Herojai, kuriantys Lietuvą!

Paskutiniąją šių metų liepos mėnesio popietę Valdovų rūmų link skubėjo daugybė jaunų žmonių. Simboliška, kad būtent čia, Valdovų rūmuose, pagerbti sėkmingiausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikę abiturientai bei profesinio mokymo įstaigų ir tarptautinio bakalaureato absolventai, kurie, būdami savo likimo valdovai, nuosekliai siekė užsibrėžtų tikslų. Iškilminga šventė – tai padėka jiems, jų mokytojams ir tėveliams, užauginusiems jaunas, perspektyvias asmenybes.

LRV spaudos tarnybos nuotrauka

 

Šiais metais brandos egzaminus iš viso laikė 31 855 asmenys. Palyginti su praėjusiais metais, šimto balų įvertinimus gavusių abiturientų skaičius šoktelėjo: 2017 m. 1733 mokiniai gavo 2321 šimto balų įvertinimą, šiemet net 1933 mokiniai iš viso gavo 2424 šimtukus. 289 abiturientai gavo po du šimto balų įvertinimus, 17 mokinių – po keturis šimtukus ir 76 mokiniai gavo po tris šimto balų įvertinimus. Labiausiai sėkmė nusišypsojo Vilniaus Gabijos gimnazijos abiturientei Rūtai Leiputei, gavusiai 5 šimtukus. Bent vienas šimto balų įvertinimas gautas 56 savivaldybėse iš 60.

 

Į pagerbimo ceremoniją Valdovų rūmuose pakviesti 10 geriausiai profesinio mokymo kvalifikacijos egzaminus išlaikiusių profesinio mokymo įstaigų absolventų (kurių brandos egzaminų rezultatai taip pat geri), 4 tarptautinio bakalaureato programą geriausiai baigusieji abiturientai ir 108 mokiniai, iš trijų ar daugiau valstybinių brandos egzaminų gavę šimto balų įvertinimus. Abiturientai, gavę vieną ar du šimto balų įvertinimus, pagerbiami savo savivaldybėse.

 

Abiturientus pasveikinti atvyko Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Egzaminų sesija buvo iššūkis visiems. Smagu šiandien matyti mokytojus, besidžiaugiančius savo mokinių rezultatais. Mokytojai į mokinius sudeda dalį savo širdies. Taip pat ir jūsų tėveliams buvo ne mažiau sunki sesija nei jums patiems, nes jūs esate tėvelių didžiosios viltys, norai, troškimai… Pritariu, kad egzaminai yra kruopštaus darbo rezultatas, nes ir gyvenime, kai tik tekdavo pasikliauti sėkme, būdavo pernelyg lengva apkaltinti, kad nepasisekė… Noriu visiems palinkėti pasirinkti tokią specialybę, kurios jūs norite. Ne tą, kurią siūlo jūsų tėveliai, ir net ne tą, kuri viešojoje erdvėje linksniuojama, kaip perspektyvi ir pelninga. Bet tą, kurios trokšta jūsų širdis. Nebijokite suklysti. Tik ieškodami, dirbsite mėgstamą darbą“, – kalbėjo ministras pirmininkas S. Skvernelis.

 

„Šimtukai vainikuoja ilgametį darbą ir gebėjimą siekti ambicingų tikslų. Džiaugiuosi galėdama pasveikinti ne tik šimtukininkus, bet ir jų mokytojus bei tėvus, kurie neabejotinai prisidėjo prie abiturientų pasiekimų. Žinoma, už šių šimtukų slypi daugybė pastangų, valios, gal ir nusivylimų, gebėjimų įveikti save… Tačiau dabar šie įvertinimai suteikia laisvę rinktis. Jie jums leidžia drąsiai svajoti. Ateitis išties yra jūsų rankose. Linkiu, kad puikūs egzaminų rezultatai tiestų kelią į sėkmingą ateitį, – sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. – Šimtukų yra visur, kur yra gabių, motyvuotų, darbščių jaunų žmonių – rezultatai rodo, kad jų yra visoje Lietuvoje.“

Abiturientų patirtys

 

„Dažnai girdime, kad egzamino įvertinimas – tai sėkmės dalykas. Su šiuo teiginiu sunkiai sutiktų tie, kurie gavo net iš kelių egzaminų aukščiausius įvertinimus. Jie, greičiausiai, pasakytų, kad svarbus čia atkaklus darbas, bet juk atkakliausius ir lydi sėkmė“, – kalbėjo renginio vedėjas Marijus Žiedas.

 

Pakalbinta Vilniaus paslaugų verslo profesinio rengimo centro absolventė Diana Baginskaitė sakė šimtuką gavusi iš rusų kalbos egzamino: „Man ši kalba, galima sakyti, gimtoji. Mano šeima – rusakalbė. Mokytojai labai padeda siekti geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, rusų kalbos mokytoja 12 klasėje daug laiko skirdavo kalbėjimo užduotims, o kaip tik to labiausiai ir reikia mokiniams.“

 

Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Laurynas Šaknys sakė manantis, kad tokį rezultatą pasiekti padėjo sistemingas darbas: „Nemanau, kad visa tai būtų galima pavadinti sėkme. Aš tiesiog daug dirbau, kad tai pasiekčiau. Šimtukus gavau iš biologijos, matematikos ir anglų kalbos. Mūsų mokykloje mokytojai deda daug pastangų, kad mokinių egzaminų rezultatai būtų puikūs. Jie itin atsakingai žiūri į kiekvieną mokinį, nepaleidžia jo su spragomis, matyt, todėl ir pasiekiame tokių rezultatų. Aš turėjau tikslą įstoti į mediciną ir man pavyko. Studijuosiu Lietuvos sveikatos mokslų universitete.“

 

Pastarajam pritarė ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientas Donatas Mickevičius: „Nemanau, kad sėkmė kažką lemtų, jeigu pasimokytume tik paskutinį vakarą prieš egzaminą… Kartais sėkmė gali padėti, sakykime, lietuvių kalbos egzamine, kuriame rezultatai dar ir nuo temos priklauso. Šimtukus gavau iš matematikos, informatikos ir anglų kalbos, manau, kad šiuose egzaminuose reikėjo žinių.“

Tačiau vaikinas pripažino, kad jo atveju didelę reikšmę turėjo ir gabumai: „Nebuvau iš tų mokinių, kurie daug laiko sėdi prie knygų, tiesiog sistemingai pasiruošdavau tiek, kiek reikia. Studijuosiu elektros inžineriją užsienyje. Manau, kad ten didesnės perspektyvos. Bet ir ne vien tai… Norisi pamatyti pasaulio, pakeliauti“, – sakė jis.

 

Miglė Miglinaitė prisipažino dėl savo tikslų pakeitusi ne tik mokyklą, bet ir išvykusi iš gimtojo Vilkaviškio į Kauną: „Gavau šimtukus iš lietuvių kalbos, biologijos ir istorijos. Esu iš Vilkaviškio r., bet, būdama dešimtoje klasėje, specialiai atvykau į Kauną, nes jau tada turėjau tikslą studijuoti mediciną. Taigi pastaruosius dvejus metus mokiausi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijoje, todėl manau, kad jau mano pasirinkimas rodo labai kryptingą, nuoseklų darbą. Mūsų gimnazijoje mokosi tikrai motyvuoti jauni žmonės, kurie žino, kur jie stos ir dėl ko mokosi.“

Paklausta, kiek prie aukštų pasiekimų prisideda mokytojai, Miglė nedvejodama sakė, kad mokinių ir mokytojų santykiai LSMU gimnazijoje itin šilti: „Jie mus globoja, stengiasi dėl mūsų. Jeigu mums reikia, pasilieka po pamokų ir aiškina, dėsto dalyką tol, kol suprantame. Be mokytojų pagalbos, manau, nebūtų taip pasisekę.“

Apie studijas užsienyje mergina niekada negalvojo: „Esu pernelyg prisirišusi prie namų ir šeimos. Nebent ateityje norėtųsi plėsti akiratį, pavyzdžiui, Šveicarijoje, bet kol kas čia tik svajonės… O dabar studijuosiu Vilniaus universitete mediciną, manau, kad šis universitetas yra puikus“, – sakė ji.

