Žaidimai moko

Ikimokyklinio amžiaus vaikai mokosi žaisdami. Jie susipažįsta su aplinka, tyrinėja daiktus, objektus, reiškinius. Mokosi taisyklingai ištarti žodžius, skirti kairę, dešinę, įsiminti savaitės dienų, mėnesių pavadinimus. Skaičiuoti, grupuoti, palyginti įvairių objektų formas ar kiekius.

Ketvirtus metus dalyvauju ilgalaikiame prevenciniame projekte „Žaidimai moko“. Pasiteisinus projekto veikloms logopedinėse pratybose, mielai įsitraukiau į naujai parengtą logopedės Gilijos Gajauskienės keturių mėnesių ilgalaikę programą. Programos metu ugdoma vaikų komunikavimo, kalbos ir kalbėjimo kompetencija, kiti pažintiniai procesai, naudojantis žaidimu, patyriminiu ugdymu ir psichomotorine veikla.

Pratybas pradėdavome deklamuodami skambius eilėraščio „Vienas, du, trys keturi, / Žaisti su mumis gali“ žodžius, lydėdami juos judesiais. Šis eilėraštis-žaidimas pralinksmina vaikus, jie laukia, kokia gi bus kita užduotis.

Dažnai savo darbe naudoju ritminius pratimus, mielai juos atliekame. Ritminiai pratimai padeda sukaupti dėmesį. Laviname regimąjį suvokimą: kopijuodami raides, dėliojame jas iš įvairios gamtinės medžiagos, smulkių daiktų. Mokėmės sudėlioti savo vardus, kitus žodžius, brėžėme linijas nuo taško iki taško, ieškojome daiktų šešėlių, identifikavome daiktus liesdami.

Akies ir rankos koordinacijos, smulkiosios motorikos lavinimui atlikome lankstymo užduotis, vaikai įdėmiai klausėsi instrukcijos, lankstė nurodyta eilės tvarka, o po to pasakojo kaip tą darbelį atliko. Dėliojome pačių rankomis pagamintas dėliones. Rengėme „Kalbos minutes“, jų metu kūrėme „Naujų žodžių“ žodynėlius, kad kalba taptų tikslesnė ir turtėtų. Rišome natūralių šakelių šluotą, o ja „skraidė“ „Ragana“ su savo draugais. Žaisdami šią pasaką bendromis jėgomis sukūrėme eilėraštuką:

Na nanana

Na nanana

Ant šluotos skrenda Ragana.

Kas, kas, kas?

Kartu skrenda ir moliūgas.

Prisijungė ir varlė.

Ir juoda, juoda katė.

Vaiduokliukas pasislėpęs,

Stebi vorą ir pelėdą.

Vaikams labai patiko rašto užduotis „Hieroglifai“, „Figūrų plaukai“, „Statinys“, „Pėdsakai“. Užduotis „Kieme mačiau“ paskatino vaikus atlikti stebėjimus lauke, ateinant į darželį arba iš jo grįžtant.

Didelio susidomėjimo sulaukė dėmesingumo užduotis, reikėjo atidžiai klausytis, ką pasakys logopedė ir pažymėti, ar teisingai ji pasakė. Jei pasakymas teisingas – žymimas linksmas veidukas, o jei neteisingai – liūdnas. Vaikams labai patinka veidukai, ypač linksmi, nes pasibaigus pratyboms, jie įsivertina, pasirenka patinkančios spalvos „lėlytę“, ar „automobiliuką“ ir uždeda „linksmo veiduko“ antspaudą, taip patvirtindami, kad sekasi gerai.

Ieškojome nurodytų paveikslėlių, sujungėme juos nurodytu raštu. Kūrybinę užduotį „Juostelių žmogus“ sumeistravome iš plonyčių medinių lentelių. „Telefonu“ mokėmės teisingai išgirsti ir pakartoti: skiemenis, žodžius, sakinius.

Užduotis skirta kryptims nustatyti padėjo įsidėmėti kuri pusė kairė, o kuri – dešinė. Atlikome eksperimentą „Ką pakels balionas“.

Žaidimas-skaitinys „Savaitės ratas“ palengvino savaitės dienų įsiminimą, didžiai susidomėję vaikai klausėsi pasakos „Vienos snaigės kelionė“, po to ją pavaizdavo piešiniuose, pasakojo, lavino kalbinius gebėjimus, turtino žodyną ir ugdė rišliąją kalbą.

Mokėmės nustatyti dydžius dėliodami paveikslėlius nuo didžiausio iki mažiausio. Iš popieriaus juostelių pynėme tautinę juostą, juosteles papuošėme ornamentais, iš modelino ir plastilino lipdėme „seges“ . Dar daug kitokių smagių ir naudingų užduočių atlikome…

Garsų tarimo, kalbos ir kalbėjimo mokymas – monotoniškas darbas, nuolatinis kartojimas. Todėl pratybų paįvairinimas įdomiomis veiklomis, žaidimais, stebėjimais, eksperimentais padeda sukurti žaismingą nuotaiką, vaikai atsipalaiduoja, lengviau mokosi tarti garsus, žodžius, drąsiau pasakoja, kartoja, reiškia mintis. Visa tai padeda įveikti kalbos ir kalbėjimo sutrikimus.

+16

0