Finansinio raštingumo ir verslumo projektas pradinukams

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Metų pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) vyko Finansinio švietimo programos koordinacinio komiteto posėdis. Jame buvo pristatyti programos „Kurk Lietuvai“ dalyvių siūlymai, sutarta, kad nuo šių mokslo metų pradžios ŠMSM, bendradarbiaudama su nevyriausybine organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, dešimtyje Lietuvos mokyklų pradės vykdyti bandomąjį projektą, kuriuo bus siekiama stiprinti pradinių klasių mokinių finansinį raštingumą. Apie šį projektą ir kitus posėdyje aptartus klausimus „Švietimo naujienos“ kalbina programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadoves Sandrą KAIRĘ ir Austę ČERNIAUSKAITĘ.

 

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. dešimtyje Lietuvos mokyklų pradedamas bandomasis projektas, skirtas pradinukų finansiniam raštingumui stiprinti. Papasakokite apie jį.

Bandomasis projektas, skirtas pradinių klasių mokinių finansiniam raštingumui stiprinti, truks vienerius metus su 10 atrinktų Lietuvos mokyklų. Pagrindinė šio projekto partnerė yra nevyriausybinė organizacija „Lietuvos Junior Achievement“. Per projektą išversta ir adaptuota „Junior Achievement“ programa „Mano bendruomenė“, pritaikyta Lietuvos kontekstui.

„Mano bendruomenė“ – tarpdalykinė mokymo programa, kuri padeda ne tik stiprinti vaikų finansinį raštingumą, bet ir įgyti profesinio rengimo akademinių žinių, pažinti verslo, ekonomikos ir socialinių mokslų sritis. Šią programą sudaro penkios pamokos ir papildomos veiklos, o temos apima darbą ir profesijas, gamybą, naujovių kūrimą, darbo užmokestį ir mokesčius, valstybės valdymą, pinigus, verslą ir sprendimų priėmimą. Programoje yra daug praktinių užsiėmimų, įtraukiančių vaikus į aktyvaus mokymosi procesą.

„Lietuvos Junior Achievement“ atrinktoms mokykloms vedė seminarus, per kuriuos paruošė pradinių klasių mokytojus dirbti pagal šią programą.

 

Kokie yra tolesni planai – ar projektui pasiteisinus jis persikels į visas mokyklas? Ar yra planų ir dėl 5–8 klasių mokinių (šiuo metu ekonomikos pradedama mokyti 9 klasėje)?

Šią programą planuojama diegti ir į bandomąjį projektą nepatekusiose mokyklose. Dalyvauti projekte registravosi 64 mokyklos, tad finansinio raštingumo ugdymo poreikis pradinėse klasėse yra akivaizdus. Jei susidarys norinčiųjų grupė(s), dar šiais mokslo metais numatoma galimybė apmokyti mokytojus.

Šiuo metu 5–8 klasių mokiniams yra siūlomos kitos „Lietuvos Junior Achievement“ programos „Tai mano verslas“ ir „AcceleratorX“. Jose mokiniai taip pat gauna praktinių žinių, susijusių su verslumu ir finansiniu raštingumu.

 

Vasario mėnesį pristatėte Visuomenės finansinio švietimo plano valdymo pasiūlymą – pirmiausia įkurti finansinio švietimo tarybą, kuri iškels ilgalaikius strateginius tikslus. Ar taryba jau įkurta ir kokie tie ilgalaikiai tikslai?

Kaip „Kurk Lietuvai“ programos projektų vadovės su Visuomenės finansinio švietimo plano valdymo modelio kūrimu dirbome nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių metų kovo. Nuo kovo prasidėjo mūsų antroji „Kurk Lietuvai“ programos projektų rotacija, per kurią įgyvendinome naujus projektus. Po vasario mėnesį finansinio švietimo koordinacinio komiteto posėdyje sukurto plano valdymo pasiūlymo pristatymo ir patvirtinimo tolesnius veiksmus perėmė ŠMSM, šiuo metu joje yra paskirtas vyriausiasis specialistas, atsakingas už finansinio švietimo sritį. Artimiausiu metu jis turėtų inicijuoti pasiūlytus Visuomenės finansinio švietimo plano valdymo pakeitimus, taip pat ir finansinio švietimo tarybos steigimą.

 

Kokios priemonės numatytos tame plane ir kaip vyksta jų įgyvendinimas?

Pagrindinis šio plano strateginis tikslas – pagerinti Lietuvos gyventojų finansinį ir mokesčių raštingumą. Tam pasiekti buvo išsikelti 3 prioritetai, apimantys skirtingas Lietuvos gyventojų grupes. Pirmasis prioritetas skirtas vaikų finansiniam ir mokesčių raštingumui padidinti, įtraukiant finansinį raštingumą į formaliojo ugdymo programas ir koordinuojant neformaliojo ugdymo programas. Antrasis prioritetas siekia pagilinti suaugusių gyventojų finansines žinias ir pagerinti finansinę elgseną, skatinant kaupti ateičiai ir racionaliai naudoti finansinius produktus ir paslaugas. Trečiuoju prioritetu siekiama padidinti suaugusiųjų supratimą apie mokamų mokesčių naudą.

2017–2018 m. pradėta įgyvendinti didžioji dalis plano veiklų, apimančių visus tris prioritetus. 2019 m. taip pat numatyta įgyvendinti skirtingas priemones, kaip parengti finansinio ir mokesčių raštingumo metodinę medžiagą, kelti pedagogų kvalifikaciją finansinio ir mokesčių raštingumo pagrindų srityje, remti mokinių mokomųjų bendrovių veiklą, įgyvendinti 2017–2020 m. mokesčių mokėtojų sąmoningumo ugdymo strategijos įgyvendinimo priemonių planą, inicijuoti partneryste paremtas nacionalines finansinio raštingumo iniciatyvas skirtingoms gyventojų grupėms ir kita. Atlikusios plano veiklų įgyvendinimo analizę, finansinio švietimo koordinaciniam komitetui rekomendavome peržiūrėti numatytas veiklas ir šiame plane vykdyti keitimus.

 

Taip pat buvo siūloma kurti partnerių tinklą ir steigti švietimui skirtą platformą, kurioje atsiras su finansiniu raštingumu susijusi informacija. Kaip sekasi įgyvendinti šį uždavinį?

Nuo mūsų projekto įgyvendinimo pabaigos kovo pradžioje šią sritį ir finansinio švietimo koordinacinio komiteto veiklą toliau kuruoja ŠMSM.

 

Dėkoju už pokalbį.

 

Temą tęsime.

 

Viršelyje Sabine Peters (unsplash.com) nuotr.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *