Vizualinė edukacija: priemonės, skatinančios vaikų įsitraukimą į mokymosi procesą

Kaip pagerinti vaikų mokymosi rezultatus, kaip juos sudominti ir įtraukti į mokymosi procesą, kaip padėti mokytis? Šie klausimai nuolat sklando tėvų ir mokytojų bendruomenėse. Vienas iš akivaizdžių, bet mažai išnaudojamų būdų, nors jau seniai moksliškai įrodytas – vizualinių priemonių naudojimas. Be abejo, šios priemonės naudojamos, tačiau dažnai gana siaurame kontekste, kūrybiškai neišnaudojant pilno potencialo.

Visiems puikiai žinoma, kad dauguma vaikų šiandieną „vizualios kartos“ – susidomi, noriau įsitraukia, lengviau suvokia informaciją per vaizdinius stimuliatorius.

Kodėl vizualinės priemonės tokios  naudingos vaikų mokymosi procese?

 

Pagal garsinės ir vaizdinės informacijos suvokimo mokslinius tyrimus, kuriai buvo siekiama ištirti, kaip skirtingos formos daro įtaką mokymuisi ir informacijos įsiminimui, atliktus dar 1970 m. psichologo ir pedagogo Edgar Dale, buvo nustatyta, kad žmonės žymiai geriau įsimena informaciją, kuri yra pateikiama skirtingomis priemonėmis, o ypač svarbu garsinę ar teksto medžiagą papildyti vizualinėmis priemonėmis.

 

Vėlesni tyrimai, tokie kaip „EUCLIDES“ projektas (2010–2013), nagrinėjęs vaizdinių priemonių naudą matematikos ir gamtos mokslų mokymosi procese ar tyrimai stebėję vaizdinių priemonių naudą užsienio kalbų mokymo procese, patvirtino ankstesnes išvadas – mokymasis naudojant vizualines priemones žymiai efektyvesnis, nes smegenys geriau suvokia ir atsimena informaciją per vizualinius dirgiklius.

 

Vizualinės priemonės sėkmingai integruojamos ir į skirtingas mokymo/si metodikas, tačiau efektyvaus mokymosi per vizualines priemones naudas labiausiai akcentuoja Reggio Emilia metodas, kuris vis populiarėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Šis metodas vertinamas būtent dėl kūrybiško ir pažangaus požiūrio į vaikų mokymąsi ir tvirtai remiasi vizualine edukacija.

 

Kiti populiarūs ir savo kryptį turintys mokymo/si metodai tokie kaip Montessori ar Valdorfo taip pat įtraukia ir sėkmingai kūrybiškai panaudoja įvairias vizualines priemones: edukacinius žaidimus, mokomąsias korteles, modelius, plakatus, paveikslus ar realius daiktus. Svarbu parinkti tinkamas vaizdines priemones pagal vaikų mokymosi stilius, tikslus, tai ką jie turi suprasti, atsižvelgiant į suvokimo lygį ir amžių.

Pexels.com nuotr.

Pasinaudojant tyrimų informacija bei gerosiomis praktikomis verta pasinaudoti vizualinių priemonių kuriama nauda, kuri palengvina nuo gimimo prie greitai kintančių vaizdų ir aplinkos pripratusių vaikų mokymosi procesą.

 

Vizualinės priemonės padeda vaikams suprasti sudėtingus dalykus ir paversti juos lengviau įsisavinama informacija, ypač tokius, kaip abstrakčios sąvokos ar sudėtingi procesai. Efektyviai padeda mokytis kalbų, padeda vaikams susipažinti su naujais žodžiais, sakinių struktūromis.

Taip pat puikiai tinka skatinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę, komunikaciją. Vaikai įsitraukia į domėjimąsi istorija, kultūra, menais. Vyksta bendravimo procesas, ugdomos kompetencijos.

Vizualinės priemonės naudingos ir mokytojams ar tėvams, siekiant skatinti vaikų kritinį mąstymą, padedant jiems analizuoti, interpretuoti informaciją, kviesti diskutuoti, pasakoti, kurti, įsivaizduoti.

 

Sukuriant patrauklią aplinką atsiranda „netiesioginis“ mokymosi procesas. Pateikiant žodinę informaciją, papildytą vaizdinėmis priemonėmis, lengviau vaikus susidominti ir įtraukti. Informacija lengviau atsimenama, o motyvacija mokytis didėja.

Kokias vaizdines priemonės galime įtraukti į mokymosi procesą siekiant geresnių rezultatų:

 

Paveikslai, nuotraukos, plakatai – tai kaip vaizdinis atminties pagalbininkas, padedantis prisiminti svarbius faktus, sąvokas, jų sekas.

