Naujoves kuriame drauge

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Švietimo ir mokslo ministerijoje organizuotas projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ renginys „Naujoves kuriame drauge“, skirtas informatikos turinio pradiniame ugdyme kūrimo ir išbandymo pirmam etapui apibendrinti. Nuo pat ryto ministerijos bibliotekoje šurmuliavo daugybė pradinių klasių mokytojų ir svečių. Dešimties projekte „Informatika pradiniame ugdyme“ dalyvavusių mokyklų komandos pristatė, demonstravo veiklas, skirtas mokinių informatiniam mąstymui pradinėse klasėse ugdyti.

Lietuvos mokyklose ir toliau bus stiprinamas informacinių technologijų (IT) raštingumo ir  informatinio mąstymo ugdymas. Projektas plečia ribas ir nuo rugsėjo prie IT mokymosi prisijungs dar 90 šalies mokyklų pradinukų, todėl renginyje dalytasi mintimis, kaip naujovės turėtų ateiti į pradinį ugdymą, kokios sėkmės laukia, kaip turėtų keistis ugdymo  kryptys ir t. t.

 

Švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius, pradėdamas susitikimą, pabrėžė, jog projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ vertingas vien jau tuo, kad sudarė galimybę susieiti bendraminčiams. Be to, pasak viceministro, projektas padėjo pamatyti, ką darėme anksčiau, bet nepavyko, ką reikėtų daryti, kad lydėtų sėkmė, t. y. išgryninti tikruosius „aukso grūdelius“, kurie galėtų parodyti aiškų kelią kitiems.

 

„Šiandien iš žiniasklaidos atstovų sulaukiau klausimo, kodėl reikia pradėti mokyti informacinių technologijų taip anksti, kodėl nuo pirmos klasės? Teko paaiškinti, kad atėjo toks metas, Švietimo ir mokslo ministerija jau nepajėgi sustabdyti ėjimo į IT sritį. Jauni žmonės, mokytojai ir mokiniai be jų tiesiog jau nebegali… Tada kyla klausimas, ar mes juos palydėsime ir padėsime eiti, saugodami ir mokydami būti saugiems patiems… Turime padėti susivokti, ar mus valdo technologijos, ar mes jas valdome. Kad nekiltų tokių minčių, jog vaikai įnikę į kompiuterius, privalome nukreipti juos taip, kad jie yra technologijų valdytojai, jiems jos turi tarnauti kaip žinių, informacijos, ugdymo šaltinis. Norisi tikėti, kad vaikai, kurie nuo pirmos klasės užmezga pažintį su IT, nešis kitokią kultūrą į vyresnes klases, kitaip vertins ir suvoks informacines, komunikacines technologijas“, – mintimis dalijosi viceministras G. Kazakevičius.

 

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad projekto ugdymo turinį kūrė visi drauge. „Pasaulinės tendencijos rodo, jeigu ugdymo turinio nekurs tie, kuriems jis kuriamas, tikėtina, kad atsiras takoskyra tarp kūrėjų ir tų, kurie veikia praktiškai: mokyklos vadovai, mokiniai, mokytojai turi jaustis ugdymo turinio bendrasavininkais“, – pastebėjo viceministras.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

PROJEKTO IDĖJOS SKATINA BENDRADARBIAUTI

(Girėnė Ščiukaitė, „Bentley Systems“ personalo vadovė Rytų Europai ir Rusijai)

Atstovauju didelei įmonei „Bentley Systems“, kurios pagrindinė veikla – kurti programinę įrangą, skirtą infrastruktūrai kurti ir palaikyti. Lietuvoje veikia du filialai: Vilniuje ir Kaune. Esame kūrybinis centras, kuriame kuriama keletas svarbių programinės įrangos produktų.

