Inovatyvios lauko idėjos: Baleliuose mažieji architektai pastatė laivą

Daiva Gerdzevičienė
,
edukologė

Nepaprastas nuotykis, nutikęs šią vasarą Balelių miestelyje, išliks ilgam tiek vaikų, tiek savanorių kūrėjų, tiek Balelių bendruomenės atmintyje. Vasaros projektas paskatino ne tik kurti, burtis, dirbti kartu, bet ir išlikti tvirtai, pozityviai ir draugiškai komandai.

Balelių miestelio pažintis

 

„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ – tai per vaikų vasaros atostogas vykstantis projektas, kurio metu architektų, menininkų, kūrėjų ir kitų savanorių komandos lanko mažiausius Lietuvos miestelius ir kaimelius. Juose kartu su vietiniais vaikais kuriami vaikų išsvajoti, sukurti ir maketuoti projektai, puošiantys viešąją erdvę. Penkios dienos buvo skirtos Balelių miesteliui, vaikams, bendruomenei pažinti ir kartu inovatyvioms lauko idėjoms sukurti, bendruomenės sutelktumo vietoms atrasti. Pradžioje tai atrodė gan sudėtingas uždavinys. Nerimo sukėlęs pirmasis susitikimas su vaikais ilgainiui peraugo į itin jautrų bendravimą. Vaikai buvo nedrąsūs, stebėjo atvykusiuosius, bet žaidimų gausa ir įvairovė pralaužė ledus.

Kūrybinių dirbtuvių pradžia

 

Antrąją dieną kartu su vaikais pradėta kurti maketus. Vaikai dirbo komandomis su didžiuliu entuziazmu, vildamiesi, kad jų sukurtas maketas gali virsti realybe. Komandos pristatydamos maketus minėjo laivus, plaustus, sūpuokles, bokštelius, žuvis, irklus. Visa tai būdinga objektui, esančiam šalia vandens telkinio, – vietai, kurią vaikai buvo pasirinkę. Kartu su vaikais buvo išrinkti geriausi maketuose panaudoti elementai ir sukurtas vientisas lobių salos ir sudužusio laivo variantas. Dienos pabaigoje vaikams surengtas kūrybinis vakaras – Giedrės Beinoriūtės filmo „Balkonas“ peržiūra ir refleksija kepant gamtos gėrybes prie laužo.

Objektų panaudojimas naujam gyvenimui

 

„Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ siekia, kad pasirinktiems objektams būtų naudojami jau seniai savo vertę praradę objektai, erdvės. Jie turi būti pritaikyti ir prikelti naujam gyvenimui. Tad komanda laivo statyboms panaudojo ne tik nereikalingus krepšinio rėmus, surūdijusį bokštelį, bet ir apleistą lauko erdvę. Trečioji diena buvo itin darbinga, mat teko nugremžti rūdis ir dažus, iškuopti kalnus supuvusių lapų, statybinių atliekų, nušienauti šalia vandens telkinio esančią pievelę. Visą dieną buvo pjaustoma, šlifuojama, dažoma ir stengiamasi kiekvieną kuriamą laivo elementą – hamaką, laivo bokštelį su tinklu, lobių dėžę su auksinėmis monetomis – paversti realybe. Nuostabu, kad vaikai, kurie pirmomis dienomis mieliau rinkosi žaidimus, relaksacines mankštas ir pokalbius, dirbo su pasimėgavimu, be priekaištų ar nuovargio žymių.

 

Bendradarbiavimas su bendruomene

 

Staigmenos ir netikėtumai prasidėjo ketvirtąją dieną. Rytas po aktyvios mankštos su vaikais buvo darbingas, bet ilgainiui jėgos mažėjo, vaikai labiau norėjo kūrybinių žaidimų, o ne fizinio darbo. Komandos nariai, pastebėję suirutę, pasidalijo grupelėmis: vieni pasirinko aktyvius, norinčius darbuotis ir realizuoti kuriamą objektą vaikus, kiti – nenustygstančius, energingus ir trokštančius žaidimų. Pastarieji išbandė įvairiausius žaidimus su vandeniu, pasitikėjimo, greičio, reakcijos užduotis ir smagiausią atrakciją – nestandartinio dydžio kamuolio arbūzo žaidimą. Po žaidimų vaikai grįžo kupini teigiamų emocijų ir kibo į darbus. Vakarą praskaidrino dar vienas kultūrinis renginys su kviestine lietuvių folkloro grupe „Obelija“, kuri kartu su vaikais ir visa Balelių bendruomene mokėsi dainuoti sutartines. Vis dėlto darbo nemažėjo ir paskutinę akimirką, kai rodėsi, kad pavyks pastatyti tik suoliuką – padėti pasisiūlė keli bendruomenės nariai. Jie su architektų komanda dirbo beveik iki paryčių.

Tikėjimo galia

 

Išaušus paskutinei dienai dar nebuvo aišku, kas bus įgyvendinta. Visa diena, nepaisant nežinomybės, buvo aktyvi ir kūrybinga. Kartu su vaikais pjaustėme žuvyčių dekoracijas, jas tapėme ir purškėme dažais, karučiais vežėme smėlį ir pilstėme prie lobių skrynios, vaikai tempė tinklus, lentas ir, rodos, nė vienam nekilo klausimas, kodėl taip sunkiai dirbama? Be to, spėta pažaisti vaikų pamėgtus žaidimus. Artėjant vakarui prie komandos jungėsi vis daugiau bendruomenės narių savanorių. Kiekvienas savaip patardamas, padėdamas ar prižiūrėdamas padėjo kūrybinei komandai ir vaikams.

 

Mažųjų architektų laivo pristatymas vyko itin sklandžiai ir jautriai. Per vakaro atidarymą visų širdis suvirpino vaikų perkusinių instrumentų koncertas, lydimas mistiškos fleitos garsų. Lyrinis vakaras kėlė mintis, kad per penkias dienas vaikai, bendruomenė ir komanda padarė daugiau, nei tikėjosi. Ir visa tai tik dėl to, kad buvo stiprus tikėjimas, jog viskas pavyks!

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *