Geografijos mokytojų bendruomenė yra atvira pokyčiams

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Lietuvos geografijos mokytojų asociacija (LGMA) ką tik atšventė 24 metų veiklos sukaktį – ji įkurta 1994-aisiais ir buvo viena pirmųjų mokytojų dalykininkų asociacijų. Mokytojai mato jos veiklą ir nori tapti nariais – geografijos mokytojui yra garbė priklausyti asociacijai. „Daugeliui tai nekelia abejonių – nesvarbu, turi daugiau ar mažiau pamokų, bet jei mokykloje dėstai geografiją, esi bendruomenės narys, todėl turi būti šioje asociacijoje. Iš jos mokytojas turi daug naudos, jaučia bendrą pulsą, palaikymą, visa tai tampa gerąja sinergija, kuri plinta. Per pastarąjį penkmetį jaučiame, kad turime stabilų mokytojų skaičių – jis visada yra maždaug 600“, – pokalbį apie savo vadovaujamą asociaciją pradeda Rytas ŠALNA.

 

„Švietimo naujienos“ jus kalbino 2011 m. Kokie pokyčiai įvyko per šį laikotarpį, kaip augo LGMA?

Apie 60 proc. visų Lietuvoje dirbančių geografijos mokytojų yra LGMA nariai. Didžiuojamės tuo, manau, kad esame vieni iš nedaugelio. Kalbant apie įsitraukimą į bendruomenines veiklas, rodiklius, kurie apskaičiuojami įvairiose Europos institucijose, mūsų rodiklis viršija bet kokias maksimumo skales. Galima sakyti, kad ir toliau mažėjant mokytojų išlaikome stabilų narių skaičių.

Daugeliui tai nekelia abejonių – nesvarbu, turi daugiau ar mažiau pamokų, bet jei mokykloje dėstai geografiją, esi bendruomenės narys, todėl turi būti šioje asociacijoje. Iš jos mokytojas turi daug naudos, jaučia bendrą pulsą, palaikymą, visa tai tampa gerąja sinergija, kuri plinta.

 

Beveik 600 geografijos mokytojų yra pasiskirstę po visą Lietuvą. Turime apie 60 asociacijos skyrių beveik kiekvienoje savivaldybėje, tik keliose yra mažai geografijos mokytojų, tad jie telkiasi prie gretimų savivaldybių. Mūsų aprėptis yra 100 proc., ilgai to siekėme. Asociacijos skyriams vadovauja skyrių pirmininkai – pedagogai patys juos pasiskiria iš vietinės mokytojų bendruomenės, jie atlieka kai kuriuos administracinius dalykus, inicijuoja dalį veiklų, talkina, jeigu mokytojus reikia kažkur kviesti, burti, kai kurie asociacijų skyriai yra itin aktyvūs, bendrauja tarpusavyje, važiuoja vieni pas kitus, organizuoja temines išvykas, ekskursijas, keičiasi žiniomis ir metodikomis, lanko vieni kitų mokyklas. Smagu, kad be jokio mano įsikišimo, pavyzdžiui, mokytojai iš Šalčininkų, dirbantys mokyklose lenkų mokomąja kalba, važiuoja kur nors į Žemaitiją, nes pirmininkai vieni kitus pažįsta. Lenkams parodoma Žemaitija, o žemaičiai važiuoja į Šalčininkų kraštą, pamato, kaip atrodo Dieveniškės, Šalčininkai – ten yra fantastiškų, nuostabių vietų. Mokytojai skelbia informaciją apie tokias išvykas, mainus interneto svetainėje, publikuojame nemažai informacijos apie tai, ką pedagogai veikia savo aplinkose, jie žino, kad jei parašys į geografija.lt, tai bus paskelbta: vietinės olimpiados, konkursai, seminarai, konferencijos, varžybos ir pan. Mokytojas mato, kad tai yra aplinka, kurioje jis gali rasti save.

 

Neseniai vyko forumas, kuris kasmet rengiamas rugsėjo trečią savaitgalį, per jį keitėme valdžią, perrinkome prezidentą, deja, juo vėl tapau aš. Pagal naują struktūrą rinkome LGMA aktyvą. Anksčiau turėjome tarybą, kurią sudarė 20 mokytojų, dabar keičiame struktūrą, norime į asociacijos valdymą įtraukti regionų mokytojus – nebūtinai jie turi būti pirmininkai, gali būti aktyvūs mokytojai, prisidedantys prie veiklų organizavimo, turintys idėjų. Pasisiūlė 33 žmonės: užpildė anketas ir nurodė planuojamas veiklos kryptis. Mokytojų bendruomenei buvo pristatytas aktyvas, kuris artimiausiu metu rinksis ir svarstys, kaip asociacija galėtų gyvuoti per artimiausius 4 metus, kol vėl bus perrinkta taryba.

 

Dalis naujų narių iškart aktyviai įsilieja į veiklą, kiti tą daro epizodiškai, pirmiausia „apšyla“ – tai kaip gyvas organizmas. Patirtis yra labai svarbi, todėl dalis žmonių keičiasi, dalis lieka. Neribojame veiklos: jei jie aktyvūs, naudingi, gali paaukoti dalį savo laiko (juk čia reikia neiti miegoti, o vakare sėdėti, galvoti, palaikyti gerus santykius su mokyklos vadovais, nes tarybos nariui kartais tenka išvažiuoti į posėdžius, pasitarimus), kviečiame likti taryboje ir toliau joje dirbti, bet per kiekvienus rinkimus į tarybą ateina naujų žmonių. Dedu viltis, kad mūsų didžiulis aktyvas laiduos dar geresnę asociacijos darbo kokybę.

 

Problema yra su manimi, esu vadovas visas kadencijas, tai man nepatinka, kita vertus, jaučiu, kad tai yra mano misija – rūpintis geografija, mokyklinės geografijos dalykais, burti bendruomenę, stiprinti geografijos mokytojų pozicijas mokykloje, galbūt net būti pavyzdžiu kitoms asociacijoms – matome, kad jos kažkiek mokosi iš mūsų, mes tuo džiaugiamės, patys irgi mokomės iš jų. Pavyzdžiui, kitos asociacijos anksčiau pradėjo skaitmeninę registraciją į renginius, pritaikėme šį dalyką sau.

 

Kaip dar bendradarbiaujate su kitomis asociacijomis?

Visko būta mūsų veiklos istorijoje, esame bendradarbiavę su biologijos mokytojais, inicijavome vieno leidinio – „Mokyklinio Lietuvos augalų ir gyvūnų atlaso“ – išleidimą, esame dalyvavę kitų dalykų (biologijos, istorijos) mokytojų asociacijų renginiuose, esu juose pasisakęs ar skaitęs pranešimus.

Didžioji dalis asociacijų yra susijungusi į bendrą Lietuvos pedagogų asociacijos vadovų tarybą. Ji koordinuoja įvairias veiklas, nors nėra stipriai gyvuojanti, bet kertiniais klausimais esame solidarūs – susėdame visi asociacijų vadovai (mūsų yra apie 20) ir diskutuojame, kalbamės apie tai, kas vyksta švietimo sistemoje, ką būtų galima padaryti, taigi bendradarbiavimo formų yra, manau, kad jų galėtų atsirasti daugiau. Situaciją galėčiau palyginti su atskirais automobiliais, judančiais skirtingomis kryptimis, turbūt būtų galima turėti daugiau mikroautobusiukų, kuriais važiuotume kartu. Visi turėtume būti vieni kitiems naudingi.

Mes, geografų bendruomenė, esame visuomeniški, atviri pokyčiams, suprantame, kad keičiasi ir jaunoji karta, ir pasaulis, yra nemažai pasikartojimų, kurių galima išvengti, atlikome nemažai namų darbų, žinome, kaip ir ką galėtume bei norėtume keisti, esame pasiruošę atnaujinti ugdymo turinį.

 

Kas LGMA šiuo metu yra aktualiausia, svarbiausia?

Veiklos sričių yra daug, iš esmės mums viskas svarbu, kartas nuo karto atsiranda itin aktualių klausimų, dažniausiai susijusių su geografijos kaip mokslo padėtimi bendrojo ugdymo mokykloje, brandos egzaminu, ugdymo turinio kaita.

Šiuo metu su naująja valdžia išgyvename galimą ugdymo turinio kaitą, kol kas ji dar nevyksta. Žinoma, geras mokytojas pats visada keičia ugdymo turinį – įtraukia naujų metodų, įvairių veiklų, keičia edukacines aplinkas, tai natūralu. 2018 m. prasideda mokyklų ugdymo turinio programų pertvarkos etapas, norime jame aktyviai dalyvauti, sekame įvykius, bet trūksta aiškios informacijos, tai mums labai nepatinka ir dėl to galime būti labai kritiški (ne viskas pasakoma, nutylima, nėra konkretumo). Stokojame informacijos, nepaisant to, esame Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo plėtotės centro partneriai, apgailestauju, kad mokytojų asociacijos vėl atlieka paklausytojo už durų vaidmenį, laukiame pokyčių ir esame pasiruošę talkinti. Dabartinis aktualiausias, karščiausias mums reikalas – bendrojo ugdymo programų kaita.

 

Dalyvavome visuose ankstesniuose kaitos procesuose. 2004–2005 m. m. keitėsi programa, 2008–2010 m. – atskirų dalykų programos. Mes visada dalyvavome, teikėme daug pasiūlymų. Ugdymo turinys – tai konsensusas, neturėtų būti 2–5 žmonių nuomonė. Mes, geografų bendruomenė, esame visuomeniški, atviri pokyčiams, suprantame, kad keičiasi ir jaunoji karta, ir pasaulis, yra nemažai pasikartojimų, kurių galima išvengti, atlikome nemažai namų darbų, žinome, kaip ir ką galėtume bei norėtume keisti, esame pasiruošę atnaujinti ugdymo turinį. Turime galvoti, kuo jis naudingas mokiniui, kokias kompetencijas ugdo, kalbame apie visus tuos dalykus ir norime būti naudingi ugdymo sistemai. Dabartinės sąlygos mums atrodo per daug sudėtingos vienai mokytojų bendruomenei dalyvauti atstovaujant savo ugdymo turiniui. Tai yra gana komplikuotas viešųjų pirkimų mechanizmas.

 

Norime sujungti dvi interneto svetaines ir sukurti bendrą, modernią, joje skelbti tai, kas skirta mokytojams, mokiniams ir visuomenei – tam reikia sukurti idėją, turėti finansinių išteklių, pirkti programavimo paslaugą. Neturime jokios paramos, gyvuojame iš nario mokesčio, todėl mūsų idėja – per kelerius metus susitaupyti tam pinigų. Pasidžiaugiu, kai mokytojai tarpusavyje dalijasi medžiaga – tą skatiname daug metų. Mūsų interneto svetainę administruoja keli nariai, o joje esantį ugdymo turinį kuria daug žmonių – visus skatiname aktyviai dalyvauti.

 

Dar vienas svarbus dalykas – mokytojų kvalifikacija, visgi kalbame apie ugdymo turinio pertvarką. Yra buvę nemažai seminarų ir įvairių veiklų už Europos Sąjungos lėšas, bet kai yra pinigų, jie vyksta, kai nėra, nevyksta arba jų mažai, ne visada seminarų kokybė tenkina mokytojus, dažniau kelia nusivylimą. Matome, kad už ES lėšas į mokytojų dalykininkų ugdymo turinio atnaujinimo klausimus buvo investuota mažiausiai. O reikia atsinaujinti ir geografijos žinias, pasaulis keičiasi, nuolat mokytojams priekaištaujama, kad jie turi atsinaujinti, metodine, didaktine prasme jie tą daro, bet be galo svarbus ugdymo turinys. Didžioji dalis mokymų, seminarų už mokytojus yra suplanuoti. Mūsų, kaip geografijos mokytojų bendruomenės, per pastaruosius keliolika metų niekas niekada nepaklausė, ko mums reikia, kokių žinių ir kompetencijų trūksta. Tokiuose socialiniuose moksluose kaip geografija, istorija, ekonomika vyksta daug permainų: vieni dalykai netenka aktualumo, kiti atsiranda. Privalome mokytojams suteikti dalykinių žinių, plėsti jų horizontą, todėl LGMA prieš kelerius metus įkūrė Edukacinį centrą. Kasmet pedagogams organizuojame seminarus ir įvairius mokymus, kuriuos masiškai renkasi, tuo įrodo, kad jiems reikalingos dalykinės arba metodinės geografijos žinios. Norime šią kryptį stiprinti, nes mokytojai ją vertina. Per metus suorganizuojame 5–8 renginius, kuriuose dalyvauja 200–250 mokytojų.

 

Minėjote, kad priklausydamas asociacijai mokytojas gauna daug naudos. Kokia ji?

Turime 10 punktų darbų sąrašą, kurį tvirtiname, nuolat peržiūrime, koreguojame – tai mūsų pagrindinės kryptys. Pirmasis sąrašo punktas – atstovauti ir ginti visų geografijos mokytojų Lietuvoje interesus. Rūpinamės ugdymo turiniu, stengiamės dalyvauti visose su tuo susijusiose komisijose, pertvarkose. Tai lemia mokytojo darbą, karjerą. Pedagogui reikalingas stabilumas, pakankamas valandų skaičius, kad galėtų išgyventi, turėtų vienokį ar kitokį krūvį. Mokytojai jaučia, kad rūpinamės ugdymo turiniu, geografijos vieta bendroje mokyklos struktūroje: pasisakome, rašome straipsnius, duodame interviu ir pan.

