Nuo uždavinio iki rezultato

Ką tik nuskambėjo Lietuvos Respublikos Prezidento inauguracinė kalba, nurimo šurmulys ir dažnai sau užduodamas retorinis klausimas „kokia Lietuva bus dabar?“. VIENA LIETUVA – uždavinys, siekiamybė ar realija? Rezultatą pamatysime ne šiandien ir ne ryt, bet pamatysime. Šiuo metu man kyla kitas retorinis klausimas: ar VIENA LIETUVA, kaip vizija, taikoma ir švietimo sistemai? Manau, sutiksite, kad švietimas privalo būti vienas, nedalomas, nesegreguojamas į daugiau ar mažiau svarbius ugdymo(si) etapus. Svarbus kiekvienas jo žingsnis – pradedant ikimokykliniu ugdymu ir baigiant universiteto diplomu.

Dar kartą pakalbėkime apie VAIKĄ: jo poreikius, galimybes, gebėjimus. Kai kalbame apie mažojo žmogaus ugdymą, kokia pirma mintis ateina į galvą? Taip, IKIMOKYKLINIS ugdymas. Ilgus metus ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje buvo ignoruojamas, nes sąvoka „ugdymas“ tarytum neegzistavo ir darželiai daugiau vykdė vaikų priežiūros funkciją. Reformos, ugdymo kokybės pokyčiai, naujovės, tikslinis finansavimas buvo orientuoti į visas švietimo sistemos pakopas – pradedant bendrojo ugdymo mokykla, baigiant universitetais, išskyrus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Jei A gyvenimo sėkmė, tai A = X + Y + Z, kur X – tai darbas, Y – žaidimas, o Z – užčiaupta burna.“ Ką šiandien vaikas veikia darželyje? X – mokosi dirbti, kantriai ir teisingai atlikti užduotis, koncentruoti dėmesį, naudotis pieštuku, liniuote ir t. t.; Y – žaisdamas mokosi modeliuoti ir spręsti socialines, kūrybines, konfliktines ir kitas situacijas, pažinti save, savo pomėgius, gebėjimus ir polinkius; Z – mokosi socializuotis, gerbti save ir aplinkinius, pažinti savo emocijas, jas kontroliuoti ir daugybę kitų SĖKMINGO GYVENIMO (t. y. A) sudedamųjų dalių. Prie jų prisiliečiama būtent čia – ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Lietuva savo pažangą švietimo srityje matuoja pagal duomenis, gautus iš tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA). Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) 2018 m. veiklos ataskaitoje pažymima, kad matomas rezultatų pablogėjimas ypač gamtamokslio raštingumo srityje. O štai „EBPO 2015 m. tyrimas įrodė, kad: jeigu mokinių pasiekimai pakyla iki EBPO šalių vidurkio ir to lygio išlieka tolygūs visoje šalyje, per 10 m. tos šalies BVP išauga tiek, kad atsiperka švietimo išlaidos. Taigi, efektyvi ir į rezultatus orientuota švietimo sistema yra ekonomiškai naudinga investicija“ (ŠMSM, 2018 m. veiklos ataskaita). Pažymėtina, kad pagal investicijas švietimui esame 12 vietoje Europos Sąjungoje. Akivaizdu, kad investicijos gana didelės, bet rezultatai nedžiugina. Maža to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2018–2020 m. strateginiame veiklos plane numatytas 2018 m. prioritetas VP-01. Darnios ir kūrybingos asmenybės ugdymas kultūros, meno ir švietimo priemonėmis, kuriant darnią pilietinę visuomenę ir veiksmingą darbo rinką (LRV prioritetinė kryptis Nr.2.1.) ir žingsniai, kaip valstybė planuoja jo siekti, tačiau juose neužsimenama apie ikimokyklinį ugdymą…

Strategijoje yra numatytos veiklos, susijusios su ikimokykliniu ugdymu:

1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės vertinimo (išorės ir vidaus) sistemos sukūrimas. Norisi tikėti, kad po pirminių išorės vertinimų bus atlikta išsami situacijos analizė ir Nacionalinės švietimo agentūros pateiktos išvados, rekomendacijos ir siūlymai ras savo vietą ŠMSM strateginiame veiklos plane siekiant užtikrinti ir gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę.
2. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų pirminis ir tęstinis rengimas. Nekelia abejonių numatytosios priemonės svarba, nes ankstyvojo ugdymo pedagogas daro tiesioginį poveikį kiekvieno vaiko asmenybės ūgčiai ir jo pasiruošimui tolesniam ugdymuisi mokykloje. Natūralu, kad ankstinant priešmokyklinį (nuo 5 metų amžiaus) ir pradinį ugdymą (nuo 6 metų) ikimokykliniam ugdymui tenka išskirtinai svarbus vaidmuo, investicijos į tinkamą ir kokybišką pedagogų rengimą yra būtinos.

Tos pačios idėjos vedama Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ komanda birželio 12 d. suorganizavo respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Nuo uždavinio iki rezultato“, skirtą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Konferencijos ištakos:

• Per Kaišiadorių rajono „Lyderių laiko“ (LL3) švietimo pokyčio įgyvendinimo projektą buvo kryptingai orientuojamasi į ikimokyklinio ugdymo mokytojų poreikius: suorganizuota konsultacija-mokymai „Vaiko veiklos įsivertinimas“ (lektorė – Utenos lopšelio-darželio „Želmenėlis“ direktorė Sigita Balčiūnienė) ir kūrybinė laboratorija „Vertinimas ir įsivertinimas ikimokykliniame ugdyme“.
• Atliepdamas LL3 projekto numatytus tikslus, Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ praėjusių metų balandį suorganizavo respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Įsivertinimas – vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymo instrumentas“, orientuotą į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Konferencijoje išryškėjo tam tikros problemos, t. y.: ugdymo veikla ne visada struktūruota, vertinimas ir įsivertinimas dažnai fragmentiškas, iki galo neaiški jo nauda vaikui ir mokytojui, tik dalis vertinimo ir įsivertinimo duomenų naudojami tikslingai arba visai nenaudojami. Tapo aišku, kad turime kalbėti apie veiklos struktūrą, uždavinio formulavimą, vertinimo ir įsivertinimo kriterijų aiškumą, gautų duomenų panaudojimo galimybes ir formas, apie kiekvieno vaiko asmeninės pažangos fiksavimo būdus ir priemones, ugdomų kompetencijų arba gebėjimų svarbą ir poveikį tolesniam ugdymosi procesui, laiduojant asmeninę sėkmę. Nesuklysiu teigdama, kad pedagoginė visuomenė mintinai žino 6 mokykloje ugdomas pamatines kompetencijas (socialumo, komunikavimo, pažinimo, mokėjimo mokytis, iniciatyvumo ir kūrybos bei asmeninė). Tačiau turiu pabrėžti, kad visas šias kompetencijas pagal 18 vertinimo žingsnelių nuosekliai ugdo darželis! Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia tolesnio jo ugdymosi sėkmę.

Taigi, įkvėptas praėjusių metų respublikinės konferencijos, Žiežmarių mokykla-darželis „Vaikystės dvaras“ šiemet birželio 12 d. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams suorganizavo respublikinę metodinę-praktinę konferenciją „Nuo uždavinio iki rezultato“, per kurią mokytojai turėjo galimybę ne tik gauti teorinių žinių apie šiuolaikinio ugdymo tendencijas, bet ir atlikti praktines užduotis, išanalizuoti Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ priešmokyklinio ugdymo mokytojos Nataljos Markevičienės nufilmuotą ugdomosios veiklos „Varnėno inkile“ medžiagą ir dar kartą įsitikinti, kokia svarbi ir neįkainuojama yra jų atliekama misija vaikui, jo sėkmingai ateities perspektyvai.

Apie būtinybę tinkamai įvertinti ikimokyklinio ugdymo svarbą savo pranešime „Ikimokyklinio ugdymo svarba vaiko asmenybės ūgčiai“ per konferenciją kalbėjo Ugdymo plėtotės centro (UPC) Mokyklų veiklos tobulinimo skyriaus metodininkas, buvęs švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Jis pabrėžė, kad privalu atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Europos Komisijos rekomendacijas Lietuvai, kuriose nurodoma, jog būtina siekti ankstyvojo vaikų ugdymo kaip ypač svarbaus asmens amžiaus tarpsnio pripažinimo ir skirti jam pakankamą finansavimą.

Jis pabrėžė, kad remiantis 2015 m. PISA tyrimų rezultatais paaiškėjo, jog Lietuvoje vienerių metų darželio lankymas padeda pasiekti vidutiniškai 3 taškais aukštesnį gamtamokslio raštingumo rezultatą.

Vienas svarbiausių dalykų, norint užtikrinti ekonominį ir socialinį teisingumą valstybėje, yra jau ankstyvame amžiuje užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gaus tokį pat gerą išsilavinimą. Lektorius pateikė ir konkrečius žingsnius, kurie galėtų padaryti teigiamą poveikį pokyčiams:

• įteisinti visuotinį ikimokyklinį ugdymą pasibaigus motinystės / tėvystės atostogoms (nuo 1 arba 2 metų), t. y. šeimai pageidaujant, steigėjas privalo sudaryti galimybę naudotis valstybės subsidijuojama ikimokyklinio ugdymo paslauga (nors kelias valandas per dieną);
• tik kokybiškas institucinis ugdymas duoda pridėtinę vertę vaikui, šeimai ir valstybei, todėl būtina gerinti ugdymo proceso kokybę – sukurti formalaus kokybės vertinimo sistemą, gerinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo sąlygas (darbo užmokesčio dydis turi prilygti pradinių klasių mokytojų darbo užmokesčiui, trumpinti kontaktines darbo valandas (dabar 33 + 3), pereiti prie „vaiko / auklėtojo“ santykio reglamentavimo, sukurti ir įdiegti paramos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas teikiančioms ugdymo įstaigoms pagalbos sistemą. Tokie strateginiai pokyčiai leistų veiksmingai spręsti šios kategorijos pedagogų trūkumą Lietuvoje;
• įdiegti nemokamą vaikų iki 6 metų maitinimą, aprūpinti įstaigas pakankamu finansavimu įsigyjant vaiko asmeninėms reikmėms ir ugdymui skirtų priemonių. Kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos teikiama paslauga taptų nemokama, smarkiai padidėtų ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankančių vaikų skaičius Lietuvoje. Tai prisidėtų ir prie pasiekimų gerinimo, ir prie socialinės rizikos ar atskirties mažinimo.
  G. Kazakevičiaus išsakytos įžvalgos pagrįstos tyrimais, konkrečios, verčiančios permąstyti ugdymo įstaigų vykdomą veiklą.

Doc. dr. Birutė Autukevičienė savo pranešime „Inovatyvūs darbo būdai, metodai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“ kalbėjo apie kokybiško ugdymo dimensijas, universalaus dizaino mokymosi strategiją, kuri modeliuoja į kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę orientuotą bendrą ugdymo procesą, pabrėžė, kad ugdymas turi būti pritaikytas kiekvienam vaikui (ne tik turinčiam specialiųjų poreikių). Išsamiai aptarta pedagogo vaidmens ugdymo procese kaita, jo vykdomos funkcijos ir užduotys, atliepiančios šiuolaikinio mokymosi paradigmą. Lektorė pateikė išsamią informaciją apie pedagoginių strategijų taikymą orientuojantis į išsikeltus ugdymo tikslus, metakognityvinių klausimų formulavimą ir jų svarbą vaiko mąstymo gebėjimams lavinti, tiriamosios ir kūrybinės gamtamokslės veiklos aspektus, jų svarbą tolesniam vaiko ugdymuisi ir daug kitų itin aktualių šiandienos ankstyvajam ugdymui temų.

Aš, Kaišiadorių r. Žiežmarių mokyklos-darželio „Vaikystės dvaras“ direktorė Eglė Raudeliūnienė, remdamasi stažuotės Vokietijoje patirtimi, pranešime „Ugdomoji veikla darželyje, Lietuvos ir Vokietijos kontekste“ pasidalijau savo įžvalgomis apie Lietuvos ir Vokietijos ikimokyklinio ugdymo panašumus ir skirtumus. Užsienyje jau suprantama ankstyvojo vaiko ugdymo svarba, todėl ten su didele pagarba ir atsakomybe žiūrima į ikimokyklinį ugdymą, nes nuo pradžių pradžios priklauso tolesnis vaiko vystymasis ir ugdymasis. Vokietijoje valstybiniai vaikų lopšeliai ir darželiai steigiami tik tose vietovėse, kuriose nėra privačių ikimokyklinio ugdymo programų teikėjų. Dauguma privačių teikėjų yra ne pelno siekiančios organizacijos. Valstybės finansavimas skiriamas neatsižvelgiant į tai, ar ikimokyklinio ugdymo programos teikėjas yra privati, ar valstybinė ikimokyklinio ugdymo įstaiga.

Pažymėtina, kad Vokietijoje yra itin aukšta įstaigos veiklos kokybės įsivertinimo kultūra. Įsivertinimo procedūra atliekama nuosekliai, t. y. du kartus per metus. Išorinis veiklos vertinimas Vokietijoje vyksta jau seniai, atliekamas kas 5 metus. Stebint veiklas akivaizdžiai matosi pedagogo profesionalumas ir kompetencija. Vaikų skaičius grupėse yra didelis (apie 30), tačiau nėra chaoso, visos veiklos aiškiai struktūruotos, turi tikslą ir uždavinį, jaučiasi bendrųjų susitarimų poveikis vaikų elgesiui ir jo korekcijai. Vokietijoje neatsiejama ugdymo proceso dalis – kasdienis tėvų informavimas apie vaiko pasiekimus, pažangą, elgesį, kylančias problemas. Lietuva gali pasigirti ugdymo priemonių gausa ir erdvių (lauko, vidaus) estetika, jų funkcionalumu, bet reikia pripažinti, kad ne tai daro didžiausią poveikį kokybiškam ugdymo procesui. Kadangi ikimokyklinis ugdymas ilgą laiką Lietuvoje iš dalies „iškrisdavo“ iš bendros švietimo sistemos ir į jį buvo žiūrima gana atsainiai, turime visomis išgalėmis siekti ikimokyklinio ugdymo pripažinimo kaip itin svarbios švietimo sistemos sudedamosios dalies, privalome mokytis, kelti kvalifikaciją, įvaldyti šiuolaikinius ugdymo metodus ir priemones tam, kad kiekvienas vaikas, pradėjęs lankyti mokyklą, turėtų visas reikiamas kompetencijas, gebėjimus tolesniam ugdymuisi.

Apie būtinas kompetencijas pedagogo veikloje kalbėjo ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros vadovaujančioji vertintoja, ekspertė, lektorė Audronė Šarskuvienė. Savo pranešime „Ugdomosios veiklos uždavinio formulavimo ir vertinimo kriterijų įtaka ugdytinių asmeninei pažangai ir įsivertinimo procesui“ lektorė, remdamasi Geros mokyklos koncepcija, analizavo, kokiomis priemonėmis, būdais, metodais reikėtų siekti išmokimo, gebėjimų, kompetencijų ir ugdymo rezultatų ikimokyklinio ugdymo įstaigose, aptarti ikimokyklinukų gyvenimo ritmą lemiantys veiksniai. Ypatingas dėmesys buvo kreipiamas į ugdymo(si) uždavinio kėlimą (formulavimą), jo sudedamąsias dalis, numatomos vaiko ugdomosios veiklos planavimą ir grįžtamojo ryšio svarbą planuojant tolesnį ugdymo procesą, stebint kiekvieno vaiko pažangą, pasiekimus. Lektorė išsamiai aptarė praktines ugdymo, orientuoto į rezultatą, galimybes. Per pažinimo kompetencijos ugdymo pavyzdį buvo išanalizuoti įvairaus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo proceso planavimo ir organizavimo žingsniai, metodai, priemonės, būdai, grįžtamojo ryšio teikiami privalumai pedagogui ir vaikui.

Kaip vienas esminių kokybiško ugdymo aspektų buvo įvardintas paties mokytojo ugdymo(si) įprasminimo suvokimas, nes būtent jis, mokytojas, pažindamas mokinių veiklos ir mokymosi motyvus, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties (stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo, žaidimo, kūrybos, taip pat socialinių sąveikų) ir t. t. Tokiu būdu mokymasis siejamas su mokinių gyvenimo patirtimi, sudaromos sąlygos modeliuoti ar spręsti realaus pasaulio problemas, ugdytis tikram gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus. Vaikams būtina suprasti, koks jų veiklos tikslas, ką naujo patyrė, sužinojo, kiek paaugo, praturtėjo.

Nesvarbu, kiek turime teorinių žinių. Be praktikos, be gebėjimo jas pritaikyti savo kasdienėje veikloje jos netenka prasmės ir nesukuria pridėtinės vertės. Todėl per antrą konferencijos dalį ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai, pagalbos vaikui specialistai turėjo galimybę praktiškai išmėginti lektorių išsakytas įžvalgas, rekomendacijas ir patarimus, susiedami juos su jau turima patirtimi. Konferencijos refleksija parodė, kad mokytojams tai buvo įdomi patirtis, verčianti apmąstyti savo vykdomą veiklą, ugdomojo proceso specifikos ir jų, kaip pedagogų, vaidmens kaitą šių dienų realijas atspindinčiame ikimokyklinio ugdymo procese.

Neabejojame, kad per konferenciją įgytos teorinės ir praktinės žinios turės teigiamą įtaką kolegų tolesnės veiklos perspektyvoms, lems ugdymo(si) proceso kokybinę kaitą, skatins ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus pasitikėti savo jėgomis, drąsiai ir kūrybiškai priimti iššūkius ugdant jaunąją kartą – laisvą, kūrybišką, nebijantį iššūkių Lietuvos ateities vaiką, nes tai ir yra mūsų visų uždavinys ir laukiamas rezultatas.

+7

0