Net ir mažiausias žingsnelis veda šventumo link

Kauno r. Šlienavos pagrindinėje mokykloje per tikybos pamokas vykdo ilgalaikis kūrybinis projektas „Juos vadiname šventaisiais“. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su Dievo gailestingumo liudytojais – šventaisiais, įkvepiančiomis jų gyvenimo istorijomis. Ši projektinė veikla paskatino gyventi šiomis nuostatomis ir ugdyti krikščionišką dorovinę sampratą, auginti norą būti Dievo gailestingumo liudytojais bei tobulėti dvasiniame gyvenime.

Karantino metu nuotolinis mokymas šauniai pasitarnavo savarankiškoms mokinių studijoms ir mažiems žingsneliams šventumo link. Buvo skaitomos įvairios knygos apie šventuosius, straipsniai, studijuojamas Šv. Raštas, ieškoma informacijos interneto platybėse. Mokiniai individualiai arba grupėmis kūrė projektus remdamiesi šventųjų ar palaimintųjų gyvenimo ir veiklos bruožais. Buvo išskirtas amžius, kuriame veikė ir gyveno šventasis. Taip pat minima šalis, kurioje gyveno. O pagrindinė projekto mintis – tai šventojo misija, kuo ypatinga buvo jo veikla ir kokie išskirtiniai biografiniai faktai liudija Dievo gailestingumo patirtį. Kiti mokiniai išskyrė šventojo simbolį ir švenčiamą šventojo dieną liturginiame kalendoriuje.

Kiekvienam mokiniui buvo be galo svarbu pasirinkti sau pirmąjį arba antrąjį vardą, kuris yra šventas, gautas krikšto sakramento suteikimo metu. Jaunuoliai, pristatydami projektus, net kreipdavosi į pranešimo autorių jo antruoju – šventuoju vardu. Dauguma nė nesusimąstė, jog šventas vardas saugo pamatinę reikšmę ir kiekvienam pravartu žinoti to šventojo gyvenimo istoriją ir išskirtinius jo bruožus. O jums ar kilo mintis pasidomėti, kuo ypatingas buvo gyvenimas šventojo, kurio vardu esate šaukiamas?

Mokiniai, susipažinę su Šventojo Rašto tekstais apie Dievo gailestingumą ir šventųjų gyvenimo istorijomis, projekto „Juos vadiname šventaisiais“ metu, dalijosi, apmąstė ir aptarė, kas jiems paliko įspūdį, kas džiugino, ko išmoko, o kas buvo sunkiai suvokiama.

Jaunuoliai aktyviai diskutavo, ar įmanoma būtų šventųjų pėdomis eiti šiais laikais, ar lengvai išsaugotume savo tikėjimą šioje, dažnai skeptiškai nusiteikusioje visuomenėje, kuri materialius dalykus vertina labiau nei moralines vertybes, kai išorinis įvaizdis – labai svarbus, o vidinis – dvasinis gyvenimas – vis dažniau užmirštamas, nes dažniau galvojame apie save, o šalia esantis – silpnesnis, stokojantis, sergantis ar vienišas – pamirštamas.

Pristačiusiojo savo darbą mokinio kalboje nuskambėjo ši frazė: „Popiežiaus žinia Lietuvai buvo ta, kad „šventumas yra geriausias būdas Evangelijai skelbti. Šventieji yra svarbesni už pamokslus, už žodžius, nes šventieji kalba savo gyvenimu. Palaimintasis Teofilius kalba gyvenimu, ne žodžiais. Aš kalbu žodžiais, bet ne jis! Štai kodėl verta skaityti šventųjų gyvenimus. Tai geriausia katechezė, kurią galime pasiūlyti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“.

Priėjome prie išvados, kad dalyvaudami projekte „Juos vadiname šventaisiais“, skaitydami šventųjų gyvenimo istorijas ir liudijimus suvokiame, kaip svarbu pažinti ir priimti tikėjimo malonę, suprasti šios žinios aktualumą šiandien, į kiekvieną dieną žvelgti prasmingai, jau pažįstamų šventųjų žvilgsniu ir gyventi jų pavyzdžiu. Visi esame pašaukti į šventumą… Ir nesvarbu, kad pirmieji žingsniai – nedideli, juk net ir mažiausias žingsnelis veda šventumo link.

+2

0