotolinio mokymosi praktikoje pastebėta disproporcija dėl veiklų, skiriamų atlikti mokiniams su mokytoju, ir veiklų, skiriamų atlikti mokiniui savarankiškai.

 

Ši virtuali konferencija ir pasidalyta patirtis, leis atsakyti į rūpimus klausimus, bei įgyti specifinės patirties suvaldant mokymosi krūvius.

Nuotolinio ugdymo patirtimis ir įžvalgomis, siekiant proporcingo mokymosi krūvių skirstymo, dalijosi ugdymo įstaigų vadovai, atstovaujantys skirtingų tipų mokykloms – pradinei, ilgajai, progimnazijai, gimnazijai.

 

D. Miškinienė, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos direktorė, pažymėjo, kad mokymosi krūvių optimizavimas – aktuali problema ne tik dabar. Nuotolinis mokymasis dar labiau išryškino šią problemą.

Paskelbus karantiną, nuotolinio mokymosi pradžia laikytinas gimnazijos nuotolinio mokymosi tvarkos aprašo parengimas. Apraše aptarti dalykai, susiję su mokymosi krūvio optimizavimu: pamokos, namų darbų skyrimas, atsiskaitymas, kontroliniai darbai. Mokytojai parengė naujus nuotolinio mokymo planus. Planai skelbiami gimnazijos internetinėje svetainėje.

 

Pradėjus nuotolinį mokymą, pirmiausiai išryškėjo techninės kliūtys, užduotims atlikti skirtas laikas pailgėjo, sumažėjo mokinių poilsio trukmė, jiems teko perplanuoti dienotvarkę, įgalinti save mokytis savarankiškai. Nenuostabu, kad atsirado sveikatos problemų. Tačiau aktualiausia problema – didesnis mokymosi krūvis.

Įvertinusi susidariusią situaciją, gimnazijos komanda nusprendė krūvį mažinti: optimizavo pamokų tvarkaraštį, o pamokų pradžią perkėlė į 9 valandą. Kasdien, realiu laiku, įvyksta 4–5 pamokos, kitos – pagal mokytojo ir mokinių susitarimą, konsultacijų forma, pagal atskirą tvarkaraštį. Peržiūrėtas laikas skirtas užduočių atsiskaitymui, susitarta dėl mokymosi realiu laiku ir namų darbų krūvio dermės. Nuotoliniu būdu rengiamos klasės valandėlės ir užsiėmimai su pagalbos mokiniui specialistais, efektyviai komunikuojama su visa bendruomene, priimami konstruktyvūs sprendimai. Mokytojai dalijasi gerąja patirtimi. Gimnazijoje siekiama užtikrinti ramią ir darbinę atmosferą.

 

E. Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius, referavo, kad nuotolinis mokymasis nėra naujovė. Gimnazija turi ankstesnės patirties, ne naujokai nuotolinio organizavimo srityje. Tačiau vis tiek reikėjo persiorientuoti. Kas savaitę vyksta mokytojų metodinių būrelių pasitarimai, visų klasių tėvų susirinkimai, kasdien – gimnazijos direkcinės tarybos – administracijos pasitarimai. Tai daro įtaką optimizuojant mokymosi krūvius.

Kiekvieną penktadienį vyksta mokytojų tarybos posėdžiai. Parengtas naujas pamokų – tiesioginių konsultacijų  tvarkaraštis. Pagal asinchroninį nuotolinį modelį, pamokos prasideda 9 val., vyksta daugiausiai 5 pamokos per dieną. Kontroliniai darbai gali vykti ir ne kontaktiniu laiku. Mokytojai geranoriškai priėmė iššūkį, tėvai geriau supranta mokytojo darbą, atsirado didesnė pagarba mokytojui.

Mokytojų padėjėjai ir logopedai dirba pagal sudarytą tvarkaraštį ir teikia pagalbą pagal sąrašą vaikams, kuriems ji reikalinga.

 

A. Džiugienė, Kauno Petrašiūnų progimnazijos direktorė, pasidžiaugė pavaduotojų ugdymui drąsa ir pasitikėjimu suvaldyti nuotolinį mokymą komandiniu darbu, mokytojų įsitraukimu. Ji pažymėjo, kad nuotolinis mokymas vyksta sklandžiai, nes priimti bendri susitarimai. Paminėjo svarbiausius akcentus. TAMO dienyne pateikiami savaitės užduočių planai suderinti su pavaduotojomis ugdymui, konkrečios pamokos užduotys dienyne detalizuojamos iš vakaro, bei prieinamos ir mokiniams, ir tėvams. Planuose mokytojai įvertina skiriamų darbų trukmę, kad mokiniai galėtų planuoti savaitės darbus. Siekiama, kad būtų aiškiai nurodoma užduoties pateikimo forma, susitariama, kas bus, jei užduotis neatliekama.

