Kultūros pasas – dovana visoms mokykloms

Alytaus Putinų gimnazijos kultūrinio sambūrio „Putinų balsai“ vadovas Vytautas Bigaila kalbina mokyklos direktoriaus pavaduotoją ugdymui Vytą ŠIUGŽDINIENĘ apie Putinų gimnazijos aktualijas, susijusias su mokinio Kultūros paso paslaugomis.

Kaip, Jūsų manymu, pasikeitė šiais mokslo metais gimnazijos mokinių edukacinė veikla, kai atsirado Kultūros paso paslaugos?

Kaip skatinti kultūrinį mokinių sąmoningumą? Šis klausimas vartotojiškoje visuomenėje pedagogams kelia nemažą iššūkį. Juk kultūros vartojimas dažnai tapatinamas su pramoga be įsipareigojimų, aukštesnių reikalavimų meniškumui, neretai ir kainos dydžiu. Todėl Lietuvoje prieš metus pradėtas Kultūros paso projektas yra tikra dovana nuo šių metų visoms (pernai džiaugėsi tik pradinukai) mokykloms. Bendruomenės, siekiančios ugdyti kultūros pažinimo įpročius sistemingai ir nuosekliai, turi puikią galimybę pasinaudoti ne atsitiktine pavienių meno ir kultūros renginių pasiūla mokykloms, bet rinktis iš visos šalies kūrėjų bendruomenių, gebančią suteikti kokybiškas paslaugas, sąrašo. Taigi, 2019 m. Kultūros pasas skirtas 1–12 klasių mokiniams, kiekvienam ugdytiniui per metus skiriama 15 eurų. Pasiūla gausi – iš 11 sričių, per 1 tūkst. renginių – tik norėk ir rinkis.

 

Alytaus Putinų gimnazija RENKASI! Gimnazistai ir mokytojai įsitraukė į prasmingas veiklas pagal Kultūros pasą. Nuo rugsėjo pabaigos (per du mėnesius) kultūros ir meno paslaugomis pasinaudojo 214 gimnazistų už 947 eurų sumą. Dalyvauta meninėje kūryboje ir šiuolaikiniame kultūriniame gyvenime, susietame su rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto asmenybės pagerbimo iškilmėmis, per kurias „deimančiukų ieškotojui“ atidengtas paminklas prie Vytauto Didžiojo bažnyčios, nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus organizuotame renginyje „Kas tas Prezidentas. Pažengusiems?“, iš naujo permąstytas Salomėjos Nėries gyvenimo kelias Palemone‚ drauge su žurnaliste, knygų autore, filmo kūrėja Rita Šemelytė nuotoliniu būdu apkeliauta Indonezija, Pietų Amerika. (Red. past. – interviu su kūrėja skelbiame čia.)

 

Kokią matote šių išvykų, renginių prasmę ir naudą ugdymo procese?

Projekto kontekstas tampa paveikia prielaida, padedančia Putinų gimnazijos mokiniams susitikti su kūrėjais ir turėti abipusę naudą, nes susitikimuose atsiranda pažinimas ir atpažinimas, ryšio tarp skirtingų kartų kūrimas, kultūrinio mąstymo įgūdžių stiprinimas. Kultūros paso projektas – akivaizdus patyriminio mokymosi pavyzdys, iš dalies išvaduojantis ir mokytojus nuo vienadalės atsakomybės būti „kovos dėl kultūros“, pagal Vaižgantą, sargais.

 

Ką patartumėte ateityje organizuojant panašaus pobūdžio veiklą?

Projekto pasiūloje labai daug neįprastų veiklos formų. Nuosekliai planuodami veiklas gimnazijoje, tikiuosi, išbandysime tokias siūlomas formas, kaip diskusijų spektaklis, dirbtuvės su kūrėjais, mobilųjį planetariumą ar erdvinį kiną, o gal spektaklį kvantinėje erdvėje. Pats didžiausias lūkestis siejamas su projekto koordinatoriais, nes norisi tikėti, jog užteks politinės valios, kad būtų užtikrintas finansavimo tęstinumas pagal Kultūros paso projektą ir jam pasibaigus.