Sekant Suomijos pavyzdžiu, Lietuvoje vaikai mokosi programuoti kurdami, o ne mokydamiesi teorijos

Vieną pažangiausių pasaulyje švietimo sistemų turinti Suomija nuo 2020 m. taps pirmąja šalimi, atsisakiusia mokomųjų dalykų. Seniai pamiršę standartizuotus testus ir namų darbus, dabar suomiai vietoje tokių tradicinių pamokų, kaip literatūra ir matematika, mokysis integruotai. Nors Lietuvos švietimo sistema keičiasi lėtai, privačiame sektoriuje atsiranda vis daugiau Skandinavijos įkvėptų ugdymo modelių. Programavimo akademijoje „CodeAcademy Kids“, užuot skaitę vadovėlius, vaikai kuria asmeninius projektus, atitinkančius jų pomėgius.

„CodeAcademy Kids“ moksleiviai

„CodeAcademy Kids“ vadovės Aurelijos Makselytės teigimu, jų užsiėmimuose vaikai išmoksta programuoti kurdami produktą, o ne nagrinėdami programavimo kalbas. Kiekvienas kuria savo interneto puslapį, žaidimą arba prekės ženklą, o dėstytojas atlieka mentoriaus vaidmenį.

Integruotą ir kontekstinį ugdymą Lietuvoje taip pat praktikuoja kai kurios privačios ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykla. Visgi veiklos pradžioje 2017 m. „CodeAcademy Kids“ buvo sunku įtikinti dėstytojus ir mokinių tėvus, kad mokytis kurti tinklalapį ar žaidimą yra naudingiau, nei įsiminti programavimo kodą.

Savo sūnų į programavimo būrelius leidžianti Indrė Lešinskytė-Pakštienė teigia, kad užsiėmimus, visų pirma, pasirinko dėl to, kad formaliojo švietimo sistema dar negali pasiūlyti pakankamo technologinio ugdymo. „Programavimo užsiėmimai moko to, ko nemoko mokykloje ir universitetuose, – savarankiškumo ir kūrybingumo. Lankydamas užsiėmimus mano sūnus laiką prie kompiuterio namie ėmė skirti ne tik žaidimams, bet ir mokslams“, – sako I. Lešinskytė-Pakštienė.

 

Akademijos dėstytojo Martyno Cibulio teigimu, žaismingumas ir vaikus dominančios sritys padeda išlaikyti dėmesį mokantis sudėtingų dalykų, tokių kaip matematika ir informacinės technologijos. „Mokyklose programavimo užduotys yra siauros ir nesusijusios tarpusavyje. Mūsų būrelyje vaikai, norėdami sukurti įdomesnius žaidimus ar kitus projektus, turi nuspręsti, kokį metodą taikyti, kaip spręsti problemas ir išvengti jų tolesniuose kūrimo etapuose, o tai motyvuoja domėtis aritmetika, trigonometrija ir kitomis mokslo šakomis. Pavyzdžiui, langelių tinklo (grid) kūrimas, jo pozicionavimas ir pritaikymas žaidimuose reikalauja matematikos žinių“, – pastebi M. Cibulis.

 

„CodeAcademy Kids“ mokęsis ir šiuo metu tarptautinėje žaidimų įmonėje „Alternativa Games“ dirbantis Antonas Belovodskij sako, kad akademijoje išugdytas verslumas ir projektų valdymo įgūdžiai jam buvo ypač naudingi karjeroje. „Mokykloje daugiau teorijos, aiškinama, kas yra IT, o „CodeAcademy Kids“ technologijomis naudojamasi kaip įrankiu įgyvendinant idėjas. Tai ugdo gebėjimą mokytis savarankiškai, kas yra ypač svarbu su technologijomis susijusiose profesijose. Jose viskas greitai keičiasi, kiekviena užduotis kelia iššūkių, kurie reikalauja nuolat tobulėti, gebėti susirasti informacijos ir kritiškai mąstyti. Todėl šiandienos darbdaviai ieško šias savybes turinčių profesionalų“, – aiškina A. Belovodskij.

 

Apie „CodeAcademy Kids“

„CodeAcademy Kids“ – tai programavimo būrelis 7–18 metų mokiniams. Vaikai, padedami dėstytojų, būrelyje mokosi kurdami asmeninius projektus: kompiuterinius žaidimus, interneto puslapius, mobiliąsias programėles, prekės ženklus ir kt. Programuodami mokiniai mokosi analitinio ir loginio mąstymo, kūrybiškumo, atidumo detalėms, veiksmingo problemų sprendimo, darbo komandoje.

 

Daugiau informacijos čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *