Muzikinis ugdymas, trunkantis nuo…

„Muzikantai, dainininkai, atletai, atėję į šį pasaulį, niekuo nesiskiria vienas nuo kito, tačiau kiekviename iš jų gabumų prasme slypi mįslė. Būtent tas bruožas ir lemia polinkius, vystymąsi, tobulėjimą, ženklesnius pasiekimus bei motyvaciją, t. y. unikalų aktyvumą, veiklą gyvenime.“ (Maria Montessori „The Child in the Family“)

 

M. Monterssori kaip muzikinio ugdymo tikslą nurodė tobulinti tris dalykus: vaiko kūną, protą ir sielą. Ugdymo procesą suvokė kaip vientisą ir nedalomą asmenybės formavimą. Kadangi ugdymo procesas apima vaiko esybę, jis neatskiriamas nuo fizinio aktyvumo, nes tai – judėjimas, dainavimas, grojimas ir gebėjimas perteikti jausmą ar idėją. Pasak M. Montessori, muzika – tai kalba, garsų judėjimas laike. Garsai juda tam, kad išreikštų mintį.

Muzikos pažinimą M. Montessori tapatino su motinos kalba, kuri vaikui yra didžiausia gyvenimo vertybė. Be žodžių kaip prasminių vienetų, motina vaikui perduoda mąstyseną, emocijas, dvasinį gyvenimą, kultūrą. Vaikas visa tai sugeria per kalbos ženklus, melodiją, spalvą. Ta pačia maniera vaikas perteikia jausmus, nuotaikas. Jo kaip asmenybės ir psichologinis vystymasis priklauso nuo to, kas buvo perduota su motinos kalba, būtent: asmenybės charakteris, kuklumas, trūkumai, gebėjimai ir kiti paslėpti dalykai. Motina įspaudžia savo pėdsakus jo esybėje.

 

M. Montessori suformulavo motinos kalbos mokymosi seką:

• Mokosi klausytis. Kalbos mechanizmas dar nėra susiformavęs.
• Mėgdžioja, vapa, artikuliuoja pirmuosius žodžius, frazes, sakinius. Vaikas imituoja ne vien žodžius, bet ir emocijas. Žodžius naudoja tam, kad sukurtų naujus darinius.
• Mokosi rašyti ir skaityti kalbą.

 

Šia seka, pasak M. Montessori, vaikas mokosi muzikos. Pedagogės teigimu, vaikas į muzikinę aplinką įvedamas anksčiau, nei patenka į mokyklos suolą. Šiuolaikiniai neurologiniai tyrimai įrodė, kad vos devynių savaičių kūdikis, būdamas motinos įsčiose, reaguoja į triukšmą. Nėštumo antrojo trimestro pabaigoje jis girdi. Pirmąją kalbą išgirsta būdamas įsčiose. Besilaukianti motina joje augantį vaisių įveda į muzikos pasaulį dainuodama, niūniuodama, pratina jį prie muzikos kaip kalbos. Šis procesas nenutrūksta ir vaikui gimus. Naujagimiams reikia girdėti ritmą – tai gali būti įvairūs barškučiai, muzikos garsai, dainelės, lopšinės, kurios daugelį kartų kartojamos. Paūgėjus rekomenduotina ploti, mušti du pagaliukus, šokinėti, trepsėti.

Kada vaikas įžengia į Montessori darželio aplinką, jis jau spontaniškai geba reaguoti į muziką. Jam muzikos elementus mokytoja pristato palaipsniui ir struktūrizuotai.

 

Ritmo pojūtis. Skatinamas ritmiškai vaikščioti tiesia linija. Naudojamos kitos natūralios išraiškos judėjimo priemonės kaip: bėgimas, ėjimas greitėjančiu tempu, plojimas į kelius, šokinėjimas ir t. t.

 

Garsų aukštumas. Dainuodamas daineles, lopšines, klausydamas įrašų, vaikas suvokia, kad garsai yra skirtingo aukštumo. Pavyzdžiui, pianino klaviatūroje pedagogas paspaudžia du kontrastingus garsus: vienas iš jų – labai aukštas, kitas – žemas. Rekomenduotina, kad abu garsai būtų parinkti iš klaviatūros kraštų. Tada mokytoja užduoda klausimą, kuris iš šių nuskambėjusių garsų yra aukštesnis: pirmasis ar antrasis?

M. Montessori neapsiriboja vien diatonika. Ji įtraukia ir alteruotus garsus. Kada vaiko klausa tampa jautresnė muzikinių garsų aukštumui, mokoma atpažinti du šalia esančius muzikinius garsus (vienas diatoninis, kitas alteruotas). Kuris aukštesnis, o kuris žemesnis?

 

Mokytoja paspaudžia vieną iš klaviatūros garsų. Vaikas įsimena ir stengiasi klaviatūroje jį surasti.

Netiksliai intonuojantiems vaikams M. Montessori siūlo save išgirsti. Tam tikslui ji rekomenduoja delnais užsidengti ausis. Vibruojantis garsas galvoje priverčia suklusti.

Po šių pratybų M. Montessori supažindina su oktavos garsais ir penkline.

Kad vaikai įsimintų garso padėtį penklinėje, pedagogė naudoja įvairiausias pagalbines priemones, pavyzdžiui, sagas.

 

Tembras. Vaikams pristato įvairiais tembrais skambančius muzikos instrumentus. Instrumentus parenka iš orkestro sudėties. Tai – šviesių (kaip styginiai), triukšmingų tembrų (kaip mušamieji)…

 

Intensyvumas. Vaikams pateikiami įvairaus skambėjimo kūriniai: ramios lopšinės, iškilmingi ir triukšmingi maršai, forte ir piano dinamika atliekami kūriniai.

 

Kultūra. Mokytojas pristato įvairių šalių muziką, formuoja supratimą, kad muzika atsirado atitinkamuose geografiniuose taškuose. Pasaulis nesibaigia už mokyklos sienų. Yra šalys, turinčios savo istoriją ir kultūrą.

 

Forma. Vaikams pateikiami įvairios trukmės kūriniai. Jie lyginami su kalbančiojo sakiniais (trumpi, ilgi).

 

Kada vaikas pasiekia elementarų M. Montessori muzikos supratimo lygį, minėtieji elementai yra pristatomi detaliau, naudojant natų raštą. Pasitelkus judančias figūras penklinėje, pratinama prie melodinių darinių, improvizavimo jais. Tai, autorės teigimu, yra muzikinės kalbos elementai. Jie atlieka abėcėlės funkciją. Šias pamokas galima paįvairinti kortelėmis su muzikiniu ženklu. Kad vaikas lengviau įsimintų muzikinio ženklo pavadinimą, jį galima skiemenuoti, turėti specialų sąsiuvinį, kuriame būtų pažymėti muzikiniai terminai, paaiškinti vaikui suprantama kalba.

Taip pat vaikas yra supažindinamas su muzikos pasaulio herojais, įžymybėmis, t. y. kompozitoriais ir muzikos formų plėtojimosi etapu.

 

Kokias išvadas būtų galima padaryti iš šio muzikinio eksperimento, kuris trunka nuo gimimo iki paskutinės dienos mokykloje? Filosofė Susanne Langer teigia, kad simbolių žinojimas padeda suprasti kalbą, t. y. kalbai suteikia prasmę, vidinės patirties, žinojimo, pažadina emocijas ir padeda išgyventi meną. Visa tai turi reikšmės vaiko emociniam gyvenimui, vidinėms mintims, jausmams.