Turime išskirtinę programą įmonės mastu – tai STEM grantų programa. Įmonė yra įsipareigojusi palaikyti su STEM susijusių profesionalų ugdymą. Kaip tai vyksta? Kiekvienas įmonės darbuotojas kartą per metus gali paskirti tam tikrą sumą įmonės pinigų palaikyti projektui, didinančiam susidomėjimą su STEM susijusiomis profesijomis. Ne įmonės vadovai nusprendžia, kam skirs paramą, bet kiekvienas įmonės darbuotojas. Įmonės darbuotojas, nusprendęs, kad reikėtų paremti tam tikrą veiklą, turi tą iniciatyvą „parduoti“ kolegoms. Visa tai garantuoja, kad bus pasirinktos geriausios idėjos, geriausi projektai, nes kiekvienas kolega turi balsuoti paskirdamas (arba nepaskirdamas) savo grantą.

 

Lietuvoje mūsų palaikomi projektai paprastai yra susiję su IT naujos kartos profesionalų ugdymu. Dažnai pajuokaujame, kad ugdome konkurentus sau. Draugaujame su informatikos olimpiada, talkiname Švietimo ir mokslo ministerijai. Mūsų parama praėjusiais metais ir šiemet buvo skirta mokiniams į Europos jaunių programavimo olimpiadą išsiųsti. Bendradarbiaujame su Nacionaline moksleivių akademija. Padedame mokiniams pakliūti į vasaros sesijas, t. y. apmokame dalį dalyvio mokesčio. Manome, kad lengviausia būtų prisidėti tik pinigais, tačiau norime dalytis ir žiniomis, todėl patys vykstame į vasaros sesijas ir ten dalijamės patirtimi su mokinukais. Draugaujame su Kauno technologijos universiteto gimnazija. Padėjome jiems įsirengti kompiuterių klasę. Ten taip pat vykstame dalytis žiniomis. Smagu, kad gimnazistai itin smalsūs, paprastai nepaleidžia kolegų iškart po pamokos, jiems kyla daugybė klausimų.

 

Kodėl esame bendraminčiai šiame projekte? Įmonės skundžiasi, kad trūksta darbuotojų, nėra programuotojų ir pan. Mūsų supratimu, reikia kažką daryti patiems… Todėl mielai prisidedame prie programuotojų ugdymo. Be to, manome, kad IT pagrindai, žinios kuo toliau, tuo labiau bus reikalingi. Tikime šio projekto idėja – IT mokymo nuo pradinių klasių svarba. Kai prof. Valentina Dagienė papasakojo apie šį projektą, pradėjome mąstyti, kaip galėtume prie jo prisidėti, kokia parama būtų reikšmingiausia. Nutarėme, kad viskas prasideda nuo mokytojų. Žinoma, gali būti mažų atsitiktinių stebukliukų, bet kad įvyktų didelis stebuklas, reikalingi kompetentingi, geri mokytojai. Nutarėme ugdyti ugdytojus. 140 mūsų įmonės kolegų patikėjo, jog mokytojams labai svarbu pasisemti patirties kitose šalyse, kad jie iš arti pamatytų, kaip yra veikiama šioje srityje pasaulyje. Geriausia yra pamatyti ir žinoti, kaip viskas vyksta, kad galėtume išvengti klaidų. Ačiū už galimybę prisidėti prie šio projekto, džiaugiamės, kad esame jo dalis.

 

INFORMATINIS MĄSTYMAS – XXI A. IŠŠŪKIS

(dr. Valentina Dagienė, Vilniaus universiteto profesorė)

Iki šio projekto nebuvau dirbusi su pradinukų mokytojais, todėl ši patirtis man yra labai įdomi. Džiugu, kad mūsų mokytojai yra labai energingi, aktyvūs, išradingi.

Dažnai neatrandame, kaip įvardyti informatinį mąstymą. Norisi neišgąsdinti mokyklų įvairiais šūkiais. Technologijos tampa kasdieniu, įprastu dalyku. Mes nebeapsieiname be jų. Tačiau mokytojus reikia mokyti įvairių dalykų – tad ir programavimas bei informatika tampa gyvenimišku dalyku.

 

Mokome informatikos, o informatinį mąstymą ugdome. Informatinis mąstymas – problemų sprendimo procesas:

  • Problemų perdarymas taip, kad joms spręsti būtų galima pritaikyti kompiuterį arba panašias
  • Logiškas duomenų tvarkymas ir analizavimas.
  • Duomenų abstrahavimas – modeliavimas.
  • Sprendimų automatizavimas – pasitelkus algoritminius sprendimo būdus.
  • Galimų sprendimų identifikavimas, analizavimas ir įgyvendinimas veiksmingai derinant veiksmus ir išteklius.
  • Apibendrinimas ir problemos sprendimo proceso tąsa.

 

Be informatinio mąstymo, kaip jau ir viceministras minėjo, nebegalime šiais laikais gyventi. Norime ar nenorime, bet turime to mokyti ir vaikus. Panašu, kad pamažėle informatinio mąstymo sąvoka prigyja. Tai galima pastebėti ir interneto erdvėje.

Vienas svarbiausių šio projekto rezultatų – drauge su mokytojais parengtos veiklos. Svarbiausia, kad pasaulyje visa tai vyksta jau seniai ir mes turime iš kur semtis patirties. Puikiai parengta Britų programa. Svarbiausia, kuo džiaugiasi ir mokytojai, kad jos aprašas telpa į du lapus. Mokytojams nereikia gaišti laiko skaitymams, kad suprastų, kaip kas veikia. Aš svajočiau, kad ir mūsų programos sutilptų bent į 4 lapus… Nemanau, kad mokytojai turi tiek laiko, kad galėtų skaityti 70 puslapių… Juk jei kiti gali, tai mes irgi galime. Mūsų, pedagogų, darbas – ieškoti tobulesnių galimybių.

 

Taigi, kas numatoma Lietuvos mokyklose arba ko aš palinkėčiau:

  • Atnaujinti bendrojo ugdymo programas.
  • Dėmesys informatikos pagrindams ir suvokimui.
  • IT naudojimas mokantis.
  • Informatinio mąstymo ugdymas pradinėse klasėse.
  • Gilusis informatikos mokymas vidurinėje mokykloje.

 

Be galo džiaugiuosi pradinių klasių mokytojų drąsa, kad jie, galima sakyti, įmesti į vandenį, išmoko plaukti. Juk jie informatikos platybių nebuvo mokomi, bet nepabūgo, priėmė iššūkį ir pasitelkė bendraminčius, informatikos mokytojus ir pan. Manau, mokytojams reikėtų daugiau pagalbos, turėtų susitelkti informatikai ir parengti mokytojams aprašus, kad jiems būtų lengviau dirbti.

Itin svarbu, kokiais metodais mokytojai dirba. Nors atrodo, kad jų esama daugybės ir šiandien mokytojai ne vieną iš jų parodė, bet visgi reikia jais plačiau dalytis. Sklaida užtikrins metodų įvairovę. Be to, tai bus nesunkiai prieinama kiekvienam mokytojui. Pasaulyje sklaida vyksta, pateikiama daugybė uždavinių japonų, belgų ir kitų tautų, bet visa tai mokytojas turi susirasti ir pasiimti.

 

Kodėl mes čia esame?

  • Turime bendrą tikslą. Norėjau aplankyti visas 10 projekto mokyklų, bet dviejose nespėjau pabuvoti. Dabar turėsiu tikslą aplankyti 100 mokyklų. Tik pabuvusi mokyklose iš tikrųjų supratau, koks darbas ten vyksta. Visos mokyklos labai skirtingos, bet visos puikios.
  • Norime padėti mokiniams mokytis.
  • Jaučiamės atsakingi už savo darbą. Mes mylime mokinius. Prieš keletą dienų bendravau su Druskininkų mokytojais ir mačiau, kaip spindi jų akys iš meilės mokiniams.
  • Mokomės bendradarbiaudami. Vienintelis dalykas, ko mūsų mokytojams trūksta, tai pagalbos. Pagalbos vesti diskusijas, pagalbos ieškant įkvėpimo ir t. t. Mokytojus ir mokinius reikia išmokyti reikalauti, derėtis, pagrįsti, argumentuoti, įrodyti, būti kantriems.
  • Drauge aplankėme Turku ir Groningeno mokyklas.
  • Jaučiamės stiprūs, nes esame susieto tinklo dalis.

 

Na, ir kuo mes šiandien esame stiprūs kaip Lietuvos ugdytojai? Siūlau mokant galvoti apie:

  • INTELEKTINĮ raštingumą;
  • SOCIALINĮ raštingumą;
  • EMOCINĮ raštingumą.

 

Visi stebimės, kodėl suomiai ir švedai yra daug labiau pažengę, ugdydami jaunąją kartą. Pasirodo, jų emocinis raštingumas daug geriau vertinamas nei mūsų ar kitų Rytų Europos šalių. Mes net nesuvokiame, kad šito reikia mokyti ir mokytis, kad tai nėra savaiminė duotybė. Pavyzdžiui, pyktis yra natūralus procesas, bet turime gebėti suprasti, kodėl pykstu – įvardyti priežastį (tarkime, pavargau). Visi minėti trys komponentai yra labai svarbūs. Jeigu turėsime balansą tarp intelektinio, socialinio ir emocinio raštingumo, geriau, ramiau, išmintingiau gyvensime.

 

Išvados:

  • Informatinis mąstymo ugdymas – visuotinis modernus XXI a. ugdymo uždavinys.
  • Svarbu – realaus pasaulio problemų sprendimas, duomenų analizė (tyryba), automatizavimas (programavimas).
  • Informatinį mąstymą svarbu ugdyti per visų dalykų pamokas.
  • Neformalus ugdymas – svarbi ugdymo dalis.
  • Mokiniai turi patirti, kad programavimas yra įvairus, skirtingų lygių ir kūrybiškas procesas.
  • Informatiniam mąstymui ugdyti taikomi įvairūs metodai: mokymasis darant, darbas grupėse, žaidybinimas, projektinės veiklos ir kt.

 

Ateis toks metas, kai daugelį dalykų atliks robotai, jie galės surašyti įvairias komandas, atlikti užduotis, bet tikrai joks robotas nesukurs naujų idėjų, todėl jas generuoti turime visi kartu. O pasisemti idėjų noriu visus pakviesti į rugpjūčio 20 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyksiančias dirbtuves. Pavyko sukviesti daugybės skirtingų šalių atstovus, kurie dirbs, diskutuos drauge su jumis.

 

PROJEKTO LŪKESČIAI, DŽIAUGSMAI IR IŠSIPILDŽIUSIOS SVAJONĖS

(Albina Zdanevičienė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė)

Su informacinių technologijų projektu pradiniame ugdyme startavome 2017 m. vasarį, yra numatyta, kad pirmasis etapas baigsis šių metų rugpjūčio mėnesį. Tikslas – sukurti ir išbandyti pradinio ugdymo informatikos turinį. Skamba ambicingai… Laiko turėjome nedaug. Kaip mums sekėsi?

Informatika pradinėse klasėse – naujovė, todėl buvo be galo reikalinga mokytojų praktikų pagalba. Buvo suplanuota, kad trys komandos – Ugdymo plėtotės centro (UPC), mokslininkų bei mokytojų – dirbs drauge. Žinoma, kvietėme prisijungti visus, kurie nori padėti. Sulaukėme verslo, mokyklų steigėjų, pavienių asmenų ir kitų pagalbos.