 

„Aš taip pat gavau tris šimtukus iš matematikos, informacinių technologijų ir anglų kalbos. Sakyčiau, kad nuo pirmųjų klasių stačiausi pamatą ateičiai, kuris šiandien atsipirko. Tėvų spaudimo niekada nejutau, jie manimi pasitikėjo ir davė visišką laisvę. Visada pats žinojau, ko noriu. Ilgą laiką svajojau apie mediciną, bet paragavęs informacinių technologijų mokslų labai susidomėjau. Todėl dabar nutariau sujungti šias sritis – pasirinkau bioinformatikos mokslus Niukaslio universitete Anglijoje“, – savo patirtimi dalijosi Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos abiturientas Justas Limša.

Pasak jo, neįmanoma nupasakoti, kiek daug lemia mokytojų pagalba mokiniams: „Geras mokytojas, manyčiau, reiškia 50 proc. rezultato, nemanau, kad matematikos egzamino būčiau gavęs daugiau nei 50 proc., jei ne mūsų mokytoja… Mokytoja visada žinodavo, kada, ką ir kaip sakyti, kad mūsų mokymasis būtų tikslingas.“

Mokykla, turinti kuo didžiuotis…

 

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos matematikos mokytoja ekspertė Eglė Danielienė pasidžiaugė, kad turi galimybę pasveikinti gabiausią šalies jaunimą ir drauge pasidalyti gimnazijos mokinių pasiekimais: net 30-ies abiturientų pasiekimai įvertinti vienu ar keliais šimtukais, o mokytojos net 3 mokiniai iš matematikos egzamino gavo aukščiausią įvertinimą: „Kaip sako mano buvęs ilgametis kolega, puikus matematikas Juozas Pėstininkas: „Gabumai kaip karininko uniformos sagos, norint, kad jos blizgėtų, reikia nuolatos kruopščiai ir kantriai šveisti.“ Malonu atstovauti gimnazijai, kuri išugdė tiek garbingų žmonių, kad be jų veiklos ir pasiaukojimo neįsivaizduojama dabartinė Lietuva bei jos kultūra – tai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis, Pranas Mašiotas, Jonas Totoraitis, Petras Klimas, Vincas Mykolaitis Putinas, Palaimintasis Jurgis Matulaitis ir kt. Ne paslaptis, kad ir Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis prieš 30 metų baigė šią gimnaziją. Šiems žymiems žmonėms stengiasi nenusileisti ir šių metų, 151-osios laidos, abiturientai, iš kurių net 3 dalyvauja šioje šventėje.

Mūsų gimnazijoje nėra jokios atrankos į pirmąsias gimnazijos klases, priimami visi norintys mokytis. Kruopštaus darbo ir nuoširdžių juos ruošusių pedagogų dėka gimnazistai parodė puikius valstybinių brandos egzaminų rezultatus. 30 abiturientų gavo 45 aukščiausius įvertinimus. Didžiuojamės 11 gimnazistų, gavusių 2 ir daugiau šimto balų įvertinimus iš įvairių brandos egzaminų. Džiaugiamės mokytojais, kurie padėjo mokiniams suvokti sunkiausias formules ar įmantriausius dėsnius. Viena iš jų – anglų kalbos mokytoja Gintutė Galadauskienė, kurios 18 mokinių darbai buvo įvertinti 100 balų. Žinau, koks tai geras jausmas, kai tavo ir tavo mokinių bendras darbas baigiasi puikiais rezultatais.

Esame patenkinti, nepaisydami visų nesusipratimų ir trūkumų, tokia egzaminų sistema, kuri leidžia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijai lygiuotis su geriausiomis sostinės ir kitų didžiųjų miestų gimnazijomis. Mūsų abiturientai turi vienodas sąlygas siekti pasirinktų gyvenimo tikslų. Tikiuosi, kad dauguma abiturientų pasirinks studijas ir gyvenimą Lietuvoje. Juk mes, mokytojai, tam ir dirbame, skatiname juos siekti aukščiausių tikslų, atrasti save, o svarbiausia – išmokti nuoširdžiai ir su meile dirbti. Tada ateis tavo darbo ir pastangų įvertinimas. Nuoširdžiai tikiu, kad ateinantį 100 metų ne vieno iš čia esančių jaunų žmonių vardas garsins Lietuvą įvairiose gyvenimo ir mokslo srityse. O jei kartais susvyruotumėte ir pritrūktumėte kantrybės, atsigręžkite į garbingą šalies praeitį, tegul dorybė būna kelrodis visuose jūsų žingsniuose ir darbuose. Būkite vieningi, kai dirbsite savo šalies gerovei. Ir šviesa, ir tiesa jūsų žingsnius telydi…“

5 šimtukai – darbo, ryžto ir kantrybės rezultatas

 

Vilniaus Gabijos gimnazijos abiturientė Rūta Leiputė, iš valstybinių egzaminų gavusi net 5 šimtukus, visų abiturientų vardu padėkojo žmonėms, prisidėjusiems prie jos ir kitų abiturientų pasiekimų: „Visų pirma, tai mūsų tėvai, artimieji, draugai, kurie mus augino, skatino nepasiduoti, palaikė visose situacijose, linkėjo mums gero ir mylėjo taip, kaip mokėjo. Kas be ko, milžinišką indėlį į mūsų brandą įdėjo mus mokę pedagogai, kurie žadino mokslo ir žinių troškimą, padėjo tapti visapusiškomis asmenybėmis. Dažnai primirštami, bet ne mažiau svarbūs yra mūsų mokyklų darbuotojai nuo administracijos iki budėtojo ar valytojo, taip pat pagrindinių švietimo įstaigų, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, kurie rūpinosi, kad švietimo procesas vyktų tikslingai ir sklandžiai.“

 

Tačiau kartu Rūta sakė norinti pasinaudoti galimybe pasisakyti ir paminėti keletą problemų, kurios, pasak jos, tikriausiai, buvo į galvą atėjusios daugeliui: „Privalu pripažinti, kad švietimo tobulinimas turėtų būti prioritetinė valstybės veiklos sritis. Be tinkamo ugdymo, neturėsime ir sąmoningos visuomenės. Norint pakelti mokytojo prestižą, neužtenka didinti atlyginimus, bet reikia rūpintis ir nuolatiniu jų kvalifikacijos kėlimu, domėtis tarptautinėje praktikoje pritaikytais edukacijos metodais. Švietimo sistemoje būtų galima peržiūrėti teorinių žinių ir praktinių gebėjimų balansą. Pergalvoti, sakyčiau, kiek ideologizuotą humanitarikos dėstymą. Švietimo tema yra itin plati, tad nesistengsiu daugiau jos plėtoti. Tik tikiuosi ir skatinu, kad bent maža dalis čia esančių jaunuolių norėtų ateityje vienu ar kitu būdu prisidėti prie pokyčių švietimo sistemoje. O dar svarbiau, kad jų idėjos būtų išgirstos.“

 

Kitas reikšmingas dalykas yra, anot Rūtos, rūpinimasis jaunuolių emocine sveikata: „Su psichologiniais sunkumais mokykloje susiduria nemaža dalis mokinių. Tarp jų – ir gabūs mokiniai, patiriantys didelį stresą, nepasitikėjimą savimi dėl kartais per didelio perfekcionizmo. Tai itin ryšku prestižinėse mokyklose ir universitetuose, kuriuose įvairių psichologinių problemų (tokių kaip nerimas, valgymo sutrikimai ar depresija) turinčių studentų lygis yra gana aukštas. Tad skatinčiau valdančiuosius ne tik investuoti į mokinių psichologinę gerovę, bet ir paraginti čia sėdinčius jaunuolius bei jų artimuosius netylėti ir nebijoti kreiptis pagalbos į profesionalus, jeigu susiduriama su psichologiniais sunkumais.“

 

Mergina linkėjo visiems, šiemet baigusiems mokyklą, daryti ateityje tai, kas jiems yra svarbu, ir tai, kas jiems patinka: „Studijuoti tai, ką norite, ten, kur norite, o jeigu nenorite, apskritai nestudijuoti. Nebijoti keliauti, bandyti, ieškoti… Nesvarbu, kur kursite savo ateitį: Lietuvoje ar užsienyje, svarbu, kad gerbtumėte ir rūpintumėtės ne vien tik šalimi, kurioje gyvenate, bet ir ta, kuri jus užaugino. Linkiu jums kuo didžiausios sėkmės, stiprybės ir meilės.“

 

Šventė baigėsi, o naujas, dar nepažintas gyvenimo etapas šiems jauniems, gabiems žmonėms dar tik prasideda. Tikėtina, kad ne vieno vardą išgirsime ateityje, kaip kad ir jiems įteiktose padėkose buvo rašoma: „Esate šimtmečio herojai, kuriantys ateities Lietuvą“.