 

Direktorė sako, kad pamokų tvarkaraščio nekeitė, nuotolinis ugdymo procesas liko toks, koks buvo. Planuodami ugdymo turinį, mokytojai atrenka esminius programų aspektus, mažina turinio apimtis, neskiria perteklinių nuorodų, jos turi būti konkrečios, kad mokiniai negaištų laiko informacijos paieškoms. Siekiama, kad savarankiškas užduotis mokiniai atliktų individualiai.

Aktyviai bendradarbiaujama su mokinių tėvais, jie skatinami padėti vaikams organizuoti dienotvarkę. Mokytojai, fiksuotu laiku, ZOOM „kambaryje“, veda konsultacijas.

A. Džiugienė pasidžiaugė tarpinstituciniu bendradarbiavimu – Petrašiūnų vaikų dienos centras taip pat teikia pagalbą mokiniams mokantis nuotoliniu būdu.

Direktorė pripažino, kad mokytojus reikia skatinti, jie nuo pat pradžių aktyviai veda nuotolines pamokas, skiria papildomų nekontaktinių valandų.

 

Dr. V. Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė, pabrėžia, kad per 2 pasiruošimo nuotoliniam mokymui savaites, ženkliai ūgtelėjo mokytojų kvalifikacija. Tai postūmis, kurio niekas nesitikėjo, palaipsniui nebūtų tiek pasiekta.

Mokykla taiko savarankiško mokymosi metodą. Mokiniai jau turi ankstesnių įgūdžių. Mokykloje įvaldę „Ema“ elektroninę mokymosi aplinką, „Eduka“ klasės ugdymo platformą.

Siekiant proporcingo mokymosi krūvių skirstymo, paliktas toks pat tvarkaraštis, tik pamokų pradžia – valanda vėliau. Susitarta, kad visos pamokos pradedamos lyginę valandą, todėl mokiniai nejaučia streso, baimės, kad pavėluos, ar ne laiku prisijungs. Susitarta, kad mokiniai dirba savarankiškai, tačiau yra tėvelių, kurie būna šalia. Direktorė džiaugiasi, kad tėvai domisi vaiku.

 

Darbai organizuojami planingai. Iš vakaro paskelbiamas detalus tvarkaraštis, susitariama dėl trukmės, atsiskaitymo formos. Pirmoji pamoka visose klasėse vyksta „Zoom“ aplinkoje, kad vaikai jaustųsi saugiai, susitartų, galėtų paklausti. Nemaža dalis mokinių tolesnėse pamokose dirba individualiai, tačiau yra tokių, kurie dirba neatsijungę.

Rengiama apibendrinamoji pamoka. Daug dalykų vertinama realiuoju laiku: mokiniai parodo savo darbą ekrane, trumpai pakomentuoja, atsako į klausimus, išgirsta vertinimą, padrąsinimą. Tokiu būdu mažinamas atsiskaitomųjų darbų siuntimas ir tikrinimas, sutaupoma laiko.

 

Direktorė nuoširdžiai džiaugiasi mokytojų bendradarbiavimu dėl mokymo krūvių: siekdami tarpinių atsiskaitymų, jie skiria projektinius darbus; glaudžiai bendradarbiauja su tėvais. Juos apklausus paaiškėjo, kad 88 proc. tėvų mano, jog mokymo krūvis normalus.

Panemunės pradinės mokyklos tėvai dėkoja mokytojams, socialiniuose tinkluose kviečia juos palaikyti ir gerbti, dirbančius tokiomis ypatingomis sąlygomis.

 

A. Šuminienė, LR švietimo mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja, apibendrino konferenciją. Pasidžiaugusi pranešimais, pakvietė juos dokumentuoti, pažymėdama, kad į nuotolinį mokymą pažvelgta skirtingai. Vieniems, skirtingais pajėgumais, reikėjo pradėti nuo pradžios, kitiems tai buvo tąsa. Pradžioje didžiausią įtaką nuotoliniam mokymui darė techniniai dalykai, toliau – mokymosi krūvio reguliavimas. Priminė, kad nuotolinio mokymo organizavimo rekomendacijose numatoma, jog mokykloje turi būti susitariama, kaip reguliuojamas mokymosi krūvis, kad BUP nuostatos būtų taikomos lanksčiai, dalyko ugdymo turinys optimizuojamas, pamokos trukmė – mokyklos susitarimas, sprendimai dėl mokinių mokymosi krūvio koregavimo priimami remiantis duomenimis.

Ministerijos atstovė įvardijo sėkmingo darbo strategiją ir pateikė 6 patarimus: reguliarios rutinos nustatymas, dienos veiklų plano parengimas, vengimas bet ko, kas atitrauktų nuo dienos plano, pertraukų numatymas, vaizdo susitikimai su kolegomis, darbų užbaigimas suplanuotu laiku.

A. Šuminienė visiems konferencijos dalyviams palinkėjo sėkmingo tolesnio darbo.

 

R. Bortkevičienė, Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktorė, padėkojo visiems pranešėjams, pasidžiaugė geranoriškai pasidalintomis įžvalgomis reguliuojant mokymosi krūvius, pažymėjo, kad pasikeitusią situaciją turime vertinti kaip naują galimybę mokytis, perimdami vertingą kolegų patirtį.