Svarbu, kad idėjos gyventų…

Nuotolinio mokymosi metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ir Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) balandžio–birželio mėnesiais surengė 10 vaizdo konferencijų, skirtų bendrojo ugdymo mokyklų direktorių pavaduotojams, atsakingiems už ugdymo organizavimą. Konferencijų tikslas – pasidalyti nuotolinio ugdymo organizavimo patirtimis. Norėdami sužinoti, kokios temos mokykloms karantino laikotarpiu aktualios, konferencijos organizatoriai ragino siūlyti temas. Atrinkta 10 aktualių temų. Transliacijos vyko dviem kanalais: pokalbių aplinkoje „Zoom“ (su galimybe užduoti klausimus pokalbių kambaryje) ir socialiniame tinkle „YouTube“ (stebint vaizdo konferenciją tiesiogiai). Iš viso konferencijose dalyvavo iki 3 000 dalyvių. 30 mokyklų dalijosi praktinėmis nuotolinio mokymosi patirtimis, 10 švietimo ekspertų pateikė savo įžvalgas, ką būtų galima patobulinti, į ką derėtų atkreipti dėmesį susiduriant su iššūkiais.

Renatos Česnavičienės nuotr.

Kaip suvaldyti mokymosi krūvius?

 

Pirmoji vaizdo konferencijos tema „Kaip suvaldyti mokymosi krūvius“ pritraukė gausų būrį dalyvių – net 460 mokyklų vadovų, direktorių pavaduotojų ugdymui, kitų švietimo specialistų. Konkrečia nuotolinio ugdymo organizavimo patirtimi, sprendžiant iššūkius, susijusius su mokymosi krūviais, dalijosi keturių mokyklų direktoriai ir direktorių pavaduotojai, tėvai.

 

Darius ir Jonė Chmieliauskai, auginantys penkis vaikus, nuo ikimokyklinio ugdymo iki gimnazijos klasių, dalijosi patirtimi: „Kyla sunkumų, bet šalia esama ir gerų patirčių. Vaikai prisiima daugiau atsakomybės, nes jie patys mokosi“. Anot tėvelių, išgyveno streso metą, bet atlikti darbus privalėjo, tačiau, patirdami stresą, negalėjo būti kūrybingi. Jie akcentavo, kaip svarbu ramiai pasakyti: „viskas gerai“, pasitikėti vaikais ir, žinoma, pasikliauti mokytojais.

 

Pranas Gudynas, Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas, pateikė ekspertinių įžvalgų, iškeldamas klausimą: „Kas daro įtaką krūvių apimtis?“, kviesdamas prisiminti edukologijos tiesas.

Kaip užtikrinti kokybišką grįžtamąjį ryšį mokant nuotoliniu būdu?

 

Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė pristatė antrosios konferencijos „Kaip užtikrinti kokybišką grįžtamąjį ryšį mokant nuotoliniu būdu?“ tikslus, kviesdama bendrauti bei bendradarbiauti. Agentūros vadovė į dabartines savo pareigas atėjusi iš mokyklos, tad „ragavusi ir direktorės, ir direktoriaus pavaduotojos duonos“, realiai suvokianti, kas vyksta mokyklose ir kuo galima padėti. NŠA direktorė mano, kad dabar visų mūsų įžvalgos ir pozicija yra svarbios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos žmonėms, kurie dirba išties daug, todėl tikisi aktyvaus, sklandaus bendradarbiavimo ir geranoriškumo, o jei pasitaiko klaidų, esame dėl to, kad jas ištaisytume.

 

Mokyklų komandos dalijosi patirtimi kaip joms sekasi užtikrinti kokybišką grįžtamąjį ryšį. Grįžtamojo ryšio svarbą, mokantis nuotoliniu būdu, akcentavo ir vaikų psichiatras, Socialinio emocinio ugdymo programos vadovas Linas Slušnys. Pasak jo, atgalinis ryšys – itin svarbus, labai svarbu suprasti, kokie tėvų norai, kokia jų savijauta.

Mokyklos kuriamo ir įgyvendinamo ugdymo turinio taikymas nuotoliniame mokyme

 

Nuotolinio ugdymo organizavimo trikdžiai ir kaip jie sprendžiami mokyklose, aptarti trečiojoje konferencijoje „Mokyklos kuriamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys nuotoliniame mokyme: kokių trikdžių kyla ir kaip juos sprendžiame?“. Paliesti ir kiti aktualūs klausimai: mokyklos rekomendacijos mokytojams – peržiūrint ir atrenkant ugdymo turinį; pasiūlymai mokytojui – diferencijuojant ir personalizuojant ugdymo turinį; sprendimai reikalingi savivaldybės ir nacionaliniu lygmenimis.

 

Nacionalinės švietimo agentūros Ugdymo turinio departamento direktorius dr. Vaino Brazdeikis pateikė ekspertinių įžvalgų. Jo teigimu, nuotolinio mokymo didaktika matoma pačių mokyklų ir atrandama mokantis praktinių dalykų. Viena įžvalga akivaizdi – pavaduotojams dar kartą reikėtų susimąstyti ir apsispręsti, kuria aplinka, iš mokymui(si) skirtų programų, naudotis: „Google Classroom“, „Microsoft Team“ ar „Moodle“. Tai – pasirinkimo klausimas, o mokytojo atsakomybė – priemonė, akcentas į turinį. „Keliaujame link dirbtinio intelekto, kiekvienas vaikas naudosis asmeniniu profiliu, kiekvienam bus parengiama medžiaga. Taigi, iššūkių dar yra, tad kaupkime kokybišką patirtį“, – sako V. Brazdeikis.

Pagalba mokiniui mokantis nuotoliniu būdu

 

Socialinio tinklo „YouTube“ kanalu ŠMSM paskyroje transliuota ketvirtoji vaizdo konferencija tema: „Mokymosi pagalba mokiniui mokantis nuotoliniu būdu“.

 

Prienų Revuonos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Alaburdienė pristatė, kaip jų mokykloje teikiama mokymosi pagalba mokiniui. Gerosiomis patirtimis ir praktikomis dalijosi Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos atstovai.

 

Anot švietimo ekspertės, Vytauto Didžiojo švietimo akademijos doc. dr. Ramutės Bruzgelevičienės, mokytojo empatija, jo lankstumas, padeda mokiniui dirbti. Ugdymo turinys turi atitikti kiekvieno vaiko ar vaikų grupės poreikius ir galimybes, kad užduotys būtų orientuojamos į tai, ką jis geba atlikti, suprantama, iškeliant individualų iššūkį bei teikiant pagalbą tą iššūkį įveikiant.

Patyriminis ugdymas mokantis nuotoliniu būdu

 

„Patirtinis ugdymas mokantis nuotoliniu būdu“ – tai penktoji vaizdo konferencija. Šio susitikimo metu aptarta, kaip sekasi organizuoti patyriminį ugdymą, kokie pagrindiniai kriterijai formuluojami įsivertinant patirtinio ugdymo veiksmingumą. Idėjų galima pasisemti iš Tauragės „Šaltinio“ bei Klaipėdos Simono Dacho progimnazijų komandų.

 

Švietimo ekspertas dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas, pasidžiaugė gražiomis bendruomenių patirtimis. Patyriminis ugdymas – nenaujas dalykas: ugdymo istorija, ištakos – epizodų sutiktume daug; pasaulyje tai gan plačiai nagrinėjamas klausimas. Duomenų bazėse, per pastarąjį dešimtmetį, publikuota įvairių sričių mokslininkų, daugiau kaip12 tūkst. mokslinių publikacijų, nors Lietuvoje ši patirtis nėra plačiai tyrinėta.

 

Minėtų dviejų progimnazijų patirtis – unikali ir neabejotinai vertinga. Ne tik vaikas mokosi patirdamas, mokytojas, atsižvelgdamas į vaiko patirties refleksijas, organizuoja patirtinį mokymąsi – mokymąsi patiriant ir mokymąsi įvertinant patirtį.

 

Kalbantis apie įsivertinimo kriterijų veiksmingumą patyriminiam ugdymui, šalia išsakytų gražių mokyklų pavyzdžių, pedagogai, išbandę patirtinio mokymosi strategiją, skatina neužmiršti skirti laiko refleksijai. Tai atlikti yra daug būdų ir formų.

 

Lietuvos didaktai, tiek prof. dr. Valdonė Indrašienė, tiek Gintautė Žibėnienė pateikia daug rekomendacijų kaip organizuoti refleksyvius įsivertinimus organizacijoje, pavyzdžiui, organizuojant įsivertinimo procedūras, įtraukti refleksijos komponentų, tuomet patirtinis ugdymas kyla į kitą lygmenį, tad įgytą patirtį galime naudoti kurdami unikalias mokyklų metodikas. Šūkis „dirbti sumaniau“, iškeltas Tauragės mokyklos atstovų, bus realizuotas visiškai kitoje plotmėje.

 

Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos atstovų nuomone: „žinios, patirtys ir refleksija – idealus modelis“. Švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė džiaugiasi mokytojų kūrybiškumu. Anot jos, dar kartą patvirtinta tiesa, kad mokytojas neturi būti vykdytojas, nes jis – kūrėjas. Šis aspektas atskleistas visuose pasisakymuose. „Patyriminis mokymas ir mokymasis – labai turtingos sritys. Esame įgiję skirtingų patirčių, ir ugdytiniai, ir kolegos. Patirtinis mokymasis gali būti itin geru akstinu efektyviai tobulinant ugdymo ir ugdymosi procesus. Svarbu atkreipti dėmesį į turinį. Vaikai – smalsūs iš prigimties, jiems reikia aktualaus turinio, o turinys pernelyg dažnai būna akademiškas, nepritaikytas gyvenimui. Būtent dabar mokomės tą turinį pritaikyti gyvenimo aktualijoms“, – akcentuoja prof. V. Targamadzė.

Refleksija mokantis nuotoliniu būdu

 

Mokymosi procese ypač svarbūs dalykai: refleksija ir grįžtamasis ryšys. Šeštojoje vaizdo konferencijoje „Refleksija mokantis nuotoliniu būdu: iššūkiai ir galimybės“ kalbėta, kaip naudoti refleksiją kokybiškam grįžtamajam ryšiui ir kryptingam mokinių ugdymui; kaip ir kokius pokyčius mokykloje sukuria reflektuojantys mokytojai. Patirtimi ir įžvalgomis dalijosi Kauno Jurgio Dobkevičiaus, Raseinių „Šaltinio“ progimnazijos.

 

Ekspertas, Šiaulių universiteto prof. dr. Remigijus Bubnys pasidžiaugė, kad atsirado puiki proga naudoti vieną efektyviausių reflektavimo metodų – vaizdo analizę, pabandyti pažiūrėti įvykusios pamokos įrašą, analizuoti jį, nes refleksija, stebint save iš šalies, padeda tobulinti veiksmus ateityje. Profesorius linkėjo prisijaukinti refleksiją kiekvienam, kaip metodą tiek pažįstant save, tiek dalijantis patirtimi su kolegomis, tiek dirbant su vaikais, bei mokantis ar padedant mokytis iš išgyventų patirčių.

 

Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kauneckienė pokalbį apibendrino ir mokyklų vadovų dėmesį atkreipė į keletą momentų: grįžtamasis ryšys – geriausias, kai refleksija vyksta čia ir dabar, kai matai vaikų akis, mimikas, gestus, o kai to nėra, tuomet reikia įrankių, instrumentų, reikalinga specifinė informacija, kad galėtum sisteminti ir suvokti, kas vaikams gerai, kas ne taip gerai, jei kalbame apie pamoką; kas priimtina ir kas netinka mokytojams, jei kalbame vadybiniu lygmeniu.

 

Svarbu nepamiršti tėvų įtraukimo. Reikalingos tinkamos formos, būdai, įrankiai, kad galėtume gauti, pamatyti ir tinkamai sureaguoti. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus patarėja Audronė Šuminienė, apibendrindama konferencijos medžiagą, dėkojo už unikalią mokyklų patirtį, už tai, kad išdrįso ja dalytis, už refleksiją visuomenei. Ji sakė, kad Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pataria reflektuoti ugdymo procesus iki nuotolinio mokymosi, ir koks ugdymo procesas vyksta dabar, kuo galime pasinaudoti įvertinę vieną ir kitą, visa tai tobulindami.

