Vaikai mokosi pažinti jausmus. „Kimoči“ ugdymo programos įgyvendinimas

Greta Strazdauskaitė, Renata Dirmantienė
,
mokytojos, dirbančios pagal ikimokyklinio ugdymo programą

„Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) – tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimoči“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimoči“ žaislais – minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą (mažas pagalvėles, kurių vienoje pusėje užrašytas jausmo pavadinimas („laimingas“, „liūdnas“, „paikas“, „drąsus“, „išdidus“, „malonus“ ir t. t.), kitoje – nupiešta atitinkama veido išraiška). Žaislai „Kimoči“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti. „Kimoči“ padeda aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, per kurias jaučiami skirtingi jausmai (pyktis, džiaugsmas, baimė, nusivylimas, pasididžiavimas, kaltė ir kt.). „Kimoči“ žaidimai – tai trumpučiai vaidinimai, leidžiantys vaikams pajausti, ką galvoja, jaučia ir kaip elgiasi kiti.

„Kimoči“ programos įgyvendinimas „Voveriukų“ grupės vaikų veikloje

 

Mes, Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ „Voveriukų“ grupės pedagogės, su ikimokyklinio ugdymo programa „Kimoči“ pradėjome dirbti nuo 2017 m. rugsėjo, tuomet ugdėme pačius mažiausius – ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikus (1,5–2 metų). Kadangi pagal šią programą žingsnis po žingsnio dar negalėjome dirbti, nes vaikai buvo labai maži, iš pradžių susipažinome su „Kimoči“ personažais ir taikėme kai kuriuos šios programos elementus. Pastebėjome, kad šie žaislai labai patinka mažiesiems, ypač mieli „Kimoči“ personažai ir jų jausmų pagalvėlės padėjo vaikams adaptacijos darželyje laikotarpiu: apkabinę minkštą žaislą, kuris pasakoja apie save įdomią istoriją ir moko, kaip elgtis, sutarti tarpusavyje, vaikai greičiau nusiramina. 2018 m. rugsėjį po vasaros atostogų grįžę vaikai su dideliu džiaugsmu pasitiko savo pamėgtus „Kimoči“ personažus. Užsiėmimus su „Kimoči“ organizuojame tris kartus per savaitę, jie trunka neilgai, 10–15 min., tačiau per tą laiką vaikai įgyja naudingų pozityvaus elgesio įgūdžių, kurie vis tobulinami kitų užsiėmimų metu. Kiekvieną kartą per „Ryto ratą“ ugdytiniai nekantriai laukia, ką jiems papasakos vienas ar kitas „Kimoči“ personažas. Mes, pedagogės, pasitelkusios „Kimoči“ personažus, vaidiname vaikams, imituodamos įvairias pamokančias situacijas, kurias vėliau kartoja (suvaidina) vaikai. Jausmų pagalvėlės padeda suprasti emocijų pasaulį – toli gražu ne visus jausmus vaikai pažįsta, nes jų yra net 33, tačiau mažieji jau žino ir savo veido išraiška bei kūno kalba parodo, kad yra laimingi, liūdni, pikti, malonūs, mylintys, drąsūs, susijaudinę, draugiški. Vaikai iš „Kimoči“ personažų sužino, kaip nedera elgtis, o jei netinkamai pasielgei, kaip ištaisyti nemalonią situaciją, kad gera būtų visiems. „Kimoči“ žaislai moko užmegzti draugišką kontaktą, dalytis žaislais, išlaukti savo eilės, pakviesti į žaidimą draugus, suprasti, kaip jaučiasi kitas. Pozityvaus elgesio mokomės ne tik per šiuos trumpučius užsiėmimus, bet ir visą dieną susidarius vienokiai ar kitokiai situacijai prisimename, ko mus moko „Kimoči“ ir, jei reikia, ištaisome klaidas.

 

Pasigamintos priemonės papildo vaikų ugdymąsi

 

Vis daugiau įsigilinusios į „Kimoči“ programą, pastebėjome, kad veikloms pritrūksta vaizdinių priemonių. Nors vaikai gali pačiupinėti minėtus personažus ir jų jausmus, tačiau grupėje pasigedome akcentų, kurie parodytų, kad tikrai dirbame su šia programa. Tad kartu su kolege pirmiausia sukūrėme jausmų laikrodį, kuris suteikė vaikams galimybę pasirenkant atitinkamą jausmą, spalvą ir skaičių įsivertinti, kaip jie jaučiasi. Papildomai pasigaminome įvairių jausmų kortelių, kad vaikai galėtų lyginti, atrasti, parodyti kitiems, kaip jie ar kiti grupės draugai jaučiasi skirtingose situacijose. Taip pat grupėje trūko vietos, kur galėtų apsigyventi visi „Kimoči“ personažai, tam sukūrėme medį, kuriame pagal programos idėją jie turi gyventi. Papuošus metų laikui būdinga atributika, jis tapo puikiu mūsų grupės simboliu, užėję į grupę visi atpažįsta, kad vaikai ugdosi pagal šią emocinio ir socialinio ugdymosi programą. Galiausiai susikūrėme dar keletą spalvotų plakatų, kuriuos ypač pamėgo vaikai. Viename iš jų pateikėme visus jausmus, kuriuos galima rasti šioje programoje, taip pat sukūrėme bendravimo raktų plakatą ir korteles, kad per užsiėmimus tiksliai žinotume, kaip turime bendrauti, kad išklausytume ir gerbtume vienas kitą. Sukūrėme ir visos programos plakatą, kuriame atskleidžiami skirtingi „Kimoči“ personažų charakteriai, jų savybės, pomėgiai, jausmai. Vos tik šie plakatai atsirado grupėje, vaikai kiekvieną dieną pribėga prie jų, ieško sau mėgstamo personažo, jų jausmų, lygina tarpusavyje. Visos šios vaizdinės priemonės pasiteisino ir papildė mūsų užsiėmimus.

Tėvų įtraukimas

 

Visapusiškam programos įgyvendinimui mums pritrūko tik tėvų įtraukimo ir supažindinimo su šia programa. Todėl kilo idėja suorganizuoti kūrybinę veiklą tėveliams ir jų vaikams –  „Susipažinkime su Kimočiais“. Vaikų tėveliams buvo trumpai pristatyti programos tikslai, reikšmė vaikų socialiniam ir emociniam ugdymuisi, atskleisti pagrindiniai 5 programos personažai, kuriuos pažinę tėveliai bandė save ir savo vaiką priskirti atitinkamam personažo charakteriui. Kiek vėliau mažieji pastebėjo, kad grupėje trūksta „Kimočių“ jausmelių, tad linksmoji užduotis buvo juos surasti, pasislėpusius grupėje tarp žaislų. Taip pat pasitelkdami grupėje esančius „Kimočių“ plakatus, tėveliai kartu su vaikais bandė sugrupuoti jausmelius pagal tai, kokius jausmus kiekvienas iš minėtų personažų nešioja savyje. Teko nemažai pavargti, kol visi jausmeliai nugulė į savo vietas. Veiklą vainikavo kūrybinė užduotis: tėveliai kartu su mažaisiais turėjo sugalvoti ir pavaizduoti originalų jausmą, kurį kartu veikdami pajaučia dažniausiai. Kaip tėveliai teigė, jų vaikai dažnai jaučiasi stipriai pašėlę, linksmi, mylimi ir netgi linksmai patrakę, niekad nestokoja geros nuotaikos ir energijos, netgi kai grįžta namo po linksmos ir aktyvios dienos, praleistos darželyje. Tėveliai taip pat pasidalijo įspūdžiais, kad ši socialinė ir emocinė ugdymo programa tikrai veikia, vaikai namuose vis dažniau aiškiai įvardija, kaip jaučiasi, tėvelius moko, kaip reikia atsiprašyti, išklausyti, dalintis. Tad tai tik įrodymas, kokia svarbi ir reikalinga vaikams ši ugdymo programa. Supažindinus tėvus su šia programa, ateityje sieksime, kad programa būtų taikoma ir namuose, kūrybinės užduotys ir pokalbiai apie jausmus vaikams padės visapusiškai ugdytis socialinius ir emocinius įgūdžius, kurie yra tokie svarbūs augant kiekvienam kaip asmenybei bei stiprinant savo charakterio bruožus.

 

Su kolege džiaugiamės, kad „Kimoči“ mums padeda sutelkti ugdytinius bendrai veiklai, ugdo vaikų pasitikėjimą, geranoriškumą, savimonę, moko kalbėtis apie jausmus. Manome, kad ilgainiui ugdytiniai išmoks rūpintis draugu, ugdysis nuostata būti atsakingiems už kitą ir gerbti vienas kitą. Rekomenduojame šią ugdymo programą pradėti kuo anksčiau, nes kiekvienais metais augdami kartu su „Kimoči“ personažais vaikai vis daugiau supranta apie jausmus, patiriamas emocijas, skirtingas bendravimo su kitais situacijas, jie vis daugiau geba kalbėti, diskutuoti, kaip jaučiasi, nurodydami tikras priežastis. Norime visiems pedagogams palinkėti nebijoti ir pradėti drąsiai dirbti su šia ugdymo programa. Dirbdamos kartu su „Kimoči“ personažais, pastebėjome, kaip netikėtai ši programa mus įtraukė, pasikeitėme ir mes pačios, vis daugiau kalbame apie jausmus ir tiesiog nebijome jų jausti, nes kiekviena patirta emocija ir jausmas turi tam priežastį.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.