 

Vienas pirmųjų darbų buvo susirasti degančias, norinčias aktyviai veikti mokyklas. Tokių atsirinkome 10. Ištisus metus visos komandos ieškojome, siūlėme, tarėmės, ką ir kaip daryti, kad dirbtume kokybiškai. Pirmojo etapo rezultatai: išanalizuota ir aptarta, ko vaikus pradinėse klasėse reikėtų mokyti, kokie mokinių gebėjimai turėtų būti ugdomi, kokia turėtų būti turinio apimtis, kaip mokyti, parengta metodinė medžiaga, priemonių naudojimo ir veiklų pavyzdžiai, rengiamas informatikos sąvokų žodynas. Taip pat svarstyta, kas toliau, kaip dirbsime su 100 mokyklų. Paraleliai vyko iniciatyvos sklaida visuomenei, organizavome renginius, dalyvavome parodose, viešinome naujienas projekto svetainėje – dabar jau, manau, nėra mokytojo, kuris nežinotų apie šį projektą. Labai daug dirbo mokyklų atstovai, viešindami ir skleisdami projekto idėjas savo regionuose.

 

Projekte būtų galima išskirti du etapus. Pirmasis etapas – veiklų pavyzdžius kūrė mokslininkai, o juos išbandė mokyklos. Buvo sukurtos veiklos su „Bebro“ žaidimo kortelėmis, su „Informatika be kompiuterio“, „ScratchJr“ – programavimas mažiesiems, „Blue-Bot“ robotai, „CodeMonkey“ – programavimo platforma, „Scottie GO!“ – edukacinis žaidimas.

Antrajame etape veiklas kūrė mokytojai, o jas apibendrino, peržiūrėjo, prireikus papildė mokslininkai. Buvo sukurtos veiklos, per kurias vaikai mokomi piešti, kurti atvirukus, istorijas, minčių žemėlapius, diagramas, įvairias vaizdo priemones ir daugybę kitų programėlių. Per projektą mokyklos turėjo galimybę išbandyti dvi virtualias mokymosi aplinkas: ViLLE ir DB Primary. ViLLE išbandė trys projekto dalyviai, o DB Primary galėjo išmėginti visos norinčios mokyklos.

 

Kaip mes dirbome?

Turėjome dvejus ilgus mokymus ir daug kūrybinių dirbtuvių, susitikimų. Taip, kaip šįryt matėme šurmulį Švietimo ir mokslo ministerijoje, mokykloms pristatant savo naudotas IT priemones, dažnai vykdavo ir mūsų susitikimuose. Vaikai informatikos mokėsi per įvairių dalykų pamokas: kūno kultūros, dailės, lietuvių kalbos, matematikos ir pan.

Visa informacija apie projektą skelbiama projekto svetainėje https://informatika.ugdome.lt. Turime dar truputį laiko, padirbėsime, manome, kad iki rugsėjo 90 naujų ir 10 jau patirties įgijusių mokyklų turės parengtą bloką informacijos iš šių metų įdirbio.

 

(Red. past. Projekte dalyvavusios mokyklos trumpais filmukais pristatė, kaip joms sekėsi įgyvendinti projekto veiklas, kokiomis nuotaikomis šiuos mokslo metus gyveno vaikai ir mokytojai. Pasak mokytojų, dalyvavimas projekte – iššūkis visiems, tačiau nepasigirdo nė vieno, kuris sakytų, kad antrą sykį jo nepriimtų. Mokytojai džiaugėsi ir dėkojo už galimybę pasisemti naujos patirties ir drauge kurti naują, įdomų ugdymo turinį, o filmukuose matyti vaikų veidai dar kartą patvirtino, kad auga naujoji technologijų karta. Jiems ir priemonės, ir interaktyvios užduotys – savos, artimos, suprantamos.

Dešimties mokyklų komandos, apdovanotos padėkos raštais, žadėjo ir toliau tęsti pradėtą darbą bei tapti mentoriais naujoms projekto dalyvėms.)

 

AR MANO MOKYKLA PASIRENGUSI MOKYDAMA TAIKYTI SKAITMENINES TECHNOLOGIJAS?

(dr. Vaino Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų centro direktorius)

Užsienyje yra sukurta daugybė modelių, ko trūksta mokyklai. Mokyklai labai svarbu turėti infrastruktūrą. Vieną dieną nusipirkai programą, kitą dieną jau reikia ją atnaujinti. Taip pat itin svarbūs yra mokyklų vadovai. Jeigu jie neįsitrauktų į naujovių kūrimą, priėmimą, tai ir mokytojai niekur nenueitų. Todėl be lyderystės šiandien – niekur… Puiku, kad egzistuoja mokyklų strateginiai planai, bet dar svarbiau, kad būtų stebima, ar tai, kas juose parašyta, yra įgyvendinama. Iš kiek puslapių programa besusidarytų – labai svarbu, kaip ją pritaikysime. Turi būti vertinamos tiek mokytojų, tiek vaikų skaitmeninės kompetencijos. Be galo svarbi bendradarbiavimo aplinka, atmosfera mokykloje. Pavyzdžiui, sukūrėte kažką nauja, kaip pasidalijate tarpusavyje? Ar sukurta tam erdvė? Raginu atkreipti dėmesį, kiek reikia įvairių komponentų, kai mokykloje yra integruojamos informacinės technologijos.

 

Kas visa tai turi daryti mokykloje? Man atrodo, kad visos funkcijos yra labai svarbios, bet ne visada yra kam jas atlikti. Pasaulyje mokyklose egzistuoja tokie žmonės kaip informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) koordinatoriai. Turime pasiūlymą: susipažinti su „DigCompOrg“ (https://ec.europa.eu/jrc/en/digcomporg/framework) metmenimis ir pagal juos peržiūrėti savo planus. 2018 m. rudenį kviečiame įsivertinti mokyklos rezultatus, taikant „DigCompOrg SELFIE“ įrankį, kuris bus pristatytas per parodą „Mokykla“ lapkričio mėnesį.

2019 m. mokyklų darbuotojus, koordinuojančius IKT veiklą, kviečiame dalyvauti ITC projekto mokymuose. Mokymai atitiks „DigCompOrg“ struktūrą (15 sudedamųjų dalių), bus galimybė rinktis tai, kas domintų mokyklą ar patį darbuotoją.

 

Prieš pradedant skaityti apibendrinamąjį renginio pranešimą, UPC direktorius Giedrius Vaidelis pranešė keletą gerų žinių: „Pirma – šiandien vyko projekto „Informatika pradiniame ugdyme“ vadovų konkursas, kurį laimėjo Giedrė Tumosaitė. Antra – prieš keletą savaičių pasirašėme sutartį su Europos socialiniu fondu, todėl šiandien noriu atsiprašyti visų mokyklų, kurioms melavau, sakydamas, kad jokios paramos projekto tąsai nebus. Iš tiesų paramą visi gausite, tik kol kas negaliu įvardyti, kokia ji bus.“

 

PROJEKTO „INFORMATIKA PRADINIAME UGDYME“ SĖKMĖS ISTORIJA TĘSIASI

(Giedrė Tumosaitė, Ugdymo plėtotės centro metodininkė)

Noriu pradėti nuo to, kad 100 mokyklų gaus 100 komplektų priemonių. Viename komplekte bus apie 16 planšetinių kompiuterių.

Projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ pereis į kitą fazę, plėsis, gilės, tęs ugdymo turinio kūrimą. Projekte išskiriamos 2 grupės mokyklų: 10 + 90 – pagrindinė grupė, su kuria bus dirbama tiesiogiai, o kitą grupę sudarys visos pradinės Lietuvos mokyklos. Sąmoningai sakau 10 + 90, nes iš pirmojo dešimtuko mokyklų tikimės daugiau paramos. Manome, kad į jus galėsime remtis kaip į turinčius patirties ir galinčius ja dalytis su naujai ateinančiomis 90 mokyklų.

 

Taigi projekte 100 mokyklų kurs ir išbandys integruotą turinį, mokymo veiklų scenarijus su užduotimis. 10 mokyklų nuolat konsultuos naujai prisijungusias. Be to, bus parengtos dvi Kvalifikacijos tobulinimo programos, skirtos skaitmeninei kompetencijai tobulinti ir informatikai integruoti pradinėse klasės. Bus paruošti 100 mokyklų mokytojai. Vėliau, nuo 2019 m., – visi Lietuvos pradinių klasių mokytojai.

 

Veiklų planavimo scenarijus ir užduočių banką kurti, bandyti, tobulinti padės mokslininkų ir praktikų grupė. Mokyklos bus kviečiamos į kasmetinius pasidalijimo gerąja patirtimi renginius. Vyks nuolatinis darbas ir bendradarbiavimas virtualioje mokymo ir bendradarbiavimo aplinkoje.

Kvalifikacijos tobulinimo programas planuojame organizuoti vadinamojo mišraus mokymo, t. y. kontaktines ir nuotolines. Manome, kad 2020 m. programa turėtų aprėpti visas Lietuvos mokyklas. Tada 100 mokyklų sniego gniūžtės principu taip pat padės, konsultuos kitas šalies mokyklas. Tai yra pagrindinės artimiausių metų veiklos.

 

Žinutė būtų tokia: turime veiklos rėmus, nusimatę žingsnius, bet labai tikimės, kad turinį – programos įgyvendinimo, integravimo dalykus – galėsime kurti kartu su jumis, atsižvelgdami į jūsų nuomonę ir pasiūlymus.

 

***

„Prasidėjus projektui, sakėme, kad mes taip pat mokysimės, nes yra daugybė dalykų, kurių nežinome. Šiandien matėme, kad buvo pasiekta daugybė numatytų ir net nenumatytų tikslų. Netrukus prasidės kitas projekto etapas, atsiras dar daugiau bendraminčių, kurie generuos naujas idėjas ir iš kurių vėl galėsime mokytis. Galime matyti, kaip mokyklos išeina už savo ribų. Be abejonės, projektas atskleidė, kad Lietuvoje mes daug galime ir turime potencialių žmonių, galinčių kurti, atrasti, įgyvendinti, plėtoti“, – pasibaigus pranešimams kalbėjo G. Vaidelis.

 

Viceministras G. Kazakevičius nusistebėjo ir pasidžiaugė: „Išgirdęs projekto tikslą, tikėjausi, kad bus daug kalbama apie IT raštingumą, dominuos įvairūs IT terminai ir pan. Išgirdau visai ką kita… Pasižymėjau jūsų minėtus žodžius: „jausmai“, „žaidimas“, „nuotaika“, „užaugome“, „draugavome“, „patyrėme ir pritaikėme“, „dalijomės“, „padėjo“, „žinome, ko norime“, „gebame pasiekti“ ir pan. Tai labai siejasi su tuo, ką šiandien minėjo profesorė, turiu galvoje intelektinį, socialinį ir emocinį raštingumą. Akivaizdu, dominuoja du paskutinieji. Neabejoju, kad intelektinis taip pat yra, bet jis pasilikęs ugdymo turinyje, kiekvienos dienos darbe. Man atrodo, kad ne tiek svarbu atsiradę rezultatai, aprašai, kurie išliks ateities kartoms, daug svarbiau, ką išmokote, supratote ir ką perdavėte vaikams – tai niekada nepradings.“

 

Iki 2020 m. šalies mokyklose bus pakeista informatikos ugdymo programa, su pradmenimis vaikai bus supažindinami nuo priešmokyklinės grupės, o vyresnėse klasėse informatikos mokymas turės atsinaujinti iš esmės.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *