Vaikystė pasakų taku

Klaipėdoje kovo mėnesį nuaidėjo ikimokyklinio ugdymo įstaigų šventinis koncertas „Vaikystė pasakų taku“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Jame dalyvavo dauguma Klaipėdos lopšelių-darželių, tarp jų ir „Volungėlės“ ansamblis, o straipsnio autorė buvo viena iš renginio organizatorių. Kad renginys buvo įspūdingas, liudija renginio antplūdis, daugybė padėkos žodžių ir vaikų tėvų SMS žinučių:

• „Labas vakaras, aš dar po koncerto negaliu atsigauti, labai ačiū Jums ir koncerto organizatoriams. Tikrai nesitikėjau tokio lygio renginio. Šiurpuliukai lakstė, Luknė euforijoje, nenustoja dainuoti. Net filmuoti ar paveiksluoti neišėjo, nes norėjosi žiūrėti.“
• „Koncertas tai be galo patiko. Net Airidas sakė, vienu metu akys ašarų buvo pilnos.“
• „Šitoks puikus koncertas, nesitikėjome – viskas apgalvota, dekoracijos puikios, ačiū labai!“.
• „Buvo tiiiiikras koncertas. Wow! Ačiū už puikias emocijas.“
• „Negalėjau ramiai žiūrėti. Akyse rinkosi džiaugsmo ašaros. Taip buvo gražu. Jūs kuriate labai didelį grožį. Nėra žodžių. Nemoku ir apsakyt. Kaip gražu. AČIŪ.“
• „Labai aukšto lygio renginys, tiek režisūros, tiek choreografijos, tiek estetine ir spalvine prasme. Matosi, kad įdėta daug darbo ir širdies. Širdis virpėjo žiūrint. Akyse žvilgėjo džiaugsmo ašaros. Jau taip gražu. Rytą ir darbe apie tai kalbėjomės. Labai Jums didelė Padėka“ ir t. t.

Tradicija suburti mažuosius klaipėdiečius viename renginyje kilo 2014 m. – darželių meninio ugdymo mokytojos ir vaikų ansambliai pakvietė tėvelius ir svečius į Klaipėdos savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmų kamerinėje teatro salėje vykusį koncertą „Lai vėtrungė mums rodo kelią“. Vėliau šventiniai koncertai išaugo iki tūkstantinės salės vietų užėmimo ir vyko kiekvienais metais kovo mėnesį: „Dyvų dyvai pamarėly“ (2015), „Ein saulelė apie dangų“ (2016), „Mažais žingsneliais po Klaipėdą“ (2017), „Vedu tave per gimtą žemę“ (2018) ir „Vaikų muzikinės išdaigos“ (2019). Karantino metu tradicija laikinai nutrūko, o šiais metais vaikų dainos ir šokiai vėl džiugino dalyvius ir žiūrovus. Įdomu tai, kad pirmuosiuose koncertuose dalyvavo daugiau kaip 20 įstaigų ansamblių, o vėliau dalyvių skaičius vis didėjo ir šių metų koncerte dalyvavo net 47 įstaigų vaikai (daugiau nei 300 dainininkų, šokėjų, muzikantų) ir jų mokytojai. Bilietai buvo išpirkti taip greit, kad Klaipėdos miesto kultūros centro Žvejų rūmų 1127 vietų didžioji salė nesutalpino visų norinčių pamatyti renginį ir po koncerto organizatoriai nusprendė jį kartoti balandžio mėnesį.

Kur slypi mūsų koncertų sėkmė? Be abejonės, yra daug sėkmės ingredientų. Vienas jų – pačių mokytojų vaikams sukurtos dainos apie gimtąjį miestą, jūrą ir vaikystę bei puikios dainų aranžuotės. Šias dainas po koncerto daug metų dainuoja visi mažieji klaipėdiečiai. Mes didžiuojamės, kad turime meninio ugdymo mokytojų-dainų autorių. Tai Klaipėdos lopšelio-darželio „Puriena“ meninio ugdymo mokytoja Regina Bočkienė, lopšelio-darželio „Vyturėlis“ meninio ugdymo mokytoja Nijolė Pranevičienė, lopšelio-darželio „Pagrandukas“ meninio ugdymo mokytoja Onutė Pučinskienė, Regos ugdymo centro meninio ugdymo mokytoja Loreta Aukštuolienė ir kt. Šių metų koncerte iš 17 muzikinių numerių skambėjo net penkios naujos R. Bočkienės dainos, po vieną meninio ugdymo mokytojų O. Pučinskienės ir S. Ambrazevičienės dainą, lietuvių liaudies skaičiuotės ir muzika, kitų autorių kūryba.

Dar vienas sėkmės ingredientas – darbo grupės ir suburtų komandų bendradarbiavimas. Koncertui įgyvendinti išrenkama meninio ugdymo mokytojų organizacinė darbo grupė ir buriamos keturios meninio ugdymo mokytojų komandos. Susibūrę iš skirtingų įstaigų mokytojai savo komandoje plėtoja bendrą koncerto darbo grupėje sugalvotą ir bendrame susirinkime patvirtintą koncerto koncepciją: renkasi į komandos repeticijas, ieško 3–4 muzikinių kūrinių, apgalvoja dekoracijas ir priemones, savo ir vaikų aprangą, rūpinasi kūrinių aranžuotėmis ar įrašų kūrimu, kuria choreografiją ir kt. Dirbant nedidelėse 10–12 narių komandose mokytojams lengviau kontaktuoti, ieškoti sprendimų ir susitarti. Taip gauname skirtingas koncerto dalis, nepavargusius artistus, o žiūrovai turi kur „akis paganyti“.

Pats profesionaliausias koncerto organizavimo momentas – nėra vaikus varginančios generalinės repeticijos. Iš anksto repetuoja tik mokytojai ir šokėjai. Dauguma vaikų scenoje atsiduria tik koncerto metu. Todėl galutinio rezultato numatymas – visų mokytojų bendra atsakomybė, o pavykę koncertai rodo Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigų meninio ugdymo mokytojų patirtį ir suburtų komandų įdirbį. Šių metų koncerto „Vaikystė pasakų taku“ komandų vadovai: Sonata Brazdeikienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Boružėlė“), Stefanija Ambrazevičienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Traukinukas“), Daiva Gasiūnaitė-Šeštokienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Šaltinėlis“), Eglė Jašinskienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Atžalynas“) ir Nijolė Pranevičienė (Klaipėdos lopšelis-darželis „Vyturėlis“).

Mes gyvename pajūryje, tad mūsų tradicinių koncertų siužetai yra apie jūrą, vaikystę, pasakas ir gimtąjį miestą. Šių metų koncertą jungė lietuvių liaudies pasakos „Kvailutė ir laumė“ motyvai ir pagrindiniai personažai: Laumė ragana (Klaipėdos lopšelio-darželio „Alksniukas“ meninio ugdymo mokytoja Larisa Babonienė) ir Bebenčiukas (Klaipėdos lopšelio-darželio „Švyturėlis“ meninio ugdymo mokytoja Galina Šaturina). Koncerto metu garso operatore dirbo Klaipėdos lopšelio-darželio „Žuvėdra“ meninio ugdymo mokytoja Daiva Šilinskienė, vaizdo projekcijas kūriau aš, Klaipėdos lopšelio-darželio „Volungėlė“ meninio ugdymo mokytoja Rūta Budinavičienė.

Organizatoriai dėkoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriui ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centrui už suteiktą pagalbą ir paramą.

+28

0