Projektinės veiklos organizavimas, mokantis nuotoliniu būdu

 

Karantino laikotarpiu, projektinės veiklos organizavimas nuotoliniu būdu, sukėlė nemažai iššūkių mokykloms, tačiau ir šiuo atveju jos rado sprendimų. Septintojoje vaizdo konferencijoje-refleksijoje „Projektinės veiklos organizavimas mokantis nuotoliniu būdu“, projektinę veiklą pristatė ir idėjomis, kaip sekėsi tokio pobūdžio veikla, dalijosi Tauragės „Žalgirių“ gimnazijos ir Šiaulių Ragainės progimnazijos komandos.

 

Švietimo ekspertė: prof. dr. Valdonė Indrašienė, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir Socialinio darbo instituto direktorė, džiaugėsi, kad mokyklos turi projektinių darbų bazę, o dr. Gitana Notrimaitė-Muzikevičienė, laikinai einanti Nacionalinės švietimo agentūros Pasiekimų patikrinimo užduočių rengimo skyriaus vedėjos pareigas, dėkodama mokykloms už išsamius pasisakymus, pridūrė, kad labai svarbu kaupti pavyzdžius.

 

To paties skyriaus metodininkė Jolanta Pauliukienė akcentavo vaikų savarankiškumo svarbą ir tai, kad vaikai temas renkasi savarankiškai.

Ugdymo proceso organizavimas birželį

 

Netradicinės veiklos birželio mėnesį, kaip, praėjusiais metais, suvaldyta karštų orų situacija mokyklose, aštuntojoje vaizdo konferencijoje-refleksijoje „Kaip organizuojame ugdymo procesą birželio mėnesį?“, mintimis dalijosi Kauno Garliavos „Jonučių“ progimnazijos direktorė Audra Galvanauskienė: „Praėjusiais metais karščius vadinome iššūkiu, o ne problema“. Vilniaus r. Juodšilių Šilo gimnazija aptarė ugdymo veiklų įvairovę, mokinio motyvaciją baigiantis ugdymo procesui. Apibendrindama diskusiją, švietimo ekspertė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė pacitavo J. Šalkauskį: „Teorija be praktikos – bergždžia. Praktika be teorijos – akla“. Profesorės nuomone: „Nebūkime nei akli, nei bergždi“.

 

Švietimo eksperto, Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus direktoriaus dr. Dainius Žvirdausko, kalbėjusio apie vadovo vaidmenį, teigimu – vadovas turi būti pasirengęs tarnystei.

Kaip sėkmingai pasiruošti 2020–2021 mokslo metams?

 

Pãtirtis iki nuotolinio mokymosi ir mokant nuotoliniu būdu, idėjas kitiems mokslo metams, devintojoje vaizdo konferencijoje-refleksijoje „Kaip sėkmingai pasiruošti 2020–2021 mokslo metams?“ pristatė Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos ir Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos atstovai. Druskininkų savivaldybės atstovai aptarė teikiamą pagalbą. Švietimo ekspertas, konsultantas dr. Aurimas Juozaitis, reziumuodamas mokyklų patirtis, sakė, kad pagrindinis dalykas, į ką, mokydamiesi patyriminio ugdymo, privalome atsižvelgti – įvertinti tris pagrindinius žingsnius: prisiminti, kas pavyko, kas – nepavyko, ką ketinome padaryti, bet nepadarėme, pavyzdžiui, pasinaudojome platforma, bet jos atsisakėme, (kodėl atsisakėme?) antras dalykas – atsakymas į klausimą, kaip matome tuos duomenis, kuriuos turime, koks rezultatas, kaip jį vertiname; jei sakome, kad gerai, tuomet svarbu įvardyti, kodėl gerai ir pan. Trečias dalykas – sprendimai. Svarbu, kad sprendimas turėtų apgalvotą pagrindą.

 

Ką privalu atlikti kitais metais, įžvalgomis pasidalijo ir švietimo ekspertė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginių programų skyriaus patarėja dr. Rita Dukynaitė.

Mokyklų atradimai reaguojant į Covid-19 iššūkį

 

Dešimtojoje vaizdo konferencijoje „Mokyklų atradimai reaguojant į Covid-19 iššūkį“ Mokyklų veiklos įsivertinimo ir tobulinimo skyriaus metodininkė dr. Vida Kazragytė pristatė EBPO tyrimo rezultatus ir EBPO šalių patirtį. Balandžio–gegužės mėnesiais Harvardo universitetas ir EBPO atliko apklausą, o birželio pabaigoje pateikta ataskaita. Tyrimas liudija, kad tikrąjį mokytojų darbą išvydo ir tėvai, kas vykdavo anksčiau menkai teįsivaizdavo.

 

Dr. Vida Kazragytė pasidalijo asmeniniu atradimu dėl projektinių darbų: „Teatro pamokose projektinio darbo beveik netaikiau. O nuotolinio mokymo(si) metu buvau priversta to imtis, atrodė, kad mokymosi procesas išnyko, jaučiausi nereikalinga, pamoka virto rezultatų aptarimu, vertinimu, naujų uždavinių planavimu. Na, o rezultatai nustebino. Nufilmuotuose vaidinimuose pamačiau įgytų žinių, kurių neteikiau, tai rodo, kad labai daug svarbių dalykų mokiniai jau išmano arba nesunkiai įgyja savarankiškai, deja, ugdymo turinio atranka ir kontrolė iškilo kaip dar didesnė problema.

 

Didelę reikšmę mokiniams turi filmavimasis, stebėdami filmus, kuriuose mato save, mokiniai gauna svarbios informacijos, padedančios save pažinti, valdyti ir pasiekti geresnių mokymosi rezultatų“.

 

To paties skyriaus metodininkė Laima Gudaitė pranešime pasidalijo geros mokyklos aspektų raiška organizuojant ugdymą karantino laikotarpiu. Vykusių paskaitų-diskusijų metu mokyklų direktorių pavaduotojai dalijosi įžvalgomis, kokią gerąją patirtį, iš vykusių vaizdo konferencijų, pavyko pritaikyti ugdymo procese, o švietimo ekspertai apibendrino mokyklų atradimus reaguojant į Covid-19 iššūkį.

 

Vilniaus universiteto profesorė, habil. dr. Valentina Dagienė akcentavo mokinių ir mokytojų savarankiškumo stiprinimą, informacijos pateikimo aiškią struktūrą, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dr. Estela Daukšienė kėlė klausimą apie išmoktas pamokas, akcentavo teigiamą tokio rezultato aspektą.

 

Švietimo konsultantas dr. Aurimas Juozaitis dalijosi unikalia karantino patirtimi. Džiaugėsi, kad atsivėrė mokytojai, ėmė informacija dalytis vieni su kitais. Pastebėjo, kad „Zoom“ diskusijos išmokė kalbėti po vieną, atskleidė, kaip svarbu susikoncentruoti, išklausyti, ką sako pašnekovas. Itin svarbu – dalijimasis medžiaga, turiniu, mokymosi patirtimi, atradimais, techniniais sprendimais. Išgirdome, kaip svarbu neužmiršti emocinio aspekto. Juk labai ilgai mokyklos nuogąstavo dėl tėvų, kaip juos prisikviesti ir įtraukti, o dabar galima sakyti, kad mokykla atėjo pas tėvus ir pasiūlė bendradarbiauti.

 

Švietimo ekspertas dr. Romas Prakapas, atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį, sakydamas, jog gavome puikią galimybę išsiaiškinti, kaip mums sekasi ugdyti vaikų gebėjimą mokytis. Tai geras signalas visiems pedagogams permąstyti: „kaip aš mokau, kokios mano strategijos, su kokiais iššūkiais susidūrė vaikai mokydamiesi ir ko reikia vaikams ugdant šią kompetenciją“.

 

Nacionalinės švietimo agentūros ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai kalbėjo apie susitarimus ateičiai: „Kas ir kaip vyks toliau?“.

 

Visos konferencijos temos savaip aktualios ir naudingos, skatinančios pažvelgti į nuotolinį ugdymą vis kitu aspektu. Anot Švietimo, mokslo ir sporto ministro vyriausiosios patarėjos Loretos Žadeikaitės: „Du mėnesius kiekvieną savaitę atliepiant mokyklų lūkesčius vyko vaizdo konferencijos. Visos 10 konferencijų – mūsų neįkainojamas turtas. Dabar svarbu, kad idėjos gyventų, neužsimirštų…“.

 

Šiuo metu konferencijų medžiaga sisteminama ir artimiausiu laiku mokyklų bendruomenes pasieks elektroniniu formatu.

 

Parengta pagal Švietimo pagalbos departamento Mokyklų veiklos įsivertinimo ir tobulinimo skyriaus metodininkės Dianos Verbiejienės atsiųstą inf.