Pažinti pasaulį ir save

Lietuvos filosofijos mokytojų asociacija įkurta ir priimta į Tarptautinę filosofijos mokytojų asociaciją 1995 m. – įkūrimas buvo siejamas su filosofijos dėstymo Lietuvos mokyklose pradžia. Buvo parengtos programos, išleisti vadovėliai. Prieš septynerius metus „Švietimo naujienos“ kalbėjosi su Jūrate Baranova, viena iš asociacijos įkūrėjų. Tada ji pasakojo: „Filosofija man tapo gyvenimo lemtimi, tačiau tai tiesiog sėkmingai ištikęs tikslus pasirinkimas, kai buvau tik 17 metų. Todėl ir kitiems septyniolikmečiams norime suteikti progą bent jau sužinoti, kas tai yra, ir padėti jaustis priartėjusiems prie filosofijos.“ Šįkart kalbiname asociacijos prezidentę Miglę PETRONYTĘ.

 

„Švietimo naujienos“ Jūratę Baranovą kalbino 2012 m. Kas per tą laiką asociacijoje pasikeitė?

Per šį laiką asociacija patyrė ir didelių laimėjimų, ir šiokių tokių nuoskaudų. Džiaugiamės, kad itin sustiprėjome tarptautinėje filosofijos mokytojų bendruomenėje. 2014 m. mums buvo patikėta surengti 22-ąją tarptautinę filosofijos olimpiadą (IPO 2014) Vilniuje. Joje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, 54 delegacijos iš skirtingų pasaulio valstybių. 2014 m. tai buvo didžiausia iki tol vykusi tarptautinė filosofijos mokinių olimpiada, ją dedikavome Kaune gyvenusio filosofo Emanuelio Levino garbei. Be to, kad tarptautinių olimpiadų vertinimo komisijoje jau beveik dvidešimtmetį dirba ir Lietuvos atstovai, nuo 2014 m. tapome tarptautinės filosofijos mokytojų bendruomenės sprendžiamojo komiteto nariais. Šiemet Romoje vyksiančioje tarptautinėje olimpiadoje Lietuvos filosofijos mokytojų asociacijos viceprezidentė, viena iš asociacijos įkūrėjų prof. Jūratė Baranova drauge su UNESCO, Tarptautinės filosofijos federacijos nariais dirbs aukščiausiame tarptautinės olimpiados organe – valdyboje. Be viso šito, didžiausias įvertinimas mūsų bendruomenei yra Lietuvos mokinių pasiekimai. Nuo 2012 m. Lietuvos mokiniai iš tarptautinių filosofijos olimpiadų jau yra parsivežę du aukso, po vieną sidabro ir bronzos medalius bei penkis pagyrimo raštus. Mums tai didelis įvertinimas, žinant, kad privalomos filosofijos disciplinos Lietuvoje nėra, o ir galimas jos pasirinkimas yra toli gražu dar ne visose Lietuvos mokyklose. Tad konkuruoti su mokiniais iš šalių, kuriose filosofijos mokoma nuo pirmųjų klasių, yra išties nelengvas iššūkis. Be to, priešingai nei daugelyje kitų olimpiadų, filosofijos olimpiada pasižymi ir labai nedideliu teikiamų medalių ar pagyrimo raštų skaičiumi. Tad šis faktas tik dar labiau sustiprina mūsų šalies pasiekimų vertę.

 

J. Baranova tada apgailestavo, kad mokykla nepriima Lietuvos edukologijos universiteto parengtų filosofijos mokytojų, etiką dėsto visi, kas pageidauja, ir mokykla neieško specialistų. Gal dabar situacija pasikeitė?

