Mokykla kitaip!

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lankiausi vienoje iš Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų – tai Vilniaus Baltupių progimnazija. Vos tik peržengus mokyklos slenkstį, nustebino nepriekaištinga tvarka. Žinodama, ko čia atėjau, nieko nelaukdama akimis ieškojau išskirtinių erdvių. Ir visa tai dėl to, kad ši progimnazija pateko tarp 7 kitų šalies mokyklų, galėjusių dalyvauti projekte „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Jo tikslas – pagerinti ugdymo(si) kokybę progimnazijose ir pagrindinėse mokyklose, modernizuojant fizinę ir socialinę mokyklų aplinką, t. y. kuriant mokinių ir mokytojų poreikius, šiandieninius ugdymo proceso reikalavimus atitinkančias edukacines erdves. Projektas inicijuotas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o įgyvendintas Švietimo aprūpinimo centro drauge su partneriais (savivaldybėmis, aukštojo mokslo įstaiga ir pan.).

 

Netrukus sutikau visą mokyklos administracijos komandą – tai laikinai direktoriaus pareigas šioje mokykloje einantis Vilniaus Jeruzalės progimnazijos direktorius Linas Vasarevičius, pavaduotoja ugdymui (atsakinga už 1–4 kl.) Gražina Židonienė, pavaduotoja ugdymui (atsakinga už 5–8 kl.) Kristina Beinorienė ir pavaduotoja ūkio reikalams Jurgita Kilpytė. Jie visi drauge ne tik pasidžiaugė naujomis, kitokiomis per projektą atsiradusiomis erdvėmis, bet ir parodė, kaip jos funkcionuoja praktiškai, papasakojo, kokios idėjos jose jau įgyvendinamos ir kokių minčių dar turintys ateičiai. Pasikalbėjome ir apie projektų, ateinančių į mokyklas, pridėtinę vertę ir tai, ko jiems vis dar trūksta. Permąstėme pokytį, kurį mūsų vaikams daro moderni, šiuolaikiška aplinka ir t. t. Pasak L. Vasarevičiaus, įgyvendinus šį projektą mokykloje tapo linksmiau, jaukiau, mieliau būti, todėl atnaujinti erdves – tai ne tik nupirkti naujus baldus, bet juos įprasminti, įgalinti, kad visiems būtų gera veikti. Kad ir kaip būtų, mokykloje svarbiausi yra žmonės – komanda, kuri atveda vaikus į erdves ir prisijaukina jas…

G. Židonienė, K. Beinorienė, J. Kilpytė ir L. Vasarevičius

Erdvės, atsiradusios per projektą…

 

Per projektą „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“ Baltupių progimnazijoje buvo pertvarkytas priesalis, aktų salė, muzikos kabinetas, radijo studija, visiškai naujai įrengta mažoji sporto salė pradinukams ir pagal reikalavimus pertvarkytas avarinis išėjimas.

Pasak mokyklos vadovo, vienas iš esminių pokyčių yra tas, kad erdvėse atsirado daug stiklo. „Priesalis ir anksčiau buvo, bet, įgyvendinant projektą, buvo išgriauta mūro siena ir vietoje jos statyta stiklinė. Mums iškart kilo klausimas dėl vaikų saugumo, supratome, kad vaikai, sėdėdami ant naujųjų minkštasuolių, remsis į ją“, –pirminiais nuogąstavimais dalijosi L. Vasarevičius. „Architektai patikino, kad ant šio stiklo galėtų automobiliai važinėti ir jam nieko nenutiktų, todėl saugumo klausimo jau nebegvildename“, – kalbėjo pavaduotoja Gražina.

 

J. Kilpytė pasidžiaugė, kad mokiniai be galo mėgsta šią erdvę. Jiems čia patinka ir žaisti, ir su savimi pabūti, atsikvėpti. Anot jos, ši vieta – daugiafunkcė!

Pavaduotoja Jurgita taip pat pastebėjo, kad per projektą visiškai naujai atsirado tik viena erdvė – tai mažoji sporto salė. Ji buvo sukurta aukojant aktų salės ir radijo studijos bei archyvo erdves, bet dabar 1–4 klasių mokiniai turi savo sporto erdvę, kurios be galo trūko mokykloje.

Neabejoju, kad ši sporto salė – itin patraukli vaikams. Šviesių ir tamsių spalvų kontrastai, stiklas, išplečiantis erdvę, minkšti čiužiniai… O kur dar vaikų džiaugsmas – laipiojimo sienelė, primenanti modernius, šiuolaikiškus žaidimų kambarius.

 

„O štai muzikos kabinetas – tiesiog suremontuotas. Buvo suplanuoti trapecijos formos baldai, kėdžių specialus sudėliojimas, interaktyvus ekranas“, – pasakojo pavaduotoja Jurgita.

 

Naujų erdvių projektai – architektų ar bendruomenės nuopelnas?

 

Administracija sako, kad į erdvių projektavimą, kūrybinį procesą buvo įtraukti visi: tėvų atstovai, mokytojai, mokiniai, o visai bendruomenei talkino ir idėjų įgyvendinimo galimybes kūrė Vilniaus dailės akademijos architektai. Po tokių kūrybinių dirbtuvių, pasak pavaduotojos Jurgitos, architektai sukūrė visos mokyklos atnaujinimo projektą, o vėliau bendruomenei reikėjo pasirinkti erdves, kurias norėtų atnaujinti.

Išskirtinai patrauklių minkštųjų geometrinių figūrų pufų idėja kilo projekto svarstymo laikotarpiu, vaikai norėjo kažko, ant ko būtų galima susėsti. „Visa tai buvo komandinis darbas“, – patvirtino visi kartu.

Pavaduotoja Gražina pastebėjo, kad vaikai pageidavo erdvių popamokinei veiklai, relaksacijai. „Esame jau čia sukvietę aštuntokų ir ketvirtokų tėvus, jie žavėjosi ir džiaugėsi erdve, kurioje jų vaikai leidžia laiką“, – sakė ji.

Edukacija naujose erdvėse

 

Administracija mano, kad ateityje visose naujose erdvėse atsiras daugiau veiklų, naujų projektų, idėjų – tiesiog dar labai neilgai jie visomis naujovėmis džiaugiasi, nes erdvės buvo atvertos 2018 m. lapkritį, o kai kurie baldai atkeliavo vos prieš keletą mėnesių.

K. Beinorienė pastebėjo, kad mokiniai kartais pasilieka priesalyje po pamokų, susistato minkštasuolius ir atlieka namų darbus.

G. Židonienė pabrėžė, kad ši vieta – puiki erdvė visos dienos mokyklos grupei, nes čia vaikai suranda veiklos, susigalvoja žaidimų ir, prižiūrimi mokytojų, smagiai leidžia laiką po pamokų. „Dabar, mokslo metų pabaigoje, mokytojai inicijuoja gražias kūrybines pamokas. Čia vyksta literatūriniai skaitymai – penktadieniais vaikai atsineša savo knygas ir, susėdę ant šių spalvingų pufų, skaito“, – sakė ji ir prisiminė, kad erdvę išnaudoja ir į „Baltupių radijo“ užsiėmimus susirinkę vaikai, mėgstantys čia generuoti idėjas, diskutuoti, ši vieta mėgstama ir mokinių savivaldos.

 

Administracija pasidžiaugė nors ir kiek sumažėjusia, bet itin gražia aktų sale, kurioje kasdien vyksta šokių pamokos. „Šiuo metu turime tik kolonėles, sumontuotas priesalio lubose, per kurias transliuojamas „Baltupių radijas“. Per projektą ne sykį teko svarstyti, ką sutinkame braukti iš sąrašo. Suprantama, dalis lėšų paskirta avariniam išėjimui suremontuoti, nes pagal besimokančių mokinių skaičių jis buvo per siauras“, – pasakojo pavaduotoja J. Kilpytė.

Pavaduotoja Gražina kartu pasidžiaugė muzikos kabinetu: nors naujiems baldams lėšų nepakako, tačiau pamokos kokybė išaugo. Anot pavaduotojos, muzikos mokytoja džiaugiasi gera garso izoliacija ir puikia akustika – visa tai itin svarbu muzikos pamokos kokybei. Be to, mokytoja išnaudoja priesalio erdvę per pamoką. Pavyzdžiui, prireikus pavaizduoti sutartinę ar kitus vaidybinius elementus, čia yra patogiau, erdviau.

 

Direktoriaus L. Vasarevičiaus nuomone, geras sprendimas buvo sienas pakeisti stiklu, nes taip erdvės atrodo didesnės, atviresnės. Vaikai aktų salėje turi tvarkingus užkulisius, pasiruošimo kambarėlį. Visa tai tarsi buvo ir anksčiau, bet ne taip erdviai, ne taip tvarkingai – niekas nenorėjo ten eiti. O štai dabar vaikai jaučiasi svarbesni, reikšmingesni, jaučia, kad jiems skiriama dėmesio, dirbama dėl jų gerovės. Scena gali būti išardoma, nors kol kas to neprireikė, bet negali žinoti, kokių projektų atsiras ateityje…

„Aktų salės užuolaidą galima atitraukti taip, kad viskas būtų atvira, arba prireikus užtraukti tarsi sudarant nakties įspūdį. Turėdami tokias galimybes, galime organizuoti įvairesnius renginius, rengti kino teatro seansus ir pan.“, – naujos erdvės galimybes rodė vadovas.

Pavaduotoja Gražina dar pastebėjo, kad itin patrauklios aktų salės kėdės, kurios paprastai sustatomos ir sutvarkomos po renginio, be to, yra nesunkios, todėl ir patys vaikai gali drąsiai jas tvarkyti.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

Neformaliojo švietimo mokytojas, žurnalistas Giedrius Krušnauskas, vadovaujantis mokyklos „Baltupių radijui“, pastebėjo, kad dabar jo darbo baras – tarsi tikra studija, juolab kai per langą matai veikiančius vaikus. Tik ir jis pridūrė, kad visgi mokykloje svarbiausia – žmonės, o aplinka tik padeda įgyvendinti idėjas. „Žinoma, jei aplinka palanki kūrybiškumui, kaip kad ši, galima daug efektyviau veikti. Pavyzdžiui, radijuje ugdome vaikų socialines ir komunikacines kompetencijas. Radijas suteikia pasitikėjimo savimi, vaikai auga kaip asmenybės. Nauja erdvė išties puiki, nepaisant to, kad radijo studijos patalpos, įgyvendinus projektą, sumažėjo, tačiau vaikai išmoko elgtis drausmingiau, tvarkingiau, kultūringiau. Užsiėmimai vyksta pagal tvarkaraštį. Radijas veikia visu pajėgumu, kviečiamės garsius žmones, supažindiname su jais mokinius. Taip vaikai motyvuojami, įkvepiami…“ – pasakojo jis.

Nauja erdvė – nauja kultūra!

 

Mokyklos vadovas L. Vasarevičius sakė, kad jiems patinka nauja erdvė. Anot jo, jeigu durys sulaužytos, tai taip ir norisi jas pribaigti. Paprastai tai, kas aplūžę, mokykloje ilgai neužsilaiko. O kai viskas taip tvarkinga, inovatyvu, tai ir mokiniai linkę saugoti. „Manau, kad tokių susitikimus ir bendrystę skatinančių erdvių turėtų atsirasti kaip galima daugiau. Jeruzalės progimnazijoje taip pat stengiamės įgyvendinti panašią idėją, bet gaila, kad ten neturime tokios erdvės… Norisi, kad bendruomenė bendrautų tarpusavyje, kurtų gražius, šiltus santykius, o sukurta jauki erdvė būtent tai ir skatina“, – pastebėjo vadovas.

Paklaustas, ar dėl šių erdvių įrengimo kilo naujų idėjų veikloms, renginiams, direktorius teigė, kad mokykloje kiekvieną dieną atsiranda naujų idėjų ir šios erdvės jau panaudojamos.

Sąsajos tarp mokymosi pasiekimų ir ugdymo infrastruktūros kokybės – egzistuoja ar ne?

 

Direktorius teigė manantis, kad tokios sąsajos išties egzistuoja. „Manau, kad vaikai tokiose aplinkose kitaip nusiteikia, auga jų motyvacija veikti“, – kalbėjo vadovas. Jam pritarė ir pavaduotoja Gražina: „Manyčiau, kad atnaujinta aplinka augina mokinių kultūrą, skatina bendrųjų kompetencijų ugdymą(si). Galbūt šio projekto patirčių dar mažai, bet turime puikų pavyzdį, kai buvo sutvarkyta mokyklos išorė pagal kitą projektą: anksčiau ant mokyklos sienų vis atsirasdavo netinkamas grafitis, o po renovacijos, netgi praėjus geram 10-mečiui, jokių „terlionių“ nėra. Džiaugiamės ir manome, kad graži aplinka auklėja ir augina vaikų mentalitetą.“

+ ir –!

 

Paprašytas išsakyti projekto pliusus ir minusus, direktorius labiausiai apgailestavo dėl to, kad projektams labai trūksta tęstinumo: „Kai jau turime keletą tokių išskirtinių erdvių, norėtųsi visą mokyklą įrengti tokiu stiliumi. Nepaneigiamas pliusas, kad atsirado tokios naujos erdvės, kur visi noriai renkasi, bendrauja, mokytojai gali vesti kitokias, inovatyvias pamokas, minkštas figūras galima kūrybiškai pritaikyti ugdymo procesui.“

„Kalbant apie minusus, tai šiek tiek buvome sunerimę dėl aktų salės kėdžių, kurios braižė grindis, bet pranešus projekto vykdytojams, kaip mat viskas išsisprendė: kėdžių apačios buvo apklijuotos specialiais lipukais ir dabar galime drąsiai naudotis. Tiesa, pasitaikė ir statybos darbų broko, bet statybininkai pažadėjo visa tai pataisyti. Tiek projekto vykdytojai, tiek statybininkai išgirsta mūsų pastebėjimus“, – kalbėjo pavaduotoja Jurgita.

 

Mokyklos vadovas atkreipė dėmesį, kad mokykloje pagrindinis siekis – mokinių saugumas ir kaip galima daugiau tolerancijos. Pasak jo, tvarkinga, kūrybiška aplinka irgi prie to prisideda, nukreipdama mokinių mintis, veiksmus kita linkme.

Tam pritarė ir pavaduotoja Kristina: „Išties į šią erdvę sueina įvairaus amžiaus vaikai: nuo pirmokų iki aštuntokų. Jie visi čia randa sau vietą, vieni iš kitų mokosi. Mažesnieji mokosi iš didesniųjų, o didesnieji, tai suprasdami, yra priversti pasitempti. Erdvė suartina bendruomenę, tarsi mokydama būti kartu.“

 

Paklausti, ką mano apie baldų ir medžiagų kokybę, vadovai sakė, jog dar pernelyg mažai laiko praėjo, kad galėtų įvertinti. Direktoriaus manymu, svarbiausia ne tai, kad baldai susidėvės, o tai, kad vaikai noriai čia leistų laiką. Susidėvėjimas, anot jo, natūralus procesas, o ką jau kalbėti apie mokyklą, kurioje mokosi daugiau kaip 800 mokinių!..

 

***

Svarbiausia – matyti žmones, kuriems ne vis vien, kur mokyti ir kaip mokyti, ne vis vien, kur auga ir leidžia laiką jų mokyklos vaikai. Projektas „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų ir pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“ ne tik prisidėjo prie gražesnio Vilniaus Baltupių mokyklos interjero, bet ir sutelkė bendruomenę į naujas, auginančias erdves, suteikė daugiau galimybių ir pailsėti, ir ugdytis…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *