Lituanistinio švietimo pamokos

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Birželio pabaigoje Vilniuje vyko užsienio lietuvių bendruomenių švietimo tarybų pirmininkų, lituanistinio švietimo įstaigų atstovų ir lituanistikos (baltistikos) centrų dėstytojų forumas „Lituanistinio švietimo pamokos: šimtmečių jungtys“. Renginys truko dvi dienas: pirmoji buvo skirta lituanistinio švietimo aktualijoms ir sritims bei rekomendacinei integruotai lituanistinio švietimo programai pristatyti, paskaitą apie Nepriklausomybės akto radimą ir tolesnį jo gyvenimą skaitė prof. Liudas Mažylis, o antrąją forumo dalyviai diskutavo grupėse. Renginio pradžioje į susirinkusiuosius kreipėsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė: „Šis forumas – puiki galimybė pasidalyti idėjomis, kuo lituanistinis švietimas gyvena čia, Lietuvoje, kokie yra mūsų nuveikti darbai, pastangos, atrasti vieniems kitus – galbūt dirbate tose pačiose šalyse, bet skirtingose bendruomenėse, sutvirtėti, investuoti į tai, kas yra svarbiausia, – žinias. Iš žmogaus galima atimti daug ką: laisvę, galimybę gyventi savoje šalyje, bet neatimsi žinių, kalbos, jei yra galimybė ją išmokti, puoselėti.“

Kalba – stipriausias ryšys

 

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke citavo Lietuvių chartiją, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Vokietijoje 1949 m. priimtą dokumentą, kurio 3 ir 7 punktuose sakoma: „Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys, lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. Mokykla yra tautinės dvasios židinys, kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju.“ Pagal šį dokumentą yra sukurta Pasaulio lietuvių bendruomenė. „Remdamasi šiais teiginiais sveikinu visus susirinkusius į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui vainikuojamą lituanistinio švietimo forumą. Pasaulio lietuvių bendruomenė vienija lietuvius 45 pasaulio šalyse, lituanistinis švietimas, kaip pabrėžiama chartijoje, yra vienas prioritetų. Metų pradžioje pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Valstybine lietuvių kalbos komisija, pagal ją simboliškai esame numatę įvairiais būdais ir priemonėmis didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti jos mokymosi motyvaciją lituanistinėse mokyklose pasaulyje ir prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos. Vienas iš siekių lieka, kaip motyvuoti tėvus gyvenant užsienyje mokyti vaikus lietuvių kalbos“, – kalbėjo PLB pirmininkė.

 

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė pristatė lituanistinį švietimą, vykdomą per įvairias veiklas: formalųjį ugdymą (10 lietuviškų mokyklų užsienyje), neformalųjį švietimą (lituanistines mokyklas, kurių vis daugėja) ir 39 lituanistikos centrus, kuriuose dėstoma ir tiriama lietuvių kalba bei kultūra. Pagrindinės lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys yra formaliojo ir neformaliojo lituanistinio švietimo ugdymo turinio stiprinimas, pagalba lituanistinio švietimo mokytojams ir dėstytojams, lituanistinių mokyklų bendruomenių stiprinimas per neformalųjį švietimą, sąlygų lietuviams grįžti ir mokytis Lietuvoje sudarymas. Tarp naujausių darbų – pakeisti teisės aktai ir sukurta galimybė lituanistines mokyklas ir lituanistikos (baltistikos) centrus įtraukti į Švietimo ir mokslo ministerijos institucijų registrą (jį galima rasti interneto svetainėje www.aikos.smm.lt) bei ŠMM interneto svetainėje pateikiama grįžtantiesiems į Lietuvą aktuali informacija.

 

Dėl gero mokyklos vertinimo ir puikių mokymosi bei palengvinto stojimo į Lietuvos universitetus sąlygų Rygos lietuvių vidurinę mokyklą vis dažniau renkasi ne tik lietuviai. Tačiau mokyklos bendruomenė įgyvendina savo tikslą: skleidžia lietuvybę, moko lietuvių kalbos.

Rygos lietuvių vidurinės mokyklos direktorė Jolanta Nagle pristatė formaliojo ugdymo mokyklas, kurias šiuo metu remia ir kurių veiklą koordinuoja ŠMM. Dvi tokios mokyklos yra Baltarusijoje, keturios Lenkijoje, po vieną Latvijoje, Rusijoje ir Vokietijoje. Jose mokosi nuo 41 (Vidugirių pagrindinėje mokykloje lietuvių mokomąja kalba Lenkijoje) iki 460 (Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje Maskvoje) mokinių. Pranešėja papasakojo ir apie savo vadovaujamą ugdymo įstaigą – dėl gero mokyklos vertinimo ir puikių mokymosi bei palengvinto stojimo į Lietuvos universitetus sąlygų Rygos lietuvių vidurinę mokyklą vis dažniau renkasi ne tik lietuviai. Tačiau mokyklos bendruomenė įgyvendina savo tikslą: skleidžia lietuvybę, moko lietuvių kalbos. Per šventes mokykloje įtraukiami ir mokinių tėvai, Rygos lietuviai, mokykla yra Latvijos lietuvių kultūros centras, organizuoja įvairius projektus, festivalius, bendradarbiauja su daugeliu Lietuvos mokyklų.

 

Briuselio II Europos mokyklos Lietuvių sekcijos koordinatorius Arūnas Krikštaponis pasakojo apie Europos mokyklas, kurios buvo įkurtos Europos Sąjungos institucijose dirbančių tėvų vaikams. Šios mokyklos yra valdomos visų valstybių narių vyriausybių. Šiuo metu yra 13 Europos mokyklų, jose mokosi apie 27 tūkst. mokinių. Šiemet jose mokosi 364 lietuviai: 5 mokyklos įsikūrusios Belgijoje, 2 Liuksemburge, 3 Vokietijoje, po vieną Olandijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Dar yra akredituotos Europos mokyklos, skirtos vaikams, kurių tėvai rotuoja: pakeitę gyvenamąją vietą ir perėję į kitą tokią mokyklą mokiniai gali tęsti ugdymosi procesą pagal tą pačią programą. Jeigu kalbos sekcijos mokykloje nėra (mokinių skaičius per mažas), mokiniai vis tiek turi teisę mokytis gimtąja kalba – mokykla, jei turi galimybę, samdo mokytoją, jei ne – suteikia galimybė mokytis nuotoliniu būdu. Užtikrinama, kad mokinys bet kada galėtų grįžti į savo šalį, ypač baigęs mokyklą galėtų mokytis gimtosios šalies aukštosiose mokyklose. Lietuviai mokosi šiose Europos mokyklose: Liuksemburgo I (pernai buvo 140 mokinių, pradinėse klasėse visų dalykų mokosi gimtąja kalba), Briuselio II (šiemet mokosi 193), Alikantės (4), Bergeno (5), Frankfurto (10), Miuncheno (1) – šiose mokyklose dirba po vieną lietuvių kalbos mokytoją, Varezės Europos mokykloje mokosi 9 lietuviai, juos moko dvi mokytojos.

Helsinkio Europos mokykloje, kuri yra akredituota Europos mokykla, mokosi 4 lietuvių mokiniai. Iš viso Europos mokyklose dirba 11 vietoje samdytų mokytojų ir 13 lietuvių mokytojų, kuriems konkursus organizuoja ŠMM, o įdarbina Vilniaus lietuvių namai.

Pagrindinė problema – motyvacija

 

Skatiname vaikus įvairia papildoma veikla, stovyklomis, būreliais, įtraukiame į užsiėmimus tėvus, kad tik motyvacija nekristų, o kiltų. Kai kurios lituanistinės mokyklos yra bendruomenių dalis, kai kurios turi juridinį statusą. Viena iš problemų, su kuriomis susiduriama, – patalpos.

Lituanistinių mokyklų vardu kalbėjo Londono lituanistinės mokyklos-darželio „Obelėlė“ direktorė Alvija Černiauskaitė: „Skatiname vaikus įvairia papildoma veikla, stovyklomis, būreliais, įtraukiame į užsiėmimus tėvus, kad tik motyvacija nekristų, o kiltų. Kai kurios lituanistinės mokyklos yra bendruomenių dalis, kai kurios turi juridinį statusą. Viena iš problemų, su kuriomis susiduriama, – patalpos, nes daliai mokyklų tenka jas nuomotis, o kai kuriose šalyse, ypač jų sostinėse, nuoma daug kainuoja, tada į pagalbą ateina tėvai, kartais prisideda vietinės savivaldybės.“ Vienose mokyklose pamokos vyksta kartą ar du per savaitę, kitose – kartą per dvi savaites ar kartą per mėnesį. Lituanistinių darželių auklėtiniai susitinka kasdien, ugdymas trunka 50 val. per savaitę. Skiriasi mokyklų modeliai ir finansavimas. A. Černiauskaitė išskyrė tris problemas: skirtingas vaikų lietuvių kalbos mokėjimo lygis bei lankomumas kiekvieną savaitgalį (kai kurie važinėja didelius atstumus) ir migracija į kitas šalis (išskyrus Lietuvą, nes tai jau nebe problema) ar miestus, o didžiausia problema yra motyvacija.

 

Prahos Karolio universiteto Baltistikos skyriaus lietuvių kalbos lektorė Geda Montvilaitė pristatė lituanistikos (baltistikos) centrus. Juose dirbantieji, priešingai nei kalbėjusieji anksčiau, orientuojasi į vietos bendruomenę, skleidžia Lietuvos kultūrą, kalbą. Lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulyje yra apie 40, iš viso dėsto ir dirba apie 140 dėstytojų ir tyrėjų. „Jaučiame iki galo nepadarytą darbą, nežinau, kiek Lietuva gali prisidėti – norėtume vieni pas kitus atvažiuoti, nes turime patirties, kuria norėtume pasidalyti, problemų, kurias galbūt tokiu būdu galėtume lengviau spręsti“, – kalbėjo G. Montvilaitė. Centrai užsiima kalbos mokymu, kai kur vykdomos savarankiškos bakalauro, magistro studijos, dirbamas mokslinis darbas, vykdoma metodinė veikla. Vykdomas projektas, kuriuo siekiama stiprinti lituanistikos ar baltistikos centrus užsienyje, skatinti juos bendradarbiauti tarpusavyje ar su Lietuvos mokslo institucijomis, siekiant gerinti aukštojo mokslo kokybę.

 

PLB švietimo tarybų, kurios koordinuoja lituanistinį švietimą, yra Airijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Kanadoje ir Vokietijoje. Jų vardu kalbėjo PLB Švietimo komisijos pirmininkas Arūnas Krikštaponis, kurio noras prieš trejus metus atėjus į tarybą buvo padaryti lituanistinio švietimo sistemą bent kiek nuoseklią. „Bendrojo lavinimo mokyklos turi diplomus, yra pripažįstamos, universitetai irgi, o ką gauna mokinys, išėjęs iš lituanistinės mokyklos? Tėvai klausia: „Šis išsilavinimas Lietuvoje bus pripažįstamas? Po 3 metų ketiname grįžti į Lietuvą.“ Mums reikia motyvuoti ne tik mokinius, bet ir tėvus. Prieš 5 metus paprašėme Nacionalinio egzaminų centro leisti laikyti lietuvių kalbos rašymo ir skaitymo standartizuotus testus, kad įrodytume, jog ir mūsų mokiniai gali atlikti tokias pačias užduotis“, – pagrindines problemas ir aktualijas išsakė A. Krikštaponis. Norint, kad mokymo kokybė būtų gera, reikia mokyti ir mokytojus, pusė lituanistinių mokyklų mokytojų nėra pedagogai, todėl reikia daug dėmesio skirti jų kvalifikacijai. Pasak Švietimo komisijos pirmininko, neretai rūpinantis lituanistiniu švietimu tenka išgirsti: „Važiuokite į Lietuvą ir gyvenkite, kam tas lituanistinis švietimas užsienyje?“, o juk be užsienyje gyvenančių lietuvių nebūtų įmanoma vykdyti ekonominių ryšių, lietuvių kalbos ir kultūros plėtros pasaulyje.

Rekomendacinė programa

 

Baigdami pagrindinį ugdymą mokiniai galėtų pasiekti B1 ar B2 lygį. Integruotos ugdymosi turinio sritys yra kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir rašymas bei kultūrinis ugdymas. Nurodyti tekstai yra rekomendaciniai, dalį jų skaito ir Lietuvoje besimokantys mokiniai, todėl jei šie per sunkūs, galima pasirinkti lengvesnius.

Ugdymo plėtotės centro (UPC) Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja doc. dr. Zita Nauckūnaitė pristatė rekomendacinę integruotą lituanistinio švietimo programą, kurią rengė kartu su UPC ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, istorijos, gamtos mokslų ir kitais specialistais. Programa, kuri nebus privaloma (tikimasi, kad švietimo ir mokslo ministrė ją patvirtins kaip rekomendacinę), apima ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir pagrindinį ugdymą. Programos tikslas – kad užsienio lietuvių jaunosios kartos siektų išsaugoti ir stiprinti ryšius su Lietuva. Programa sukurta remiantis lietuvių kalbos ugdymo strategija, ten sakoma, kad lietuvybė yra Lietuvoje ir svetur gyvenančių lietuvių bei Lietuvos piliečių asmeninės ir bendruomeninės tapatybės pamatas. Nuostatos ir vertybės, tapatybės įtvirtinimas yra svarbiau už kalbos taisyklingumą.

 

Baigdami pagrindinį ugdymą mokiniai galėtų pasiekti B1 ar B2 lygį. Integruotos ugdymosi turinio sritys yra kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir rašymas bei kultūrinis ugdymas. Nurodyti tekstai yra rekomendaciniai, dalį jų skaito ir Lietuvoje besimokantys mokiniai, todėl jei šie per sunkūs, galima pasirinkti lengvesnius. Teminė veikla suskirstyta į tris dalis, atsižvelgiant į mokymosi valandų skaičių – mažiausiai 30 val. per mėnesį, daugiausiai 90–120.

Siekiama, kad priešmokyklinukai ugdytųsi poreikį bendrauti lietuviškai, šio amžiaus esmė – žaidimas. Atsiranda transporto, kelionių, gyvūnijos ir augmenijos temos. Nurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima vertinti vaiko pažangą, gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti. Su pradinių klasių mokiniais kalbama apie medžiagas ir prietaisus, žmogaus sveikatą ir saugumą, žymius Lietuvos žmones, Lietuvos istoriją ir kultūrą. Tokiu pačiu principu išplečiamos ir pagrindinio ugdymo temos – visos programos turi tą pačią loginę struktūrą, tik palaipsniui siekiama aukštesnių gebėjimų.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *