Studentų mokslinių darbų konferencija Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje

Nuo 2021 sausio 1 d. Šiaulių universitetas tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija (VU ŠA). Džiugu, kad šalia naujovių, kurių atnešė tapimas vieno seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų – Vilniaus universiteto – dalimi, Šiaulių akademijoje tęsiamos ir gilias tradicijas turinčios veiklos. Viena iš jų – Studentų mokslinių darbų konferencija, vykusi gegužės 20 d. Konferenciją organizavo VU ŠA Edukologijos institutas.

Studentų mokslinių darbų konferencijoje visų pakopų studentams sudaromos galimybės pristatyti savo atliktų tyrimų rezultatus, pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis. Tai puiki proga tobulinti mokslinę kompetenciją, kuri neišvengiamai svarbi ateities pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, kitiems profesionalams.

Konferenciją atidarė ir visus dalyvius pasveikino VU ŠA direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė. Ji pasidžiaugė, kad studentai domisi moksliniu darbu, palinkėjo drąsos pristatant savo tyrimus, keliant ir svarstant aktualius klausimus. Jaunuosius mokslininkus pasveikino ir VU ŠA Edukologijos instituto direktorė doc. dr. Irena Kaffemanienė. Ji pasidžiaugė tęsiama tradicija organizuoti Studentų mokslinių darbų konferenciją Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Direktorė palinkėjo prasmingų diskusijų, tęstinumo gilinantis į ugdymo mokslo aktualijas.

Konferencija sukvietė gausų būrį studentų, jų mokslinių vadovų, kitų dėstytojų. Pranešimus skaitė studentai iš įvairių VU ŠA studijų programų: Pradinio ugdymo pedagogikos ir ikimokyklinio ugdymo, Specialiosios pedagogikos ir logopedijos, Muzikos pedagogikos, Edukologijos, Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir priešmokyklinio ugdymo, Socialinio darbo ir socialinės reabilitacijos, Visuomenės sveikatos ir kt.

Konferencijoje išskirtos teminės sritys:

• Ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymas(is);
• Ugdymo(si) proceso organizavimas ir tobulinimas;
• Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo aktualijos;
• Pedagogo, švietimo pagalbos specialisto vaidmuo šiuolaikinio ugdymo procese.

Plenariniame posėdyje pranešimus skaitė trijų studijų pakopų, realizuojamų Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, studentai. Pristatymai atspindėjo studentų domėjimąsi įvairiomis temomis, gilų įsitraukimą analizuojant aktualias ugdymo ir visuomenės problemas. Pristatytas išsamus kokybinis tyrimas, kuriame, apklausus asmenis, turinčius priklausomybę, pateiktas jų subjektyvus socialinės reabilitacijos terapinėje bendruomenėje vertinimas. Akcentuotas dėmesys kiekvieno asmens individualiai situacijai, įgalinimui. Diskutuota ir apie socialinės reabilitacijos terapinėje bendruomenėje problemas, jų sprendimo galimybes. Kito pristatyto tyrimo objektas – lyderystė mokymuisi. Pranešime akcentuota kintanti lyderystės samprata, jos svarba ugdymo institucijose. Pristatytas tyrimas atspindėjo lyderystės mokymuisi raišką pasirinktame darželyje-mokykloje. Pranešimo autorė pasidalijo ir savo įžvalgomis apie lyderystės mokymuisi modelio tobulintinas sritis. Plenariniame posėdyje taip pat analizuota dar viena aktuali tema – mokinių įsivertinimas pamokoje. Pristatytame pranešime atskleistos teorinės mokinių įsivertinimo pamokoje diskursyvaus konstravimo savivaldžiam mokymuisi prielaidos. Suformuluota išvada, kad diskursyvus įsivertinimo konstravimas gali padėti suvienyti mokytojo-mokinio mokymosi pajėgas ir prisidėti prie to, kad mokiniai taptų savivaldžiais besimokančiaisiais.

Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose, kuriose skaityti pranešimai ir atskirai diskutuota apie kiekvieną konferencijos teminę sritį. Sekcijų darbą kartu su dėstytojais moderavo ir studentai. Jiems tai buvo nauja, įdomi patirtis.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymas(is)

Konferencijos sekcijoje Ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymas(is) diskutuota apie ankstyvojo vaikų ugdymo(si) reikšmę, gerąją patirtį, šioje srityje kylančias problemas, ugdymo tobulinimo perspektyvas. Atkreiptas dėmesys į prasmingą informacinių ir komunikacinių  technologijų taikymą ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijas. Akcentuota, kad informacinės ir komunikacinės technologijos yrа pedаgogo įrаnkis, kuris pаdedа ne vien tik paįvairinti ugdymo procesą, padaryti jį įdomesnį, patrauklesnį, bet ir skatina vaikų kūrybiškumą. Kūrybiškumo ugdymo svarba akcentuota ir pranešime apie priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą naudojant „Lego“. Pranešime keltas klausimas, kaip, pasitelkus ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams įdomias priemones, galima organizuoti veiklas, orientuotas į vaikų kūrybiškumo ugdymą? Pristatyta eksperimentinė priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ir rišlios kalbos ugdymo programa „Žaidimų aikštelės“. Programa suteikė galimybę išanalizuoti ir įvertinti įvykusius priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo raiškos pokyčius. Sekcijoje akcentuota svarbi tiesa, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų pagrindinė veikla – žaidimas. Pristatytas pranešimas, kuriuo siekta atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymo(si) galimybes taikant vaidmeninius žaidimus. Tyrimas parodė, kad vaidmeniniai žaidimai labiausiai ugdo vaikų socialinę ir komunikavimo kompetenciją. Diskutuota apie pedagogo vaidmenį žaidimų procese, apie sudaromas galimybes vaikams ugdytis žaidžiant. Sekcijoje taip pat pristatyta saviraiškos samprata bei jos reikšmė ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus tarpsnyje, atskleistos ikimokyklinio bei  priešmokyklinio amžiaus vaikų saviraiškos skatinimo galimybės muzikinio ugdymo srityje. Gausias sekcijos dalyvių diskusijas išprovokavo pranešimas apie ugdymą vaikų iš šeimų, patiriančių socialinę riziką. Akcentuota, kad tai labai ryški ir aktuali šių dienų visuomenės ir mūsų visų problema. Vaikų iš šių šeimų ugdymas negali būti paliktas savieigai. Diskusijos dalyviai pabrėžė pedagogų, kitų specialistų ir tėvų bendradarbiavimo būtinybę. Tęsiant diskusiją apie tėvų įsitraukimo į vaikų ugdymo(si) proceso reikšmę, pristatytas pranešimas apie tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą. Atskleista, kad tėvai palankiai vertina ir skatina vaikų fizinį aktyvumą, dažnai patys inicijuoja fizinio aktyvumo veiklas, pavyzdžiui, pasivaikščiojimus, žaidimus. Vis dėlto vaikų fizinio aktyvumo trukmė dažnai nėra pakankama, pasyvus laisvalaikio leidimas nesudaro tinkamų sąlygų vaikams pilnavertiškai vystytis, ugdytis. Apibendrinant sekcijos darbą, akcentuota būtinybė skirti didelį dėmesį ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų plėtojimui, sudarančiam prielaidas tolesnio ugdymo(si) perspektyvoms.

Ugdymo(si) proceso organizavimas ir tobulinimas

Ugdymo proceso organizavimas pandemijos sąlygomis susiduria su dideliais iššūkiais. Konferencijos sekcijoje Ugdymo(si) proceso organizavimas ir tobulinimas atkreiptas dėmesys  į šiandien pasaulyje tvyrantį susvetimėjimo aspektą. Kaip teigė pranešėjai, šių dienų visuomenėje jaučiamas didelis susvetimėjimas, uždarumas bei tolerancijos kitoniškumui stoka. Neretai šiuolaikinis žmogus gali jaustis vienišas, atstumtas, praradęs savo asmenybę. Dėl susvetimėjimo žmogus tiek savo veiklos produktus, tiek save patį ir kitus individus suvokia kaip jam priešingus, nepriimtinus. Iki minimumo sumažinus socialinius kontaktus neišvengiamai atsiranda bendravimo, bendradarbiavimo ir kitos problemos, kurių sprendimas būtinas sėkmingam ugdymo proceso organizavimui. Tai ypač susiję ir su mokinių nerimo problema. Šią problemą nagrinėję pranešėjai teigia, kad  mokyklinis nerimas – tai dažna visų mokinių emocija, kurią sudėtinga įžvelgti nežinant, kokie veiksniai gali lemti tokį elgesį. Analizuojant mokyklinio nerimo problemą buvo keliami probleminiai klausimai: Kaip teisingai jį valdyti? Kokie yra nerimo įveikimo būdai?  Kas gali padėti kilus nerimui?

Zenono Ripinskio nuotr.

Įvertinant tai, kad vis labiau ugdymo procese yra taikomos informacinės kompiuterinės technologijos, sekcijos darbe nagrinėta inovatyvių ugdymo metodų taikymo problematika. Atkreiptas dėmesys, kad vis dažniau ugdyme pastebimas susidomėjimas įvairiais virtualiais muzikiniais žaidimais ir taikomosiomis programėlėmis. Ypač sėkmingas yra inovatyvių ritmo pojūčio ugdymo metodų taikymas muzikos pamokose. Siekiant atskleisti daugiakultūrės visuomenės reiškinius sekcijoje buvo diskutuota multikultūrinio ugdymo klausimais ir pažymėta jų svarba muzikinio ugdymo procese. Sekcijos darbą apibendrino diskusijos apie etikos dalyko dėstymo problematiškumą. Etikos pamokose mokiniai kelia etinius, filosofinius klausimus, padedančius geriau pažinti savo emocijas, mintis, atveriančius dialoginio santykio su Kitu galimybę bei norą pažinti mažas ir dideles bendruomenes, kuriose kasdien gyvenama ir veikiama. Reziumuojant sekcijos darbą buvo pažymėta, kad ugdymo(si) proceso organizavimas ir tobulinimas yra svarbi švietimo plėtojimo dalis, nes ji glaudžiai susijusi su pamokos kokybe, o kokybiškoje pamokoje kiekvienas kūrybiškai mąstantis mokinys gali išgyventi sėkmę.

Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo aktualijos

Konferencijos sekcijoje Asmenų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo aktualijos diskutuota apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, gebėjimų, polinkių ir pomėgių, individualių tobulėjimo ir ugdymosi poreikių atpažinimo bei nustatymo, visų ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimo svarbą, ugdymo(si) procese kylančius iššūkius ir jų sprendimo galimybes įtraukiojo ugdymo kontekste. Skirta daug dėmesio mokinių, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, mokymo(si) ypatumų ir ugdymo(si) individualizavimo priežasčių nustatymui, šių mokinių ugdymo(si) aplinkos pritaikymo ir mokymo(si) individualizavimo ypatumų atskleidimui, pedagogų požiūrių į kompetencijas, reikalingas kokybiškai individualizuoti mokinių, turinčių negalių, ugdymą(si), analizavimui. Akcentuota, kad mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų, kognityvinių gebėjimų ir praktinių įgūdžių netolygumas kelia daug iššūkių ugdymo(si) proceso organizavimui. Kokybiškai organizuoti mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą(si) ir tenkinti individualius ugdymosi poreikius leidžia ugdomųjų veiklų individualizavimas, pažangos vertinimo sistemos, būdų ir metodų parinkimas, multisensorinės aplinkos taikymas, kuriant įtraukias ir kūrybiškas mokymosi situacijas ar praturtinant tradicines mokymosi bei poilsio erdves, kuriose susipina mokymasis, poilsis, kūryba ir bendravimas. Aptarta multisensorinio ugdymo svarba, tenkinant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų sensorinius poreikius, ugdant jų socialinius įgūdžius, skatinant aplinkos pažinimą per sensorinius pojūčius. Diskusijos dalyviai pabrėžė reikšmingą pedagogų, švietimo pagalbos specialistų ir tėvų bendradarbiavimo vaidmenį, tenkinant ne tik mokymosi sunkumų turinčių asmenų, bet ir gabių vaikų poreikius. Akcentuota, kad gabūs vaikai atsiskleidžia tik tada, kai ugdymo programos turinys atitinka jų asmeninius interesus ir reikalauja pastangų, kai mokymosi procesas atitinka individualų vaikų mokymosi stilių. Todėl jau ikimokykliniame amžiuje būtina daug dėmesio skirti šių vaikų gebėjimų atpažinimui bei kryptingam ugdymui(si). Įgyti daugiau ir gilesnių akademinių žinių, ugdyti svarbius skirtingų gebėjimų mokinių socialinius gebėjimus bei patirti sėkmę mokantis padeda mokymasis bendradarbiaujant, kuris sukuria mokykloje bendradarbiavimo ir paramos atmosferą. Mokiniai išsiugdo atsakomybę vienas kitam, įgauna vis daugiau pasitikėjimo savo gebėjimu patiems reguliuoti savąjį mokymąsi. Apibendrinant sekcijos darbą akcentuota, kad šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios ir pagrindinės vaiko auklėjimo institucijos, kai tėvus ir pedagogus jungia vienas svarbiausias tikslas – vaiko gerovė. Bendradarbiavimas itin svarbus, naudingas ir reikšmingas ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, nes bendradarbiaudami tėvai ir pedagogai dalijasi patirtimi, žiniomis apie šių vaikų poreikius, savybes, interesus bei kartu planuoja švietimo pagalbos teikimą vaikams.

Pedagogo, švietimo pagalbos specialisto vaidmuo šiuolaikinio ugdymo procese

Konferencijos sekcijoje Pedagogo, švietimo pagalbos specialisto vaidmuo šiuolaikinio ugdymo procese diskutuota apie šiuolaikinio pedagogo kompetencijas, kurios siejamos su edukacinių paradigmų kitimu, mokymosi visą gyvenimą iššūkiais. Akivaizdu, jog pakitę mokinių poreikiai sąlygoja naujus vaidmenis mokytojo veikloje, reikalauja tokios profesinės kompetencijos, kuri įgalintų mokytoją ugdyti skirtingų gebėjimų mokinius naujomis sąlygomis. Kintančios edukacinės paradigmos keičia požiūrį į mokymo(si) aplinką ir pabrėžia didžiulį vaidmenį kokybiškam ugdymui(si). Stengiamasi užtikrinti švietimo kokybę, kuri siejama su vertingos edukacinės aplinkos kūrimu ir tiesiogiai priklauso nuo kompetentingo pedagogo. Neišvengiami pokyčiai švietimo sistemoje koreguoja ir patį ugdymo procesą, atsiranda nauji iššūkiai ir problemos, kinta mokinių pažangos ir pasiekimų rezultatai, daug dėmesio skiriama personalizavimui. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad šiuolaikiniame ugdyme svarbu ne tik tinkamai teikti grįžtamąjį ryšį, bet dar svarbiau išugdyti besimokančiųjų pasiruošimą gauti grįžtamąjį ryšį. Diskutuota apie pradinių klasių mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymo ir mokymosi individualizavimo ypatumus, edukacinių aplinkų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kūrimo galimybes, tėvų požiūrį į ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, pagalbos ikimokyklinio amžiaus mikčiojantiems vaikams veiksmingumą. Apibendrinant sekcijos darbą akcentuota, kad šiandieninis ugdymas, grindžiamas humanizmo bei demokratijos idėjomis, reikalauja ne tik žinių perteikimo, bet ir iškelia pedagogą, kaip asmenybę, pasižyminčią empatiškumu, gebėjimu įsivaizduoti save mokinio padėtyje, jaučiantį jo išgyvenimus, nuoširdžiai ir atvirai bendraujantį bei siekiantį visapusiškos vaiko ugdymo kokybės ir gerovės.

Išklausius įdomius, aktualius pranešimus Studentų mokslinių darbų konferencijoje, norisi esamiems studentams palinkėti neprarandant entuziazmo tirti ir tobulinti savo profesinę sritį, o būsimiems VU ŠA Edukologijos instituto studentams drąsos pasirinkti pedagogo kelią, nes prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo(si) yra ne tik atsakingas, bet ir prasmingas darbas.

+3

0