Pristatytas ir aptartas Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektas

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Prieš naujų mokslo metų pradžią Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vyko ne viena viešoji konsultacija, skirta Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektui pristatyti ir aptarti. Pasak ministro Algirdo Monkevičiaus, susitarimai turi būti paverčiami pokyčiais, kurių itin reikia. Ieškant sprendimų remiamasi mokslinių tyrimų žiniomis, asmenine, tarptautine patirtimi, diskusijomis įvairiose interesų grupėse. „Tikėkimės, kad naujasis prezidentas Gitanas Nausėda, kuris deklaravo švietimą kaip prioritetą, remsis pasiūlymais ir išsakytomis mintimis. Gairės turėtų būti ne baigtinis, ilgalaikis projektas, bet toks, kuris leidžia prisitaikyti, ne mažiau svarbu vidinis ugdymo turinio integralumas ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas“, – kalbėjo A. Monkevičius.

Dokumento pristatymas

 

Bendrojo ugdymo bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą pristatė rengėjų grupės vedėja, ŠMSM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Raudienė. Dokumentas buvo parengtas remiantis ankstesniu gairių variantu ir jam pateiktais siūlymais – jų sulaukta 120 iš įvairių asmenų, institucijų, organizacijų.

Ugdymo turinys yra tai, ko mokoma, kaip mokoma, kaip vertinama ir kokios priemonės naudojamos. Visgi šio gairių projekto centre yra tai, ko mokoma, – bendrosios programos. Gairių projektas parengtas remiantis Švietimo įstatymu, Lietuvos strateginiais dokumentais, analizuotos ir tarptautinės rekomendacijos, atsižvelgta į švietimo bendruomenių siūlymus įtraukti daugiau tyrimų, kreiptasi į pedagogų asociacijas, klausta jų nuomonės.

 

Išryškėjo šios kryptys: stiprinti asmens vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo ir kūrybiškumo ugdymą. Sistemiškai įtraukti pasitikėjimo, pagarbos, tolerancijos kito nuomonei, pilietiškumo, demokratinio dialogo kultūros ir darnaus vystymosi nuostatų ugdymą (daugelyje mokyklų tai jau daroma, tik norima įtvirtinti šias praktikas, sudaryti palankesnes sąlygas, kad visa tai būtų ugdoma sistemingai ir nuosekliai). Taip pat sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant įvairius ir tvirtus žinių pagrindus.

Darbo grupė vieningai pritarė minčiai, kad kompetencijos negali būti atsiejamos nuo dalyko, jo turinio. Prasminga įtraukti aktualų turinį (finansinį raštingumą, verslumą ir kt.), skirtą mokinių kompetencijoms ugdyti, sąsajoms tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų įtvirtinti. Pasak ministro, siekti dermės tarp ugdymo tikslų įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo sistemos.

Ankstesnėse programose mokytojams iššūkių kėlė integralių temų gausa, jas reikėjo patiems integruoti į savo mokomąjį dalyką. Atnaujinant ugdymo turinį nuspręsta šias temas integruoti į bendrąsias programas.

 

Svarstydami, kas yra ugdymo rezultatas (apibrėžti jį buvo sunkiausia užduotis), dokumento rengėjai rėmėsi patvirtintais dokumentais – tęsia 2008 m. pradėtų bendrųjų programų pasirinktą kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Kompetencijos samprata šiek tiek tikslinama, kompetencija yra neskaidoma, apima žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas. Atsižvelgta ir į siūlymą daugiau dėmesio skirti vertybėms.

Ugdymo rezultatu įvardijamos šios kompetencijos: socialinė ir emocinė, pažinimo, pilietinė, kūrybiškumo, kultūrinė, komunikavimo. Gairių projekte atsirado tarpdalykinės temos (asmens galios, kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas bei darnus vystymasis), kurias mąstoma nagrinėti iš įvairių mokslų perspektyvų.

Ankstesnėse programose mokytojams iššūkių kėlė integralių temų gausa, jas reikėjo patiems integruoti į savo mokomąjį dalyką. Atnaujinant ugdymo turinį nuspręsta šias temas integruoti į bendrąsias programas.

Programose išskirtas ir dalykinis turinys. Dabar situacija nevienoda – vienose programose jis yra, kitose aprašyti tik pasiekimai. Dar viena naujovė – išskiriant dalykinį turinį, bus siekiama, kad apie 70 proc. dalykinio turinio būtų privaloma, 30 proc. galėtų pasirinkti pats mokytojas stebėdamas vaiko pažangą, žinodamas savo stiprybes, mokyklos kontekstą ir pan.

 

Gairių projekte išgryninti reikalavimai bendrojo ugdymo programų kokybei: dinamiškumas (užkoduotas žvilgsnis į ateitį), nuoseklumas, dermė tarp ugdymo tikslų, vertinimo, ugdymo proceso, tarp sričių ir dalykų, sutelktumas, vaikai bus skatinami tobulėti ir siekti daugiau.

Kalbant apie programų struktūrą, kaip ir ankstesnėse programose, siūloma, kad liktų dvi dalys – įvadinė dalis ir mokomųjų dalykų bendrosios programos, kuriose apibrėžiami tikslai, uždaviniai, pasiekimų raida, tarpdalykinės temos ir keturių lygių pasiekimų požymiai (iki šiol buvo trys). Programose išskirtas ir dalykinis turinys. Dabar situacija nevienoda – vienose programose jis yra, kitose aprašyti tik pasiekimai. Dar viena naujovė – išskiriant dalykinį turinį, bus siekiama, kad apie 70 proc. dalykinio turinio būtų privaloma, 30 proc. galėtų pasirinkti pats mokytojas stebėdamas vaiko pažangą, žinodamas savo stiprybes, mokyklos kontekstą ir pan. Gairių projektas – tik pirminis dokumentas, su juo susiję daug kitų dokumentų, kurie turėtų būti keičiami: Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas, Bendrieji ugdymo planai, atsisakoma Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir Brandos egzaminų programų (vertinant bus naudojamasi Bendrosiomis programomis), Bendrieji formaliojo švietimo programų reikalavimai ir kt.

 

Vėliau bus formuojamos rengėjų grupės, numatyti mokymai, skiriamas dėmesys mokytojų kvalifikacijai, vyks pasitarimai su ekspertais ir kt. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje mokykla2030.lt, o pastabas ir pasiūlymus siųsti el. paštu gaires@upc.smm.lt.

Ekspertų nuomonės ir siūlymai

 

Švietimo konsultantas dr. Algirdas Zabulionis, turintis didelę tarptautinę darbo patirtį švietimo srityje, teigė, kad beveik visose šalyse, kur jam teko dirbti, vyksta nesibaigiančios švietimo reformos, savojo kelio paieškos. A. Zabulionis siekė diskutuoti ir ieškoti pagrindimo, kodėl naujame gairių projekte vis dar numatyta 4 metų pradinio ugdymo trukmė – pasaulyje ir visose kaimyninėse šalyse, išskyrus Baltarusiją ir Rusijos Kaliningrado sritį, jis trunka 6 metus. Kita pagrindinė problema – siaurinami mokomieji dalykai: vienam mokiniui jų tenka daugiau nei 40, kaip atskiri nauji dalykai išskiriami matematinis samprotavimas, tinklalapio kūrimas ir pan.

 

Vilniaus universiteto profesorės Vilijos Targamadzės nuomone, norint kalbėti apie kompetencijomis grįstą ugdymą, reikėtų apsibrėžti, kas yra kompetencija, juk apibrėžimų yra įvairių. Kartu profesorė pastebėjo neatitikimų, pavyzdžiui, gairių projekte yra keturi kompetencijų lygiai, o švietimo dokumentuose – trys, ir pan.

Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna kaip dalykinių mokytojų asociacijų, kurios prisidėjo prie pasiūlymų, kritikos ankstesniam gairių projekto variantui, atstovas teigė, kad jis nėra linkęs sutikti su kritišku A. Zabulionio vertinimu. Patekęs į darbo grupę R. Šalna suprato, jog Lietuva turi daug žmogiškųjų išteklių, patirties, žinių, tačiau viena iš problemų yra ta, kad dirbant trūksta sinergijos – tikėjimo ir pasitikėjimo. Jo manymu, tereikia susitarti. „Supratome, kad tai nėra baigtinis procesas, jokia pasaulio valstybė negali paruošti gairių, kurių vėliau 10–15 metų nereikės koreguoti, papildyti“, – teigė R. Šalna.

 

Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos tarybos narė Daiva Šukytė teigiamai vertino tai, kad pirmą kartą į ugdymo turinį įtraukiamas socialinis emocinis ugdymas, įrašoma socialinė emocinė kompetencija – tai svarbus žingsnis kitokios mokyklos link. Tik, jos nuomone, šis dalykas neturėtų būti integruojamas, taip pat jis itin svarbus pradinio ugdymo laikotarpiu, kai padedami tolesnio mokymosi pagrindai.

„Lietuvos Junior achievement“ CEO direktorė Andželika Rusteikienė pastebėjo, kad pasaulis greitai keičiasi, paaugliai negali laukti 9 klasės, kad sužinotų apie ekonomiką, rinką, todėl norisi ekonomiką, finansinį raštingumą ir verslumą įtraukti nuo pirmos klasės.

Lietuvos moksleivių sąjungos atstovai Ignas Miškinis ir Mykolas Kalmatavičius sakė, kad pasigenda dialogo, siūlė su mokiniais diskutuoti mokyklose, savivaldybėse, o pasirenkamuosius dalykus, kurie įdomūs mokiniams (pavyzdžiui, filosofija ir pan.), siūlyti rinktis iki 11 klasės, kol nesiruošiama egzaminams. Mokinių nuomone, nuo pirmos klasės reikėtų mokyti informatikos ir ekonomikos.

 

Viceministrė Jolanta Urbanovič padėkojo visiems, kas teikė pasiūlymus, dalyvavo diskusijose, pritarė ne kartą per renginį išsakytai minčiai, kad rasti bendrą sprendimą – nelengvas procesas. Džiugu, kad galima matyti besiformuojančią diskusijų kultūrą – šio dokumento rengimas gali būti to pavyzdys. Po pirmojo gairių projekto varianto sulaukta daugybės skirtingų atsiliepimų. Dabartinis gairių projektas – ilgai rengtas dokumentas, apie jį daug diskutuota. J. Urbanovič teigė, kad renginyje buvo išsakyta dar daugiau pasiūlymų, į kuriuos derėtų atsižvelgti, ir ragino toliau teikti siūlymus.

 

Tema bus tęsiama.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.