Sugrįžimas…

Kaip ir kasmet, paskutinį sausio mėnesio penktadienį Lieporių gimnazija buvusius savo mokinius pakvietė į tradicinį susitikimą „Iš praeities išplauks seni prisiminimai“. Čia alumnų laukė išgražėjusios erdvės, kuriose kiekvienas yra palikęs dalelę savęs, buvę auklėtojai, mokytojai, draugai, ir visiškai nesvarbu, kad už lango sniego pusnys ir kandžiojasi šaltukas – visus sušildė malonus bendravimas ir dalijimasis prisiminimais.

 

Šventinį vakarą pradėjo gimnazijos pedagogai, kurie kartu su šokių mokytoju Algimantu Arlausku paruošė naują šokį ir juo pasveikino visus susirinkusiuosius. Renginyje kalbėjusi gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė pasidžiaugė, kad buvę mokiniai sugrįžta į mokyklą – ne tik tie, kurie ją baigė prieš metus ar dvejus, bet ir tie, kurie mokyklos suolą paliko prieš gerą dešimtmetį ar dar anksčiau – vadinasi, čia buvo gera, norisi sugrįžti… Mokyklos vadovė pasidžiaugė ir dabartiniais mokiniais, kurie noriai renkasi gimnaziją, sparčiai keičiasi ir sunkiai įsivaizduoja gyvenimą be šiuolaikinių technologijų. Praėjusių metų laidos abiturientė Monika šį kartą scenoje jau atstovavo buvusiems mokiniams. Ji pasidžiaugė, kad mokykla davė pagrindą studijoms universitete ir prisipažino, kad dabar būdama scenoje, kurioje pasirodyta šimtus kartų, labai jaudinasi. Savo sėkmės istoriją, išgyventą gimnazijoje, papasakojo ir buvęs jos mokinys, o dabar mokytojas Saulius Bušininkas. Lieporių gimnazijoje jis žengė pirmuosius žingsnius į sceną, turėjo galimybę tobulėti… Šiandien jis yra ne tik informacinių technologijų mokytojas, bet ir „Sniego gniūžtės“ vadovas, puikus renginių vedėjas, dainininkas. Rašytojo Juozo Apučio mintimis apie sugrįžimą, kad „nebegalima išvažiavus sugrįžti taip pat“, kad „kiekvienas toks sugrįžimas reikš sugrįžimą tik į praeitį“, dalijosi mokytoja Asta Valantinavičienė. Savo muzikinius kūrinius svečiams skyrė ir gimnazijos roko grupė „Iš oro“ bei abiturientė Gabija Petrauskaitė.

 

„Mokykla – tai vieta, kur įvyksta visos mūsų gyvenimo patirtys. Pyktis, pagieža, įsimylėjimas ar liūdesys – visas šias emocijas žmonės labai koncentruotai patiria mokykloje“, – sako dramaturgas Augustas Sireikis. Jeigu į ją norisi sugrįžti ir visada čia esate laukiami, vadinasi, tos patirtys buvo geros.