„Vaiko kelias į gražią kalbą, laimingas vaikas“
Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuostabūs, smalsūs, tačiau jų noras kalbėti, bendrauti kalba užsitęsia. Ne tik specialistai pastebi vaikų kalbos lėtėjimą, o dažnai ir tėvai susirūpina, kad mažylis, būdamas trejų, ketverių metų, bendrauja gestais, mimika ar kūno judesiais.
Kalba – bendravimo priemonė. Norėdamos sužadinti vaikų norą mintis, jausmus, norus, išgyvenimus išreikšti žodžiais, įvairiais būdais ir metodais skatiname bei aktyviname vaikų kalbą. Vienas iš jų – dalyvavimas tarptautiniame projekte „Vaiko kelias į gražią kalbą. Laimingas vaikas“. Reikšmingiausias ir tinkamiausias laikotarpis vaikų kalbai ugdyti yra ankstyvasis amžius, todėl jau lopšelio grupėje didelę laiko dalį skiriame vaikų smulkiosios ir stambiosios motorikos lavinimui, artikuliacinio aparato mankštai, žodyno aktyvinimui-turtinimui, kalbėjimui. Sėkmingas kalbos plėtros pagrindas yra tėvų, mokytojų ir specialistų bendradarbiavimas ugdymo procese.
Pirštelių mankštą lydime trumpais, linksmais eilėraštukais, dainelėmis, pasakėlėmis. Pamėgdžiojame gyvūnų, paukščių balsus bei judesius. Nemažą dėmesį skiriame vaikų žodyno turtinimui, kalbos gramatinės sandaros tikslinimui, rišliosios kalbos ugdymui, neverbalinių procesų lavinimui. Užduotis parenkame atsižvelgdamos į vaikų amžių, gebėjimus, taikome inovatyvias priemones: išmanųjį ekraną, išmaniąsias grindis, Imo kubus, …
Pagal galimybes mokytojų ir logopedų darbą apjungiame į vieną veiklą-žaidimą. Kad būtų įdomiau ir linksmiau įsikūnijame į įvairius personažus ir žaidžiame. Kuomet vaikai pajaučia, kad mokytojas vienas iš jų labiau atsiveria, atsipalaiduoja ir nesigėdija žaisti, vaidinti, kalbėti.
Ugdomosios veiklos temą „Naminiai gyvuliai“ įpynėme į vaidinimą. Mokytojos kartu su vaikais pasigamino naminių gyvuliukų kaukes, gaminimo procesu vaikai aktyviai kalbėjo, rinkosi, kuo norėtų būti. Mokėsi eilėraštukų apie karvytę, ožkytą, avytę, kiaulytę,… Kadangi vaidinimo dalis – kelionė traukiniu, didelę laiko dalį praleidome gamindami garvežį, traukinio vagonus. Spalvindami ir visaip gražindami traukinį skaičiavome vagonus, sprendėme, kiek gyvuliukų tilps į vieną vagoną, mokėmės dainuoti dainelę „Aš turėjau gaidį, dabar noriu vištos“, turtinome žodyną, skatinome norą kalbėti ir džiaugtis bendra veikla.
Glaudus visų vaiko kalbos ugdymo procese dalyvaujančių asmenų bendravimas ir bendradarbiavimas lydimas teigiamų emocijų lemia kokybišką rezultatą.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.