Mažesniesiems padeda mokytis spalvų, formų, raidžių ir skaičių. Vyresniems vaikams atpažinti istorines asmenybes, vietoves, sudėtingus konceptus, procesus, struktūras, duomenis, modelius.

Jie taip pat gali būti naudojami kaip įvestis į diskusijas ar pradinių idėjų generavimą. Šių priemonių lengva įsigyti arba pasiruošti patiems, įtraukiant į procesą vaikus.

SVARBU nepamiršti reguliariai jas keisti ir atnaujinti, pritaikyti aktualioms temoms, susieti su mokymosi turiniu, vaiko amžiumi ir jau turima patirtimi bei žiniomis.

Visas tokio tipo vizualinis turinys turi integruotis į bendrą mokymo/si procesą, o ne tik tarnauti kaip sienų puošyba, kuri nejudinama metų metais. Sienos gali tapti „gyvos“ ir nuolat kintančios. Vaikai patys gali dalyvauti, keisti, atnaujinti. Naujos vizualinės medžiagos keitimas pagal temas gali tapti klasės ritualas, įgalinantis vaikus prisidėti prie proceso.

 

Edukaciniai sienų lipdukai – paprasta ir gana nebrangi priemonė, padedanti vaikams vizualiai įsiminti informaciją. Nuolat matant aplinkoje informaciją, ji tarsi „be pastangų“, natūraliai įsisavinama.

Ugdymo įstaigose ar namuose tokie lipdukai dar suteikia ir vizualinę estetiką, pagyvina aplinką, nesudėtinga keisti atsižvelgiant į amžiaus grupes ir vaikų poreikius.

Sienų lipdukų universalumas puikiai gali prisidėti mokantis ne tik kalbų, matematikos, geografijos, istorijos ar kitų mokomųjų dalykų, bet ir pilietiškumo, vertybinių nuostatų, bei kitų kompetencijų minimų ugdymo programose kaip svarbių šiuolaikiniam žmogui.

 

Motyvuojančios citatos, tautiniai motyvai, etnokultūra, lietuviška simbolika prisidės prie vertybinių nuostatų formavimo. Pilietiškumo kompetencijų ugdymo svarba išskiriama net PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTE (2022). Tuščios koridorių ar klasių sienos, durys – puiki terpė vizualiai prisidėti prie kompetencijų ugdymo.

 

Matematika žaismingai – misija įmanoma. Daugybos lentelės, formulės, procesai – viską galima „perkelti“ ant sienų. Lengva keisti ir atnaujinti. Nuolat matant aplinkoje, vizualiai įsimenama, net ir specialiai tam neskiriant dėmesio.

 

Edukacinius lipdukus galima naudoti ir kalbų mokymuisi, istorinių įvykių, sekų supratimui. Aiškiai, struktūruotai ir vizualiai pateikta informacija gerokai palengvina įsiminimo procesą, o nuolat matant aplinkoje įsitvirtina ilgalaikėje atmintyje.

 

Geografinės žinios, lengvai gali būti suprantamos net darželinukams, pasitelkiant reikiamus vizualus. Žemėlapiai puikiai pagilina žinias apie pasaulį ir naudingi tikrai ne tik geografijos kabinetuose. Papuošus sienas visada atsiranda susidomėjimas, vaikai atranda šalis, jūras, vandenynus. Formuojasi vizualinis supratimas apie pasaulį, jo išsidėstymą. Vaikus galima įtraukti į veiklas žymint, kur jau buvo nuvykta, ką atsimena ir gali rasti.

 

Mažiesiems sienų lipdukai puikai padeda įsisavinti reiškinius, spalvas, padeda pamatus skaitymui ir skaičiavimui, suvokti dydžius ar tūrius. Puikiai pritaikomi tiek namuose, tiek grupėse. Papuošiama ir pagyvinama ne tik aplinka, kad būtų jaukiau ir žaismingiau, bet ir teikia didžiulę edukacinę naudą. Nors gali atrodyti, kad vaikai net nesidomi, bet tokių priemonių buvimas aplinkoje „nusodina“ informaciją smegenyse natūraliai ir vėliau informacija, kai atsiranda poreikis, „ištraukiama“.

 

Sienų lipdukai, ant kurių galima piešti ar rašyti patiems kreida ar flomasteriais, skatina įsitraukimą, kūrybiškumą, dalyvavimą, komunikaciją. Šie gebėjimai ugdymo programose pažymimi kaip vieni iš esminių.

 

Grindų lipdukai – tai ypatingai paveiki mokymo/si priemonė, nes vaikai mokosi ne tik stebėdami, bet ir veikdami, judėdami, žaisdami. MATYMAS + VEIKSMAS įgalina smegenis efektyviau apdoroti ir įsiminti informaciją. Grindų lipdukai taip pat skatina judėti ir gerina ne tik informacijos priėmimą, bet ir fizinę sveikatą. Tai labai aktuali priemonė šiandienos kontekste, kada yra skatinamas fizinis aktyvumas, bei emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos. Bendraujant ir kartu žaidžiant lavinamos ir komunikacijos kompetencijos.

Ypač mažesnieji mielai įsitraukia į tokias veiklas ir gauna naudą net iš trijų pusių – judėjimą, mokymąsi, komunikavimą.

 

Edukaciniai žaidimai – dar viena įtraukianti į veiklą ir sudominanti priemonė. Standartiškai dažniau naudojama namuose ar darželiuose, mokantis skaičių, raidžių, spalvų, tačiau puikiai gali pasitarnauti ir vyresnių vaikų mokymosi procese. Tereikia parinkti atitinkamus žaidimus.

Šiandieną edukaciniai žaidimai prieinami tiek interaktyvia forma internete, tiek fizine forma – kaip mokomosios kortelės ar stalo žaidimai ugdantys loginį mąstymą, pilietiškumą, istorines, geografines žinias.

 

Projektinė veikla – į vizualinių priemonių gamybą įtraukiami patys vaikai. DARANT išmokstama, įsitraukiama į procesą, kyla savivertės ir pasididžiavimo jausmas, kad pagamintos priemonės rodomos kitiems ir iš jų mokomasi.

Kuriant ir gaminant vizualines priemones puikiai galima panaudoti ir antrines žaliavas, įtraukiant vaikus į sąmoningą veiklą ir supažindinat su antrinio panaudojimo galimybėmis. Ugdomos komunikavimo, pažinimo, kūrybiškumo kompetencijos, nekalbant apie tiesioginį mokomosios informacijos įsiminimą.

Pexels.com nuotr.

Vaizdo įrašai, filmai, animacija – dabartinius „ekranų“ kartos vaikus ypatingai veikia, skatina įsitraukti ir domėtis. Laikas, kurį praleidžia žiūrėdami, gali būti išnaudotas prasmingai atrinkus tinkamus šaltinius.

Pritaikytos edukacinės animacijos ar filmų žiūrėjimas, puiki priemonė ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Animacija padeda bet kokio amžiaus vaikams mokytis ir suprasti sudėtingas temas žaismingai, paprastai, įdomiai. Vaikai mielai stebi įrašus ar filmus.

Naudinga, kai reikia parodyti, kaip kažkas veikia realiame pasaulyje, pavyzdžiui, cheminiai ar fiziniai procesai, mašinų veikimas, eksperimentai, kaip sprendžiamos tam tikras problemos, Tai daug paveikesnis būdas nei pedagogo pasakojimas apie temą.

Pexels.com nuotr.

Interaktyvios programos ir virtualios/papildytos realybės priemonės labai naudingos siekiant sukurti mokymosi patirtį, kuri yra įdomi ir užkerta kelią nuoboduliui. Kaip žinia, šiandieną vaikai labai greitai praranda susidomėjimą, nes trūksta „veiksmo“.

Edukaciniai interaktyvūs žaidimai internete, dėlionės, testai, užduotys, veiklos per mobiliąsias programėles įtraukia bet kokio amžiaus vaikus.

Virtuali ar papildyta realybė yra ypač galinga vizualinė edukacinė priemonė, padedanti vaikams susipažinti su skirtingais pasauliais ir situacijomis, kurias sunku arba per daug brangu patirti realiame gyvenime.

Tai įtrauki priemonė, skirta mokytis istorijos, geografijos, kultūros, biologijos, chemijos, technologijų. Papildyta ar virtualiai sukuriama realybė skatina vaikus įsitraukti, gilintis, sudomina, sužadina smalsumą.

Yra įvairių žaidimų ir žaislų, įtraukiančių į mokymosi procesą nuo pačių mažiausių iki vyresnių. Mažiesiems tai interaktyvūs ir papildyta realybe praturtinti žaislai, kurie padeda suvokti pasaulį, aplinką, muziką, kasdieninius reiškinius.

Interaktyvios programos ir virtualios bei papildytos realybės priemonės ugdo ir planuose įtrauktas skaitmenines kompetencijas.

Macworld.com nuotr.

Tik sužadinant smalsumą vaikams priimtinomis šiuolaikiškomis priemonėmis, veiklomis ir jų deriniais, įmanoma pasiekti efektyvesnių rezultatų ir paskatinti natūralų mokymosi procesą.

Vizualinių priemonių naudojimas tiek namų, tiek ugdymo įstaigų aplinkose, padidina  susidomėjimą, motyvaciją ir pagerina mokymosi patirtį, kuri veda link geresnių rezultatų ir esminių kompetencijų ugdymo.

Kūrybiškas aplinkos ir priemonių išnaudojimas – raktas į lengvesnį mokymosi procesą.