STEAM veiklų pritaikymas ugdant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius

Prieš porą metų atkreipiau dėmesį į įvairiuose informacijos šaltiniuose sutinkamą terminą „STEAM ugdymas“. Sudomino jo integralumas, galimybė formuoti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti įvairias problemas. Norėjosi išbandyti praktiškai, bet kilo abejonių, ar galėsiu pritaikyti veiklas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymui. Abejonės išsisklaidė, kai knygyne į rankas paėmiau „Pykšt ir Pokšt eksperimentai“ knygas. Supratau, kad didelius atradimus galima pradėti daryti nuo mažų žingsnelių. Taip kilo idėja parengti neformaliojo švietimo programą „Įdomieji eksperimentai: STEAM ugdymas“. Jau po pirmųjų eksperimentų paaiškėjo, kad pasirinkimas buvo teisingas – susidomėjo net ir tie mokiniai, kurie per kitą ugdomąją veiklą dažnai būna tik stebėtojai.

 

Atrenkant eksperimentus, numatant, kokius tyrimus atliksime, man, kaip specialiosios klasės mokytojai, kilo daug iššūkių. Buvo labai svarbu numatyti, ar mokiniai gebės bent minimaliai nuspėti eksperimento rezultatus, daryti išvadas. Siekiau išvengti situacijų, kai veikla priimama tik kaip smagus žaidimas.

 

Eksperimentai su gamtine medžiaga ir vėjo malūnėliais. Pirmuosius eksperimentus rudenį atlikome mokyklos kieme. Mokiniai stebėjo aplinką, ieškojo į geometrines figūras panašių daiktų. Prisirinkę gilių bandė atspėti, kiek ir kokių geometrinių figūrų galės sudėlioti iš turimo gamtinės medžiagos kiekio.

 

Didelio susidomėjimo sulaukė eksperimentas su vėjo malūnėliais. Mokiniai stebėjo vėjo kryptį, jo stiprumą, stengėsi nustatyti, kurioje mokyklos kiemo vietoje vėjo malūnėliai suksis greičiausiai. Aptardami eksperimentų eigą, aiškindamiesi, kurie spėjimai pasitvirtino, kurie ne, mokiniai dar kartą pakartojo geometrinių figūrų pavadinimus ir savais žodžiais paaiškino, kad egzistuoja ryšys tarp vėjo stiprumo ir malūnėlio sukimosi greičio.

 

 

Eksperimentai su dažais ir krepiniu popieriumi. Mėgstamiausia veikla – eksperimentai su dažais. Mokiniai noriai išbando įvairius spalvų derinius, džiaugiasi naujai išgautomis spalvomis. Nudažius vandenį krepiniu popieriumi vaikams spontaniškai kilo idėja išbandyti, ar pavyks naujais dažais nuspalvinti popieriaus lapą. Pavyko! Per eksperimentą išmokome pasigaminti pastelinių spalvų dažus, kurie puikiai tinka piešinių fonui. Ši patirtis dar kartą patvirtino, kad STEAM veiklos skatina mokinių kūrybiškumą, gebėjimą drąsiai eksperimentuoti, atrasti ką nors naujo.

 

 

 

Eksperimentas maišant įvairias medžiagas (I). Mokinių žinios apie įvairias medžiagas ir jų savybes dar formuojasi, todėl prieš atliekant eksperimentus jie ne visada gali numatyti galutinį rezultatą.

 

Šiuo atveju pirmiausia atlikome eksperimentą, o tik paskui išsiaiškinome, kodėl balionas prisipūtė. Prisiminėme, kad panašius eksperimentus šeimos nariai atlieka virtuvėje gamindami maistą, kepdami pyragus.

 

 

Eksperimentas maišant įvairias medžiagas (II). Prieš maišydami įvairias medžiagas tyrinėjome jų savybes. Ant rankų užlašinę keletą lašų vandens ir aliejaus stebėjome, kuris skystis lengviau nusivalo, kuris geriau susigeria į popierinį rankšluostį. Mokiniai išsakė savo spėjimus, ar pavyks sumaišyti aliejų ir vandenį. Eksperimento metu mokiniai ugdėsi smulkiąją motoriką, kruopštumą, dėmesingumą. Tiek procesas, tiek galutinis rezultatas sukėlė daug teigiamų emocijų, sužadino norą eksperimentą kartoti po keletą kartų siekiant įsitikinti, ar rezultatas bus toks pats.

 

 

Eksperimentas išbandant statinio tvirtumą. Tai buvo daugiausiai pastangų pareikalavusi veikla. Kol pasiekėme galutinį rezultatą, teko ne kartą nusivilti ir bandyti iš naujo. Ne iš karto pavyko tinkamai suklijuoti bokštelius, skubant sudėti knygas taip, kad kuo ilgiau nenugriūtų statinys ir būtų galima patikrinti, kiek knygų išlaiko kiekvienas bokštas. Šį kartą dėl patirties stokos inžinerijos srityje spėjimai buvo itin netikslūs. Galima pasidžiaugti, kad vaikai labai nenusiminė ir išreiškė norą po kurio laiko eksperimentą pakartoti.

 

 

Eksperimentas su vaisiais ir daržovėmis. Prieš pradėdami eksperimentą mokiniai spėjo, kad skęsta didelės daržovės, o mažosios plaukia. Spėjimas, deja, nepasitvirtino. Moliūgas, nors ir labai didelis, plūduriavo. Nuluptas mandarinas, nors ir mažas, paskendo. Kilo klausimas – kodėl? Nutarėme išsiaiškinti. Orientacinės veiklos metu svėrėme, lyginome pagal dydį ir svorį, per pažintinę veiklą pjaustėme daržoves ir vaisius; tyrinėjome, kaip jie atrodo iš vidaus. Per komunikacinę veiklą ragavome ir bandėme nusakyti skonį. Sukaupta patirtis leido padaryti išvadą, kad ne viskas priklauso nuo dydžio. Plaukia tos daržovės ir vaisiai, kurių viduje yra ertmės, pripildytos oro.

 

 

Eksperimentas tyrinėjant įvairių medžiagų savybes. Atėjus žiemai tyrinėjome tikro ir dirbtinio sniego savybes, išsiaiškinome, kurie skysčiai sušąla, kurie nesušąla. Naudojome dažnai buityje naudojamus skysčius. Spėdami eksperimento rezultatus mokiniai vadovavosi savo asmenine patirtimi, aptardami rezultatus pastebėjome, kad dauguma spėjimų pasitvirtino.

 

 

Apibendrinant pirmųjų metų patirtį ugdymo procese taikant STEAM veiklas, galima teigti, kad pagrindinis tikslas – ugdyti problemų sprendimo, tyrinėjimo, mokėjimo mokytis kompetencijas, atsižvelgiant į mokinių galimybes, – pasiektas. Atlikdami eksperimentus mokiniai mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, siekti užsibrėžto tikslo. Itin svarbu ir prasminga, kad įgytos patirtys gali būti pritaikomos kasdienėje veikloje. Mokiniai labiau pasitiki savo galiomis, noriai įsitraukia į patyrimines veiklas, jas išbando, kartoja ir nuolat mokosi naujų dalykų.

 

Naudota literatūra:

1. Bajoriūnė L., Urbonė A. „Pykšt ir Pokšt eksperimentai“ 3–5 metų vaikams, STEAM ugdymas. Šviesa, 2018.
2. Bajoriūnė L., Urbonė A. „Pykšt ir Pokšt eksperimentai“ 6–7 metų vaikams, STEAM ugdymas. Šviesa, 2018.
3. Bajoriūnė L., Donielienė I., Urbonė A. „Pykšt ir Pokšt eksperimentai“ 3–5 metų vaikams, Inžinerija. STEAM ugdymas. Šviesa, 2019.
4. Bajoriūnė L., Donielienė I., Urbonė A. „Pykšt ir Pokšt eksperimentai“ 3–5 metų vaikams, Matematika. STEAM ugdymas. Šviesa, 2019.