Iniciatyvūs mokytojai kuria naujus ugdymo būdus ir mokyklos tradicijas

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Geri pavyzdžiai įkvepia

Tęsiame straipsnių ciklą ir pasakojame apie mokyklose vykdomas netradicines veiklas. Šįkart pristatome Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos įgyvendinamas idėjas. Paskutinę mokslo metų savaitę tris dienas šioje ugdymo įstaigoje vyksta praktinė-tiriamoji veikla. Tomis dienomis neišgirsite skambučio, darbo laiką, vietą, metodus mokytojai kartu su mokiniais renkasi patys. Praktinėje-tiriamojoje veikloje pradinukai dalyvauja su savo klase, o kiekvienas vyresnis vaikas pats renkasi, kokiose veiklose nori dalyvauti (bet kitais metais antrą kartą to paties mokomojo dalyko rinktis negali).

 

Vienos veiklos vyksta mokyklos erdvėse, kitos Pakruojo mieste ar už jo ribų. Į veiklas pagal temas įtraukiami mokinių tėvai, įvairių profesijų Pakruojo krašto žmonės. Per veiklas kiekvieną dieną mokiniai pildo dienoraštį, kuris padeda mokytojams įsivertinti veiklos svarbumą – tai gairės veiklai tobulinti. Trečios dienos pabaigoje mokiniai ir pedagogai pildo įsivertinimo anketas, skirtas darbo grupei, kuri, atsižvelgusi į siūlymus, tobulina praktinės-tiriamosios veiklos organizavimą. Ketvirtą dieną aktų salėje mokiniai pristato veiklas. Pristatymų forma – nuo spektaklio, kompozicijos iki paprasto žodinio pristatymo. Praktinė-tiriamoji veikla vertinama įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

Kita dėmesio verta idėja – įdomūs vakarai mokykloje. Pamokos vyksta iki 14 val., tada mokiniai grįžta namo ir nuo 17 val. atvyksta į mokyklą kitai veiklai, kurią iš anksto planuoja mokytojai ir mokiniai. Išsamiau apie visa tai pasakoja ir į mūsų klausimus atsako Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aida STAKUTIENĖ.

Praktinė-tiriamoji veikla

 

Paskutinę mokslo metų savaitę su mokiniais vykdote įvairias praktines-tiriamąsias veiklas – kokios jos būna?

Paskutinę mokslo metų savaitę mokykloje vyksta ne pamokos, o praktinė-tiriamoji veikla. Užsiėmimai susiję su mokytojo dėstomu dalyku: „Pinigų pasaulis“ (matematika), „Pakruojo miesto oro ir Kruojos upės vandens užterštumo nustatymas“ (gamta), „Pakruojo dvaro praeitis ir dabartis“ (istorija) ir pan. Pavyzdžiui, chemijos mokytojos pasiūlyta veikla (norintiems dalyvauti būtina sąlyga buvo turėti dviratį) vadinosi „Ką turime žinoti apie vandenį?“ – mokiniai dviračiais važiavo prie Kruojos upės, šešiose skirtingose vietose pasėmė vandens mėginius, kuriuos ištyrė mokyklos chemijos kabinete, susipažino su Pakruojo vandentiekiu ir vandens valymo įrenginiais, kalbėjo apie vandenį, jo svarbą ir užterštumą. Matematikos mokytoja kvietė į veiklą „Mokyklos erdvių panaudojimas edukaciniams žaidimams“ – per ją vyresni mokiniai kūrė įvairias užduotis pradinukams. Mokyklos koridoriuose buvo sukurtos šokinėjimo klasės, ėjimo takeliai dešine, kaire koja, ėjimo kryptį žyminčių rodyklių takeliai. 5–8 klasių mokiniai džiaugėsi, kad galėjo savo darbais prisidėti prie mažųjų draugų užimtumo per pertraukas ir pagyvinti, suteikti spalvų mokyklos erdvėms.

 

Dalis veiklų vyksta ne mokykloje, o įvairiose kitose miesto ir Lietuvos vietose, į veiklas įsitraukia mokinių tėvai, Pakruojo krašto įvairių profesijų žmonės – papasakokite apie tai plačiau.

Dauguma veiklų vyksta už mokyklos sienų: Šiaulių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejuje Kaune, Petrašiūnų dolomito skaldos gamykloje, įvairiose Pakruojo įstaigose (girininkijoje, ligoninėje, dvare, sporto centre, bažnyčioje, bibliotekoje), Stasio Ušinsko memorialiniame muziejuje ir kt. Mokinių tėvai, Pakruojo krašto įvairių profesijų žmonės įsitraukia, jei veikla susijusi su jų profesija, pavyzdžiui, antrokų veiklos tema buvo bičių pasaulis, todėl jie vyko į pakruojiečio Arvydo Kompausko bityną. Trečiokų veikla vadinosi „Ištieskime pagalbos ranką gamtai“ – jie važiavo į gėlių ūkį, į Pakruojo dvarą, kur sodino gėles gėlių festivaliui ir kt.

 

Ar praktinė-tiriamoji veikla šiemet mokykloje vyko pirmą kartą (jei taip, ar planuojate tokį modelį tęsti), o galbūt tai jau yra tradicija? Kam kilo mintis ugdymą organizuoti tokia forma?

Praktinė-tiriamoji veikla mokykloje vyko trejus metus. Šie mokslo metai bus ketvirtieji. Idėja kilo man, ją papasakojau kolegoms, keletą jų subūriau į komandą, susitarėme dėl organizacinių dalykų ir pristatėme pasiūlymą mokytojams.

 

Darbo laiką, vietą, metodus mokytojai kartu su mokiniais renkasi patys. Kiek aktyviai į darbo planavimą įsitraukia mokiniai?

Mokytojai parengia veiklos gaires. Pirmasis mokinių ir mokytojų susitikimas vyksta prieš veiklas. Tada mokytojas pristato savo veiklą ir kartu su mokiniais tariasi dėl metodų, priemonių. Kartais ir per veiklą įvyksta pasikeitimų, atsižvelgiama į mokinių pageidavimus, juos mokytojas visada turi omenyje planuodamas kitų metų veiklą. Kartais visiškai pakeičia kitų metų temą dėl mokinių siūlymų ir naujų idėjų. Kai kurie mokytojai temas keičia kasmet, nes jiems taip dirbti įdomiau. Dažniausiai tobulintini dalykai – veiklos pobūdis, metodai.

 

Su kokiais iššūkiais susidūrė pedagogai, mokiniai – kas buvo sunkiausia, įdomiausia?

Mokytojams sunkiausia buvo sugalvoti patrauklią, įdomią ir suteikiančią žinių temą (tai ne kasdieniška veikla, todėl kėlė iššūkį). Mokiniams nebuvo lengva pasirinkti, ko jie norėtų. Dažnai mokinys tomis dienomis atsiskiria nuo klasės draugų ir jam tenka nelengva užduotis susibendrauti su kitais ugdytiniais.

Įdomūs vakarai

 

Papasakokite apie įdomius vakarus mokykloje – kokios veiklos vyksta ugdymo įstaigoje, kas jas organizuoja?

Pats didžiausias ir įdomiausias vakaras mokykloje – „Žemynos“ vakaras. Šiais metais jis vyks trečią kartą. Idėja kilo švenčiant mokyklos 35-metį. Iš pradžių neplanavome jo rengti kasmet, bet mokiniai labai norėjo šį renginį pakartoti.

Vakare dalyvauja visi mokyklos mokiniai, jis prasideda visos bendruomenės renginiu – „Žemynos“ herojaus apdovanojimų ceremonija. Vėliau iki 22 val. vyksta sportinės, edukacinės veiklos pagal koncentrus, jų lankomumas 100 proc., nes jau rugsėjį supažindiname vaikus, jų tėvus, kad šios veiklos yra privalomos ir jokių diskusijų nekyla. Turbūt jų kiltų, jei šių veiklų neorganizuotume. Visus vaikus vakare pasiima tėvai. Mokiniai, kurie vežiojami mokykliniu autobusu, po renginio visada yra parvežami.

 

Ką patartumėte kitoms ugdymo įstaigoms, norinčioms vykdyti panašias veiklas, t. y. koks Jūsų sėkmės „receptas“?

Šios veiklos organizuojamos mokykloje, sutelkus gerą komandą, kurią sudaro mokytojai, tėvai, mokiniai, administracija. Organizacija yra labai didelė, bet viskas įmanoma turint grupę iniciatyvių žmonių. O kai kitais metais šių veiklų prašo mokiniai – viskas įmanoma.

 

Dėkoju už pokalbį. Linkiu ir toliau nepristigti originalių idėjų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.