Popietė „Trumpi žaidimai“ – siekis ugdyti naudingai ir įdomiai

Gilija Gajauskienė
,
Kelmės „Kūlverstuko“ l.-d. logopedė ir specialioji pedagogė metodininkė

Kaip, pasitelkiant žaidimą, mokyti ikimokyklinuką? Šiuolaikinių vaikų ugdymas mokytojui yra iššūkis. Gerai žinoma tiesa, kad vaikai nevengs užduočių, jei jiems bus įdomu, todėl turime atrasti tai, kas mažiesiems įdomu. Taip pat pageidaujama, kad vaikai patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų – tai motyvuoja. Todėl turime apgalvoti, kas suteiks džiaugsmo, kas stimuliuoja, kas aktyvina, kas duoda naudos…

 

Įvairindama respublikinio ilgalaikio prevencinio projekto „Žaidimai moko“ veiklą, pakviečiau projekto dalyves organizuoti popietę „Trumpi žaidimai“. Pateikiau septynias užduotis, kurios buvo tarsi žaidimas, lavinantis įvairias sritis: regimąjį suvokimą, kalbą, kūrybiškumą… Iniciatyvoje dalyvavo 125 ugdymo įstaigos ir pusketvirto tūkstančio ugdytinių. Veiklos/žaidimai vyko ne tik grupėse, bet ir lauke, sporto salėje. Popietės sumanymus įgyvendino ne tik ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Trakų lopšelis-darželis „Ežerėlis“ judriuosius žaidimus žaidė kartu su kūno kultūros mokytoja. Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokytojos bendradarbiavo su surdopedagoge. Daugelyje įstaigų popietės vyko kartu su švietimo pagalbos specialistais. Alytaus lopšelyje-darželyje „Obelėlė“ veiklas stebėjo tėveliai.

 

Ikimokyklinuko kalbą ugdyti padeda vaizdinės priemonės. Išbandėme, kad vaizdumas puikiai pasitarnauja lavinant foneminę klausą. Žaidiminio pobūdžio ritmo mokymo užduotis vaikams patiko, nors nebuvo lengva. Ikimokyklinukai beldė ritmą, beldimą derino su judesiu ir garsažodžiais.

Vaikams sudarant įvairias sekas atsiskleidė vizualiniai įgūdžiai, dėsningumų pastebėjimas. Mažieji žaidė, kūrė ir mėgavosi. Išradingai ši užduotis pritaikyta sporto salėje bei lauke. Pastaroji aplinka turtinga gamtine medžiaga, kuri atrandama tiesiog ant žemės.

 

Iniciatyvos metu vaikai žaidė vaizduotės žaidimus. Vieni į žaidimą įsitraukė lengvai, kiti buvo tik nedrąsūs stebėtojai. O tie, kurie gebėjo įsivaizduoti, žaidė ir tuo mėgavosi. Patariu vaizduotės žaidimus ikimokyklinukams organizuoti kuo dažniau. Verta. Šis žaidimas patogus tuo, kad jam nereikia jokių žaislų, kitų priemonių, galima žaisti bet kurioje erdvėje. Temos veiklai – pačios įvairiausios, atsirandančios netikėtai arba atliepiančios dienos/savaitės temą. Tokie žaidimai lavina vaikų vaizduotę, kūrybiškumą, skatina kūno kalbą, sukuria draugišką atmosferą tarp bendraamžių.

 

Kūrybiškumui ir smulkiajai motorikai lavinti popietės dalyviai iš įvairių kruopų kūrė suvenyrą „Zebriuką“, taškavo raštus, lankstė iš popieriaus. Mokytojos pastebėjo, kad lankstymas yra sudėtinga veikla. Tam reikalinga ne tik išlavinta smulkioji motorika, bet ir tikslus žodyno suvokimas (vidurys, kairė, dešinė, aukštyn, žemyn ir kt.), akies–rankos koordinacija. Lankstymas lavina mažųjų erdvinį suvokimą, motoriką, skatina dėmesio sutelktumą, moko atkaklumo.

 

„Trumpų žaidimų“ popietės laikas baigėsi. Refleksiją atliko ne tik mokytojai, bet ir patys vaikai – piešė įdomiausią žaidimą, bet to vienintelio išskirti nepavyko – viskas patiko ir buvo įdomu. To mes ir siekėme – ugdyti naudingai ir įdomiai.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.