Vaikystė – laikas, kupinas emocijų, ieškojimų, atradimų

Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai – žodžiai. Nuo vaiko žaidimo neatsiejami dalykai yra pasaka ir teatras. Vaikystėje kiekvienas susiduria su pasakų pasauliu. Iš pradžių pasakas mažiesiems skaito, seka, pasakoja tėvai ir pedagogai, kiek paaugę vaikai knygeles renkasi ir skaito bei kuria patys.

 

Kaip žinia, pasakos svarba turi įtakos visapusiškam vaiko ugdymuisi. Pirmiausia ji lavina vaizduotę, smalsumą, plėtoja intelektą, ugdo kalbą, plečią žodyną, užsimezga dialogo pagrindai.

Pagaliau, pasakos yra puiki, maloni, nuostabi galimybė patirti įvairių nuotykių ir daugybę įspūdžių. Pasakos yra būtinos, kad mažylis tinkamai vystytųsi, taip pat gali atlikti terapinę funkciją.

 

Minint tarptautinę knygų dieną, Klaipėdos lopšelis-darželis „Pumpurėlis“ inicijavo respublikinį ikimokyklinį, priešmokyklinį projektą „Žaidžiu pasaką“, kuris apjungė sakytinės kalbos, tyrinėjimo bei kūrybiškumo sričių gebėjimų ugdymą. Projekto organizatorės: ikimokyklinio ugdymo mokytoja Indrė Mažeikienė, mokytoja metodininkė Eglė Dapšauskienė. Projekto tikslas – plėtoti(is) vaidmeninių-siužetinių žaidimų gebėjimus improvizuojant, žaidžiant su rankų darbo lėlėmis.

Prie projekto „Žaidžiu pasaką“ prisijungė gausus būrys pedagogų iš visos Lietuvos.
Į „Facebook“ uždarą grupę „Žaidžiu pasaką” įsitraukė 47 pedagogai. Jie noriai dalinosi organizuotų veiklų akimirkomis, stebėjo vieni kitų veiklas. Visi likome nustebinti projekto pasidalintomis akimirkomis, vaikų ir pedagogų kūrybiškumu ir drąsa.

 

Projektu siekėme sudominti ir įtraukti kuo daugiau Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų, sudarant galimybę pasidalinti gerąja darbo patirtimi, inovatyviomis idėjomis, siekėme tobulinti šnekamosios kalbos įgūdžius, skatinti, plėtoti pasakojimą, reikšti mintis žodžiais ir sakiniais. Didžiuojamės, kad į projektą nepabūgo įsitraukti ir mokytojos, ugdančios pačius mažiausius. Vaikai noriai gamino lėles ir su jomis žaidė pasaką.

 

Džiaugiamės, kad vykdytas projektas „Žaidžiu pasaką“ paskatino pedagogus, kurti motyvuojančią ugdymo(si) aplinką, leisti vaikams jaustis laisvai, žaisti, improvizuoti. Visų svarbiausia, kad projekto dėka susibūrė maža bendruomenė, atvira pokyčiams ir iššūkiams, nebijanti kurti ir dalintis savo idėjomis.