 

Esame turbūt vienintelė asociacija, turinti dvi interneto svetaines (geografija.lt, skirtą mokytojams ir visiems besidomintiems geografija, bei manogaublys.lt, skirtą mokiniams, kur pateikiamos įvairios užduotys, testai ir pan.), taip pat „Facebook“ paskyrą, „YouTube“ kanalą, kur skelbiame informaciją, metodinę medžiagą – mokytojas visu tuo gali naudotis. Net jei jis nėra LGMA narys, turi galimybę prieiti beveik prie visų išteklių.

 

Ar bendradarbiaujate su užsienio geografijos mokytojais?

LGMA daug metų aktyviai bendrauja su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru, olimpiadų skyriumi. Esame asociacija, kuri rūpinasi tarptautinių geografijos olimpiadų organizavimu, dalyvavimu jose. Turime labai daug draugų pasaulyje, neapsiribojant Europa, tai visos kaimyninės šalys, visi mūsų draugai, jie pažįsta mus, o mes juos – kaip šalį, kaip komandą, dalyvaujančią tarptautiniuose renginiuose. Turime kolegų Japonijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje ir kitur, palaikome su jais ryšius, keičiamės literatūra. Kai kuriuose institutuose, aukštosiose mokyklose vykdomi mokslo tiriamieji darbai, rašomos disertacijos, norint apžvelgti įvairių šalių ugdymo turinį. Todėl sulaukiame prašymų atsiųsti vadovėlių, atlasų, metodinės medžiagos.

 

Ankstesniame pokalbyje buvo aptarta geografijos mokymo priemonių tema. Kokia situacija yra dabar?

Yra bent kelios leidyklos, kurios leidžia vadovėlius, pratybų, užduočių sąsiuvinius, metodinę medžiagą, taigi mokytojas gali pasirinkti, kuri metodika jam priimtinesnė, paeksperimentuoti. Neturime perdėto pertekliaus, apsunkinančio pasirinkimą, bet beveik visada yra bent kelios alternatyvos. Turime ir nemažai skaitmeninių išteklių 6–12 klasėms, dalis jų buvo sukurta už ES struktūrinių fondų lėšas, tuose projektuose dalyvavo nemažai mokslininkų ir mokytojų praktikų. Taigi išteklių turime, kitas klausimas – kiek mokytojai juos naudoja, ar jie moraliai nesensta, ar yra tų dalykų techninis palaikymas, nes žinau, kad sukūrus būna sunku ką nors pataisyti, jei kažkas liko nepastebėta arba nepasiteisina. Kalbu apie tuos, kurie yra lietuvių kalba – apskritai geografijai skirtų išteklių internete yra labai daug, bet didžioji dalis užsienio kalbomis.

Jaučiu, kad požiūris keičiasi, mokiniui reikia vis daugiau gamtinių, socialinių žinių. Juk nesvarbu, ar skrendi iš taško A į tašką Z, iš gyvenamosios vietos vyksti į mokyklą ar darbą, keliauji po Lietuvą – visa tai yra geografija.

 

Kaip keičiasi mokinių, visuomenės požiūris į geografiją, šio dalyko žinių reikalingumą?

Jaučiu, kad požiūris keičiasi, mokiniui reikia vis daugiau gamtinių, socialinių žinių. Juk nesvarbu, ar skrendi iš taško A į tašką Z, iš gyvenamosios vietos vyksti į mokyklą ar darbą, keliauji po Lietuvą – visa tai yra geografija. Daugeliu atveju susipina su istorija, bet iš esmės tai geografija, kurios pamatai per ilgalaikį ugdymą padedami mokykloje. Ypač jei kažkur važiuojame, mūsų galvoje nuolat sukasi vadinamasis „orientavimosi failas“. Kiekvienas žmogus, kuris turi telefoną, turi ir skaitmeninį žemėlapį, tai geografija, geografinės informacinės sistemos. Mes jau negalime važiuoti kokiu nors adresu nesinaudodami žemėlapiu.

Dedame pastangas keisdami visuomenės požiūrį į geografiją, leidžiame leidinius, kartu su leidykla „Didakta“ išleidome knygą „Geokubas“, kuri skirta visuomenei paaiškinti, priminti, kas yra geografija, koks jos turinys, kam ji reikalinga šiuolaikinėje visuomenėje.

 

Dėkoju už mums skirtą laiką.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *