Neveronių gimnazijos vasaros stovykla – veiksmingas ugdymo turinio kaitos pavyzdys

Kauno r. Neveronių gimnazijoje kiekvienų mokslo metų pabaigoje, susumavus ugdymo ir neformalios veiklos rezultatus, iškyla klausimas: kaip dar labiau sužadinti mokinių motyvaciją mokytis, tobulėti? Pernai pasinaudojome vieno iš gimnazijos tarybos narių – tėvų atstovo – Albino Kaluževičiaus pasiūlymu surengti motyvuotiems vaikams stovyklą kaip padėką už jų gerus ugdymosi rezultatus ir kaip paskatinimą nesustoti, toliau tobulinti savo įgūdžius, kūrybiškumą.

 

Susibūrusi 3 žmonių komanda (direktorės pavaduotoja ugdymui Rita Pilipauskienė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Pilsudskienė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audronė Rainienė) sugalvojo stovyklos pavadinimą ir sukūrė veiklos programą. Stovyklos motyvuotiems mokiniams „Tyrinėju ir pažįstu Lietuvą“ tikslas – organizuoti ugdomąją-kultūrinę veiklą netradicinėje erdvėje. Pirmaisiais metais pasirinkome poilsiavietę Birštone „Nemuno vingis“, antraisiais – poilsiavietę „Dzūkijos perlas“ netoli Merkinės esančiame Dubaklonio kaime. Pakeitę įprastus kabinetus į kitokias erdves, mokiniai tyrinėjo aplinką, domėjosi gimtojo krašto istorija, susitiko su menininkais, istorinių įvykių dalyviais, mokslininkais, daug keliavo pėsčiomis, lankėsi kultūros objektuose, patys rengė įvairiausius pristatymus, piešė, vaidino, skaitė knygas, mokėsi dirbti grupėse, stengėsi suprasti vieni kitus, pasidalyti veiklas ir laikytis viešojo bendravimo etikos, problemų kėlimo, svarstymo, pritarimo ir prieštaravimo kultūros.

 

Pirmaisiais stovyklos metais daugiau dėmesio skyrėme gamtosauginei veiklai: aiškinomės Birštono ir jo apylinkių augmenijos savitumą, tyrinėjome dirvožemį, dalyvavome orientaciniame žygyje po kurortą ir kovėmės „Protų mūšyje“. Šiemet labiau domėjomės Dzūkijos istorija, kultūros ir meno vertybėmis, lankėmės „Pilnų namų“ bendruomenėje, kur susitikome su prevencijos centro darbuotoja, papasakojusia mums apie gyventojus, kenčiančius nuo pačių įvairiausių priklausomybių. Mokiniai susipažino su Liškiavos ir Merkinės istorijos, kultūros ir meno objektais, bendravo su Lietuvos gamtininku, kraštotyrininku, rašytoju, žurnalistu, Dzūkijos nacionalinio parko darbuotoju Henriku Gudavičiumi, su Pietų Lietuvos partizanu, Vyčio kryžiaus III laipsnio ordino kavalieriumi Juozu Jakavoniu-Tigru, kuris būdamas 19-os savo tėvų kieme išsikasė bunkerį ir jame kurį laiką gyveno su žymiuoju partizanų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Mokiniai mielai išbandė ir molio gyvybę: juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis mokė juos, kaip nužiesti vazą, puodą ar kitokį indą. O kiek laiptelių veda į Merkinės piliakalnį ar apžvalgos bokštą, galėjo suskaičiuoti tie, kurie nepatingėjo ten užkopti.

 

Antraisiais stovyklos egzistavimo metais šiek tiek keitėsi ir mokiniai, ir mokytojai. Mokinius lydėjo ir jų veiklas organizavo gimnazijos technologijų mokytojas Povilas Raugala, socialinė pedagogė Ieva Mažylytė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja A. Rainienė.

Stovykloje mokiniai sužavėjo savo kūrybiškumu, pasirodė kaip atsakingi, kultūringi, sugebantys bendrauti žmonės. Už idėją pakeisti ugdymo(si) aplinkas esame dėkingi A. Kaluževičiui, už galimybę išvykti kartu su mokiniais – gimnazijos direktorei Danguolei Marmienei, už visokeriopą pagalbą ir bendradarbiavimą – visų stovyklautojų tėveliams.

 

Labai tikimės, kad šita stovykla taps tradicinė ir gyvuos dar ne vienerius metus.

 

Kauno r. Neveronių gimnazijos inf.