Kaip mes auginame nuotolinį mokymą(si)

Šis laikotarpis privertė visą Lietuvą susikurti naują kasdienybę. Ypač tą pajuto ugdymo įstaigos, neturėjusios patirties ugdyti mokinius nuotoliniu būdu. Naujų sprendimų ieškojimas (ir radimas!) buvo iššūkis, kurį reikėjo įveikti. Reikėjo pasiruošti metodiškai, techniškai ir psichologiškai.

Tik paskelbus informaciją apie mokymą nuotoliniu būdu mokyklos ėmė tam rengtis – pasirengimui turėjo dvi savaites. Supratome, kad laiko labai mažai, todėl iškart kūrėme naują ugdymo(si) sistemą. Pirmomis dienomis informacijos buvo nedaug. Svarstėme ir dėliojome… Rėmėmės ministro rekomendacijomis. Po to staiga užplūdo vebinarų, rekomendacijų, pasiūlymų, mokymų gausa. Tuomet iškilo kita problema – kaip atsirinkti. Kas geriau – nežinome. Juk nebandėme. Visgi, kaip pagrindą pasirinkome, kad ir nevienareikšmiškai vertinamą „Zoom“ platformą. Iš esmės pakeitėme pamokų tvarkaraštį – sumažinome jų skaičių. Per dieną mokiniams numatėme ne daugiau kaip tris vaizdo pamokas ir dvi konsultacijas. Orientavomės į ilgalaikes namų darbų užduotis, skatinančias kūrybiškumą. Mokytojams teko užduotis ne tik ugdymo turinyje atsirinkti, kas svarbiausia, bet ir išmokti dirbti naujoje platformoje (!). Buvo visko – ir priekaištų, ir abejonių, ir daug nepasitikėjimo savimi… O kur dar „Eduka“, „EMA“ ir kitos virtualios mokymosi erdvės.

Pirmą mokymo(si) savaitę visi jautėmės tarsi nesvarumo būsenoje. Mokytojai prie kompiuterių sėdėjo po aštuonias ir daugiau valandų. Reikėjo pasiruošti pamokoms, parengti namų darbų užduotis, ištaisyti atsiųstas užduotis ir pan. Atsirado poreikis pasikalbėti, pasitarti, pareflektuoti. Pradėjo kurtis nauja bendravimo kultūra, kuri išsivystė į tam tikrą sistemą: mokyklos administracijos pasitarimai „Zoom“ platformoje – kiekvieną dieną, metodikos grupių (jų pas mus septynios) pasitarimai – vieną kartą per savaitę, dalyvaujant bent vienam administracijos atstovui, kiekvieną pirmadienį – pedagogų tarybos posėdžiai, kuriuose aptariami praėjusios savaitės sėkmės ir nesklandumai.

Paradoksas – būdami mokykloje nematėme savo kolegų taip dažnai, kaip dirbdami nuotoliniu būdu. Sakoma, bendra nelaimė žmones suartina. Tikra tiesa. Kolektyvas susitelkė, susivienijo, padėjo vieni kitiems įveikti informacinių technologijų aukštumas, palaikė psichologiškai. Ir kiekvieną posėdį aptariant praėjusios savaitės darbą vis labiau ilgėjo sėkmių sąrašas ir trumpėjo nesklandumų.

Pagalbos mokiniui specialistams veiklos taip pat netrūksta. Pagrindinis jų darbas – pagalba specialiųjų poreikių mokiniams, atliekant savarankiškas ir namų darbų užduotis (SUP mokinių mokykloje daugiau kaip 50). Bendradarbiavimas vyksta taip pat „Zoom“ platformoje pagal nustatytą grafiką. Socialinės pedagogės vykdo lankomumo ir pažangumo stebėseną, bendrauja su tėvais, mokytojais, sprendžia konfliktines situacijas, kurių, esant tokioms neįprastoms ugdymo sąlygoms, tikrai pasitaiko (mokykloje mokosi virš 500 5–10 klasių mokinių!) Psichologės darbas intensyvėja vakarais, kada kreipiasi vaikai, norėdami pasikalbėti apie praėjusią dieną, pasidžiaugti ar pasiguosti.

Klasių vadovai „Zoom“ platformoje pabandė vesti klasės valandėles. Į jas įtraukė ir tėvus. Pasiteisino. Tėvų susirinkimai „Zoom“ platformoje – puiki mintis. Tėvų prisijungia trečdaliu daugiau, negu ateidavo į mokyklą. Pasirodo, kuo puikiausiai galima organizuoti ir mokyklos tarybos posėdžius, ir apvaliojo stalo diskusijas su tėvais, ir lyderių klubo susirinkimus.

Mokyklos svetainėje, „Facebook“ paskyroje dailės, technologijų mokytojai ėmė dalytis mokinių atliktų darbų nuotraukomis, fizinio ugdymo, neformaliojo švietimo mokytojai – mokinių sukurtais vaizdo įrašais. Lyderių klubas inicijavo akciją „Įdomi veikla karantino metu“. Pradėjo plaukti nuotraukos, vaizdo įrašai, sukurti filmukai, o po jais ir paskatinantys komentarai. Ir vėl pajutome bendrystę. Netolimoje ateityje mokinių laukia virtualus proto mūšis „Oro tarša – svarbi problema“ „Kahoot!“ platformoje. Prisitaikydami prie naujų sąlygų aktyviai paminėsime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – organizuosime visuotinę skaitymo akciją virtualioje erdvėje.

Smagu sulaukti pozityvaus grįžtamojo ryšio. TV3 žiniose buvo rodomas reportažas, kaip mūsų mokyklos mokiniai prisijungė prie akcijos „Penktadienis su uniforma“, taip parodydami palaikymą mums, mokytojams. Kartais tenka ir iš tėvų išgirsti, jog jie džiaugiasi, kad jų vaikai mokosi šioje mokykloje, kur yra sukurta sistema, vyrauja tvarka, jaučiamas nuolatinis rūpinimasis jų vaikais.

Taip mes auginame nuotolinį mokymą(si). Ar jau užauginome? Tikrai ne. Tobulėti yra kur. Svarbiausia, dar kartą pasitikrinome kolektyvo, visos mokyklos bendruomenės atsakomybę, stiprybę ir didžiulę bendrystę.

+20

0