„Švietime bene dešimtmetį nieko nebuvo daroma, pagaliau kažkas pajudėjo“

Įvedus etatinį darbo apmokėjimą, nė vienam žmogui, dirbančiam mūsų gimnazijoje, atlyginimas nesumažėjo, o padidėjo mažiausiai 20 eurų. Vidutiniškai atlyginimai padidėjo 7 proc. Tie mokytojai, kurie pernai turėjo mažesnį darbo krūvį, o šiemet dirbs daugiau, gaus 50 ar iki 200 eurų padidintus atlyginimus. Kitas dalykas, kurį visada pabrėžiu, kalbėdamas apie tai, kad niekada ir nebuvo žadama, jog etatinis darbo užmokestis kels mokytojų atlyginimus.

Kadangi mūsų mokyklos finansavimas yra pakankamai geras, o mokykla auganti, tai problemų dėl apmokėjimo nekilo. Jau iki etatinio apmokėjimo įvedimo buvome gerai susitvarkę valdymą, todėl mokyklos valdymui papildomų etatų neprireikė, jų taip pat ir nemažėjo. Taip pat turime ir visą švietimo pagalbos specialistų komandą. Kitąmet prisidės daugiau pinigų, tad tikimės, jog bus dar geriau.

Labai tikslingai ir sklandžiai susitvarkėme vadinamąją „trečiąją kišenę“ – darbus mokyklos bendruomenei. Pavyzdžiui, pradinėse klasėse perėjome prie švediško stalo maitinimo, vaikams skyrėme papildomą valandą. Pradinukai mokosi tris pamokas, o per ketvirtą, prižiūrimi mokytojų, neskubėdami, ramiai eina į valgyklą valgyti. Švediško stalo maitinimą įvedėme dėl to, kad vaikai neskubėdami, ne per pertraukas, galėtų ramiai pavalgyti, pailsėti, po to kartu su mokytojais užsiimti skaitymo strategijų įgyvendinimu (mokykla tam skiria ypatingą dėmesį) bei judriaisiais žaidimais. Ne taip, kaip kad sovietmečiu būdavo, kai griūte griūdami lėkdavo. Pailsėję, atsipalaidavę jie grįžta dirbti toliau. Už tą papildomą vaikų aktyvios veiklos ir poilsio valandą aš taip pat turiu galimybę mokytojams sumokėti, kadangi tuo metu taip pat vyksta ugdymas.

Iš „antrosios kišenės“ – nekontaktinių valandų – galėjome skirti maksimumą, pavyzdžiui, 50 proc. lietuvių kalbos mokytojams, 45 proc. pradinių klasių mokytojams, po 45 proc. matematikams ir t. t. Lėšų viskam užteko.

Atlyginimus mūsų mokytojai gaus spalio 10 dieną. Po vieną, asmeniškai kiekvienas gali nueiti į buhalteriją ir jam smulkiai viską paaiškins. Be to, prie darbo sutarties pakeitimo mes pridėjome papildomą susitarimą, pagal kurį matyti, kiek kiekvienas gauna iš pirmos, antros ir trečios „kišenės“. Mums svarbus skaidrumas. O kai žmonės mato, kad atlyginimas nesumažėja, tai nėra priežasties būti nepatenkintiems.

Etatinio įvedimas netgi leido išplėsti ugdymo planą. Pavyzdžiui, skyrėme papildomų valandų mokinių konsultavimui, sumažinome grupes kūno kultūros pamokose. Anksčiau salėje per kūno kultūros pamoką sportuodavo dviejose grupėse po 30 vaikų, dabar – po 15 mokinių.

Ruošdamasis etatinio apmokėjimo įvedimui visiškai nejaučiau streso. Su mokytojais dar pavasarį išsidiskutavome, kas įeina į „trečiąją kišenę“, visi gavo anketas, kurias sudarė metodinė taryba. Anketose buvo surašyti galimi papildomi darbai mokykloje ir paskirtos planuojamos valandos už jų atlikimą. Visi pasižymėjo, kokius darbus galėtų mokykloje atlikti.

Žinoma, kiekvienas naujas darbas reikalauja papildomo susitelkimo ir pastangų. Bet iš tikrųjų dešimt metų švietimo sistemoje nebuvo niekas tvarkyta ir pagaliau kažkas pajudėjo! Aš už tai, kad reikia įdiegti naujoves. Ir nebijoti. O jeigu žmonės nieko nenori daryti, tuomet, aišku, jiems visada bus blogai. Ar sėkmingai etatinis darbo apmokėjimas prigis mokyklose, tai priklauso tik nuo žmonių noro ir nusiteikimo dirbti.

Matyčiau galbūt vienintelį naujos finansavimo tvarkos trūkumą – reikėtų padidinti lėšas švietimo pagalbai. Daugumai mokyklų, o ypač mažoms, jų trūks. Bet manau, kad iki Naujųjų metų tai išsispręs.

+3

-2