Žinoma, kad tokių pasiekimų neturėtume be nuolatinio Lietuvos mokytojų, universitetų dėstytojų ir kitų švietimo bendruomenės narių darbo. Deja, filosofijos specialistų mokyklose išties labai trūksta. O ir šie, dėl susiklosčiusios sistemos atėję į mokyklas, yra priversti papildomai mokyti kitų disciplinų. Neretai filosofija ar filosofinė etika yra ne pagrindinis šių mokytojų dėstomas dalykas. Taip pat nusivylimą kelią ir tai, kad filosofijos mokytojus ruošusiam Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) tapus Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija nebeliko iki šiol tarptautinių komisijų puikiai vertintos filosofijos studijų programos. Tačiau šiuo klausimu daug vilčių kelia Vilniaus universiteto (VU) ruošiamos mokyklinės pedagogikos, edukologijos programos. Minėtoji filosofijos olimpiada, iki šiol vykusi LEU, šiemet persikelia į VU, tad dedame viltis ir ateityje tikimės glaudesnio bendradarbiavimo su šiuo universitetu.

 

Ar daug mokyklų, jų mokinių renkasi mokyti(s) filosofijos – kokias tendencijas pastebite?

Mokiniams, kurie kaip dorinį ugdymą yra pasirinkę etiką, 11–12 klasėse yra dėstoma filosofinė etika. Kai kuriose mokyklose galima mokytis filosofijos kaip pasirenkamojo dalyko. Taip pat filosofijos mokoma mokyklose, vykdančiose tarptautinio bakalaureato programas. Neretai tenka išgirsti samprotavimų, kad filosofijos mokytis galima tik didžiųjų miestų prestižinėse gimnazijose, tačiau tai netiesa. Turime aktyviai filosofiją propaguojančių mokytojų ir Švenčionėliuose, Jurbarke, Veliuonoje, Zarasuose, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Anykščiuose.

 

Nors konstatuoti, kad mokyklose filosofijos atžvilgiu įvyko kažkokių didelių pokyčių, sunkoka, pastebime, jog mokiniai patys tampa smalsesni ir individualiai ima domėtis filosofija. Vis dažniau sulaukiame laiškų su įvairiomis užklausomis, prašymais rekomenduoti ką paskaityti, kur rasti vienokią ar kitokią informaciją, atsiranda mokinių, kurie savarankiškai pasiruošia ir atlieka filosofijos olimpiados užduotis. Gaunamos užklausos rodo, kad filosofijos mokymas mokykloje išties tampa vis reikalingesnis, filosofija moko gebėti formuluoti klausimus, nustatyti minčių sąsajas, argumentuoti nuomones, aptikti prasmes. Filosofija jaunam žmogui tampa puikiu įrankiu, padedančiu pažinti pasaulį ir kartu save. Be to, atliekami tyrimai rodo, kad mokantis filosofijos nuo mažumės labai sustiprėja kognityviniai vaiko gebėjimai ir jam daug geriau sekasi mokytis kalbų bei tiksliųjų mokslų.

 

Kokioms veiklos sritims šiuo metu skiriate daugiausiai dėmesio ir laiko? Ką asociacija planuoja nuveikti 2019-aisiais?

Kaip ir seniau, mūsų misija išlieka ta pati – įvesti jaunus žmones į filosofijos pasaulį, siekiant juos paskatinti kritiškai, analitiškai ir kūrybiškai mąstyti. Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriame ir atsiradusiam ryšiui su mūsų veiklose dalyvavusiais mokiniais išlaikyti. Vieni iš jų pasirinko studijuoti filosofiją prestižiniuose užsienio universitetuose ir šiuo metu jau patys yra tapę dėstytojais ar mokytojais. Kiti pasirinko su filosofija nesusijusias specialybes, tačiau pripažįsta, kad šio dalyko mokymasis jiems suteikė asmeninės brandos, todėl su dideliu noru grįžta į filosofija besidominčių bičiulių ratą. Tad vienas pagrindinių ateinančių metų tikslų – stiprinti bendruomenę, į ją įtraukiant daugiau naujų mokytojų, taip pat glaudinti esamų asociacijos narių ryšius ir tarpusavio bendradarbiavimą, na, ir, žinoma, gerinti filosofijos prestižą ir dalyko poreikį mokykloje, inicijuojant daugiau esminių diskusijų, renginių.

 

Ačiū už mums skirtą laiką.